Uolos

Kalbėdama apie maudynes nuogiems jūroje, Madyson nebuvo tikra, kad tai sako dėl to, jog tikrai nori, greičiausiai tai galėjo būti labiau panašu į juoką, kurio Frederick'as neturėjo priimti rimtai, tačiau buvo labai akivaizdu, jog merginos juokas buvo priimtas net labai rimtai ir dėtis nebebuvo, kur. Frederick'ui pakankamai greitai sureagavus į situaciją, paėmus iš krepšio, kažką panašaus į rankšluostį, apsukus juo Madyson ir pakėlus nuo žemės, tuo pačiu paimant ir netoliese stovėjusi vyno butelį, Madyson negarsiai sukrizeno. Taip, dabar tikrai nebebuvo, kur trauktis ir nors Thea nebuvo pasiruošusi maudytis, buvo akivaizdu, kad garsiai išreikštą savo norą tai padaryti nuogiems, teks išpildyti. 
Neprireikė nė kelių minučių, jog abu atsidurtu paplūdimyje ir tikriausiai tai buvo dar vienas vampyriškas privalumas, faktas, jog prieš jį naudojant, tekdavo įsitikinti, jog nėra aplinkui to, ką toks veiksmas galėtų išgąsdinti ar sukelti susidomėjimą, tačiau tokiais atvejais, kaip šis, o ypač naktį, kai aplink tikrai nieko nebuvo, net labai praversdavo. Frederick'ui paleidus Madyson ant vėsaus smėlio ir pačiam, be jokių ilgų apmąstymų įbridus į vandenį iki juosmens bei atsisukus į Thea, mergina tik giliau įkvėpė,-Tu mane verti daryti beprotiškus dalykus,-šiek tiek garsiau, jog būtų išgirsta ištarė nusijuokdama ir basas pėdas patrindama į gana vėsų smėlį. Madyson niekada nebuvo šalto vandens mėgėja, greičiausiai, jog dar būnant žmogumi, prie jūros važiuodavo ne tam, kad joje pasimaudyti, o tam, kad lyg kokiam driežui pasišildyti priešais saule, kol dabartiniame gyvenime, deja, bet negalėjo sau leisti. Bet galbūt, tai buvo savotiškas išbandymas pačiai sau, savo pačios įsitikinimų perlipimas, juk kelis ji jau įveikė, tai negi sunku įveikti ir šį?,-Beje, kai kalbėjai apie mano žiūrėjimą į tave, kalbėjai apie tai?,-ištarusi, šį kartą nesijuokė, o ir vėl lūpose išraitė šelmišką šypsenėlę, prikasdama apatinę lūpą ir šiek tiek kilstelėjusi antakius, gana teatrališkai nusivyniojo nuo pečių pledą-rankšluostį, šį paleisdama kažkur netoliese ir tik šiam atsidūrus ant smėlio prie jos kojų, pajudėjo iš vietos. Madyson neskubėjo eiti, lyg specialiai erzindama Frederick'ą, tad lėtai linguodama klubais, visiškai nuoga, gana lėtais žingsniai, Thea brido į vandenį, jausdama, kaip šis paliečia vis daugiau jos nuogo kūno. Tačiau Madyson buvo maloniai nustebinta, kai suvokė, jog vanduo nėra toks šaltas, smėlis, ant kurio ji stovėjo dar prieš akimirką, buvo žymiai šaltesnis, tad, panašu, jog perlipti save, nebuvo taip sunku, kaip ji įsivaizdavo dar prieš kelias minutes. Dar kelis lėti žingsniai ir įbridusi į vandenį iki juosmens, sustojo priešais Frederick'ą, kuris rankoje laikė dantimis atkimštą vyno butelį.

Kadangi jau daugybę metų Frederickui nereikia slapstytis nuo saulės, prisitaikydamas prie žmonių gyvenimo ir ritmo, vampyras labiau mėgdavo dienos metą. Šiam, naktys atrodydavo gana nuobodžios - gatvės tuščios, visa veiksmas vyksta tik klubuose, baruose ar aplink juos - "maisto" pasirinkimo daug nebūdavo - tik prišnioję arba apkaušę žmogystos, kitaip tariant - lengvas grobis. Naktys, jo manymu tinka tik miegojimui arba norint prisigerti. Žinoma, 90% viso savo gyvenimo Fredis vaikšto apgirtęs, tačiau jei reiktų rinktis naktį ar dieną, jis nedvejodamas rinktųsi dieną. Galbūt tai ir savotiškas, nusistovėjusių standartų apie vampyrus laužimas, tačiau Fredis niekada ir nesijautė paprastu vampyru. Čia gal ir kalba jo egocentriškumas, tačiau Lindeman per savo egzistenciją buvo sutikęs daugybę vampyru ir pažinant juos, formuojasi ir supratimas apie patį save. Tačiau, kai Frederick iš jūros žvelgė į ant kranto iš pledo išsirangančią Madyson, viskas apie ką jis galvojo buvo, jog nuo šiol naktis yra jo mėgstamiausias laikas. Prie lūpų kilstelėtas vyno butelis taip ir liko ten stovėti lyg įšalęs, dabar Fredericko visas dėmesys buvo sutelktas į deivę, kankinančiai lėtai einančią link jo. Ir iš tiesų, Fredžiui buvo sunku patikėti, kaip tokia moteris iš vis egzistuoja šioje žemėje. Kiekvienas Madyson kūno linkis atrodė lyg išskaptuotas iš marmuro pačių dievų ir viskas ko Frederick norėjo, tai lūpomis ištyrinėti kiekvieną jos kūno lopinėlį. Sunkiai nurijęs seiles vampyras galiausiai priglaudė butelį vyno sau prie lūpų, gurkštelėdamas nemažą jo gurkšnį, tačiau akys nei sekundei nepaliko link jo artėjančios merginos kūno. Frederick žinojo, jog Madyson jo kažko paklausė, tačiau smegenys tuo momentu buvo per daug užsiėmė, tiesiogine to žodžio prasme, rydamos tamsiaplaukę akimis, todėl jos klausimo Fredis neužfiksavo. Tik matė, jog Madi ir vėl į jį žiūri tuo savo žvilgsniu. – Kąąą.. – sukurkęs lyg varlytė, nesiorientuojanti kur randasi, vaikinas panardino savo pečius po vandeniu, šiek tiek panardindamas kartu ir vyno butelį, tačiau ne tiek, jog į šį pribėgtų vandens. – Atleisk, negirdėjau ką sakei, išblaškei mane savo... wow, - niekaip negalėdamas reikiamai sudėti žodžiu, Fredis kiek sukrizeno, ranka pasitrindamas sprandą, lyg truputi jaustųsi kaltas, kad ką tik akimis tiesiog prarijo Madyson. Galiausiai merginai atsidūrus prie pat jo, Fredis timptelėjo ją už rankos šiek tiek žemyn, kad ir ši atsidurtų visa iki pečių po vandeniu. Kai jų akytės pagaliau buvo viename lygyje, Frederick akimirką paspoksojo į jos dailų veidelį, po nosimi dar kartą sušnabždėdamas tylų „wow“, kas galėjo reikšti tik viena, Fredis dėl šios vampyriukės visai netekęs galvos. Negalėdamas ilgiau atsispirti Madyson, visomis egzistuojamomis prasmėmis, Fredis daugiau nieko nesakydamas ją pabučiavo, bučiniu, sakančiu daugiau nei jo neiškalbinga burna.

Iš tiesų, būdama su Frederick'u, Madyson buvo pasiryžusi patiems beprotiškiausiems dalykams, tikriausiai, kad jeigu vaikinas būtų pasiūlęs šokti nuo uolos ant kurios jiedu sėdėjo, Madyson nebūtų ilgai dvejojusi ar labai spardžiusis, iš kitos pusės, tai gal būtų buvę visai įdomi patirtis ir savotiškas ekstremalus potyris, tačiau šiam momentui, užteko ir ramių maudynių, ramiai įbrendant į vandenį. 
Madyson niekada nebuvo apie tai susimąsčiusi, tačiau šiandien visą vakarą leisdama su Frederick'u, Thea pirmą kartą gyvenime suvokė, jog tai, ką tu transliuoji savo išore, priklauso ne tik nuo to, kaip tu jautiesi viduje, svarbiausia, šalia esantis žmogus, kuris priverčia tave jaustis ypatinga, tuomet pajauti, tokį patį ypatingą jausmą viduje, o tuomet su didžiule banga, tai ištransliuoji visam pasauliui. Madyson, kaip tik ir transliavo viską, kaip ji jautėsi būdama su Frederick'u, tad ir flirtas bei seksualumas, nebuvo tik šiaip išgalvotas dalykas, kuriuo Thea naudojosi, norėdama dar daugiau vaikino dėmesio, taip ji elgėsi dėl to, jog tokia ji jautėsi viduje ir tam, kad ji taip pasijaustų, Frederick'ui net nereikėjo kalbėti, užteko tik jo gilaus, tamsių akių žvilgsnio.
Eidama link Frederick'o, Madyson matė, kaip vampyras užsivertė butelį su vynu, šio atsigerdamas, tad Madyson nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius, taip bandydama sutramdyti viduje kylantį nuoširdų juoką,-Antrą kartą nekartoju,-stovėdama visiškai arti Frederick'o ištarė, vos vos kilstelėdama lūpų kampučius ir vis dar žvelgdama tuo pačiu žvilgsniu, kuriuo žiūrėjo į Frederick'ą visą laiką eidama link jo, tačiau tą pačią akimirką, kai Frederick'as ją timptelėjo už rankos, priversdamas panirti po vandeniu kone iki kaklo, Madyson gana garsiai nusijuokė, šiek tiek cyptelėdama, kai taip staiga pajuto ją visą apgobusį vandenį, panašu, jog kiek toliau nuo kranto, šis nebuvo toks šiltas, kaip pakrantėje, vos įbridus. Thea dar norėjo, kažką sakyti, patraukti Frederick'ą per dantį dėl jo reakcijos ir savanaudiško vyno gėrimo, tačiau to padaryti nebespėjo, buvo užčiaupta drėgnų, vis dar vyno skonį turinčių vampyro lūpų. Visiškai tam nesipriešindama, Thea atsakė į Frederick'o bučinį, šį pratęsdama ir priartėdama dar arčiau Frederick'o, kol pajautė, kad susiglaudė jų nuogi kūnai. Ar ir Madyson buvo visiškai pametusi galvą dėl Frederick'o? Ji nebūtų galėjusi meluoti pati sau, todėl atsakymas galėjo būti tik "taip", tačiau tai jai beprotiškai patiko, patiko pagaliau jaustis tokiai gyvai, kokia dar niekada nesijuto ir tokia ji jautėsi tik Lindeman dėka. Taip, žinojo, kur bučiniai gali nuvesti, buvo aiškiau negu aišku, tačiau erzindama ir pati save, bet šį kartą labiau norėdama paerzinti patį Frederick'ą, Madyson nenoriai nutraukė bučinį nestipriai krimstelėdama vampyro lūpą ir žaismingai šyptelėjusi bei prikandusi lūpą, atbulomis paplaukė šiek tiek toliau nuo Frederick'o,-Kiek pamenu, ėjom maudytis,-nepaleisdama iš lūpų šelmiškos šypsenėlės ištarė ir tikriausiai taip erzindama vampyrą gerąją prasme stipriai rizikavo.

Nors širdyje Frederick buvo tikras senas krienas, kažkodėl Madyson jį vertė jaustis lyg mažu vaiku. Būnant su Thea, atrodo, viskas ką Fredis darė tai tik juokėsi ir šypsojosi iki paskaustant žandams. Ir tai dar nėra geriausia dalis. O geriausia tai, jog viskas buvo taip tikra ir nesuvaidinta, jog Frederickui net buvo keista, kiek svetima, tačiau labai malonu.
Madyson lūpoms ilgai neužsibuvus ant Frederick, vaikinas dar bandė savosiomis pasivyti Madi, jas kiek papūsdamas bei pasvirdamas į priekį, tačiau pramerkus vieną akį, šis suprato, jog vampyrė jau nuplaukusi nuo jo. Greitai bučiuokliškos lūpytės persimainė į nuskriausto šunyčio išraišką. Kiek patempęs lūpą Frederick suraukė antakius. – Tik nesakyk, kad turėsiu tave vaikytis... – Įtariai žvilgtelėdamas į Madyson, galiausiai šis tik gūžtelėjo petukais, apsimesdamas, jog jam visai ir nereikia tamsiaplaukės, jog jo tai visiškai neerzina ir jis fine, kol rankoje turi butelį. Tai įrodydamas, šis dar kartelį užsivertė butelį, akytėmis stebėdamas Madyson ir matydamas kiaurai ją, ji taip elgdamasi akivaizdžiai erzino ne tik jį bet ir pati save. – Aš tam per senas, žinai. – Truputi sukrizendamas jis pats kiek paplaukė atbulomis, tačiau plaukė ne tolyn nuo Madyson, o artyn, tačiau stengėsi neišsiduoti, jog vis dėl to, bando pasivyti ją.
-Tai sakydamas, omenyje aš turėjau, kiek kitokias maudynes.. kiek įdomesnes, nei tu įsivaizdavai. – Atsakydamas į Madyson fakto konstatavimą, jog jie čia atėjo maudytas, Frederick atsakė panardindamas savo šelmišką šypsnį po vandeniu ir lyg grėsmingas ryklys, dabar jau akivaizdžiai plaukdamas Madyson link. Viską kiek apsunkino rankoje laikomas butelis, kurio Frederick stengėsi kaip įmanydamas nepanardinti po vandeniu, tačiau kol ten dar yra vyno – jis nesiskundė. Nors Frederickui reikėjo taikstytis su Madyson sugalvotu „katės ir pelės“ žaidimu, vampyras tuo savotiškai mėgavosi. Jam patiko elgtis vėjavaikiškai, negalvoti apie nieką kitą, kaip tik šį momentą, visiškai atsiriboti nuo realaus pasaulio. Atrodė tai daryti, su Madyson šalia, buvo itin lengva. Paprastai, vienintelis dalykas jam padedantis atsipalaiduoti būna alkoholis, tačiau dabar, tas vyno butelis rankoje buvo greičiau kaip tik pagalbinė priemonė, o ne pagrindinė išeitis pabėgti. Frederick žinojo, kad dabar, vienintelė Madi jam galėtų atstoti tai, ką tiek metų vaikinas bandė užlaistyti alkoholiu.

Madyson būtų daug mieliau pasidavusi dar prieš minutę buvusiai akimirkai, paskendusi Frederick'o glėbyje, dar kartą, visiškai atsidavusi vaikinui, tačiau kažkoks viduje atsiradęs žaismingumas, ją paskatino patampyti kantrybę ne tik sau, bet ir pačiam Lindeman, pasierzinti, o tada viską pasiimti su dar didesniu malonumu.
Būdama su vampyru, Madyson nepažino pati savęs, būdama su juo, ji buvo kitokia, kitokia nei pati save buvo pratusi matyti, tačiau jeigu atvirai, tokioje būsenoje ji norėjo likti, kaip įmanoma ilgiau, tad galbūt tai skambėjo savanaudiškai, galbūt apie tai kalbėti buvo, kiek per anksti, tačiau Madyson savininkiškai norėjo Frederick'o tik sau ir ne tik dėl to, kad norėjo nuolat jausti tai, ką jautė būdama su juo, ne tik dėl to, kad jo draugija buvo beprotiškai maloni, o ir dėl to, jog greičiausiai, kad Madyson nuoširdžiai ėmė jausti vampyrui išskirtinį jausmą, jausmą, kuris virpino širdį, kuris visiškai susuko galvą, kuris pirmą kartą gyvenime privertė pajausti pilve skraidančius drugelius, nemeluokim, Madyson nuoširdžiai ėmė įsimylėti Frederick'ą,-O kodėl gi ne?,-uždavusi labiau retorinį klausimą, Madyson nusijuokė, plaukdama pusiau ant nugaros, visgi nebuvo taip gilu, kad reikėtų išlaikyti visą kūno svorį, tad buvo galima drąsiai spirtis kojomis į dugne esantį smėlį. Madyson girdėjo ir kitus Frederick'o žodžius ir puikiai jį suprato, ji irgi įsivaizdavo tokias pačias maudynes, kaip ir Frederick'as, ne be reikalo ir užsiminė apie maudynes nuogiems, nors, tikriausiai ir šiaip nebūtų kitos išeities, nebent tik nesutikti, tačiau kažkoks viduje buvęs velniukas, neleido taip lengvai imti ir pasinaudoti patogia situacija, norėjosi, kad viskas būtų įdomiau, o juk vienas kitą pakankinus, po to būna daug kartų maloniau nei visą malonumą pasiimti iš kart,-Nežinau, ką tu ten turėjai omenį, negi maudynės gali turėti daugiau scenarijų nei tik maudymosi...,-kiek garsiau šuktelėjo, kad būtų išgirsta ir pati sau negarsiai sukrizeno, pamatydama link jos plaukiantį Frederick'ą, taip, ji tikrai pavojingai žaidė ir akivaizdu, jog už tokius žaidimus tikrai atsiims, kai Lindeman ją pasivys. Atsivertusi, jog būtų tiesiai, Madyson apsisuko, taip atsukdama Frederick'ui nugarą ir ėmė šiek tiek greičiau spirtis kojomis per dugną, taip lyg norėdama pabėgti nuo Frederick'o, tačiau buvo ir taip aišku, jog vampyras ją vienaip ar kitaip pavys.

Žiūrint kaip Madyson desperatiškai bando nuo jo pabėgti, Frederickui tik ėmė juokas, tačiau jis puikiai tvardėsi ir neišleido nei garselio. Tai būtų sužlugdę jo, ką tik galvoje gimusį, mini planą, kuri Frederick pradėjo įgyvendinti vos mergina jam atsuko nugarą. Daugiau nieko neatsakydamas į tolimesnius Madyson žodžius, vampyras panėrė po vandeniu ir kelių sekundžių bėgyje išnėrė prie kranto, į smėlį giliai įkišdamas tą besimaišantį vyno butelį. Mestelėjęs žvilgsnį Madi link, jog įsitikintų, kad ši vis dar bando nuo jo pabėgti, galiausiai Frederick panėrė vėl, šį kartą, lyg apskaičiuotai išnerdamas prie pat Madyson priešais ją. Po vandeniu buvo kiek sunkiau judėti nei sausumoje, tačiau viskas vistiek užtruko neilgiau 7 sekundžių, dėl ko būtų galima dėkoti vampyriškiems sugebėjimams. Išniręs iš vandens bei taip užkirtęs Madyson kelią, viskas ką Fredis pasakė buvo "Būū!" ant veido išsiraitant plačiai šypsenai. - Tikiuosi, nemanei, jog taip lengvai pavyks manęs atsikratyti, - perbraukdamas pirštais per savo šlapius plaukus, taip juos atmesdamas atgal, šis sumurkė kiek primerkdamas liepsnojančias akytes. Po vandeniu susiradęs Madyson kūną šis sugriebė ją už klubo, prisispausdamas ją arti savęs. Frederickui atrodė, jog jis niekad negalėtų priprasti prie tos keistos, magnetinės traukos vampyrei jausmo. Paprastai kitos moterys jo taip netraukia, bent jau ne tokiu mastu. Su Madyson, atrodė, jog ši, lyg koks priešingo polio magnetas vertė jį prieiti artyn, prisiliesti, daryti bet ką, svarbu, kad tik būtų kontaktas. Frederick jautėsi gana bejėgiškai, sunku buvo pasipriešinti savo norams ir tai didžiulei traukai.

Madyson žinojo, jog bus pavyta ir dėl to nekilo nė mažiausios abejonės, visgi pati išprovokavo šį žaidimą, pati erzino Frederick'ą, o pastarieji šiandienos įvykiai, visiškai garantavo, kad vaikinas tikrai visko taip nepaliks ir nepaleis Madyson tiesiog pasiplaukioti, kai dar prieš akimirką ji ne tik bučiavo Frederick'o lūpas, bet ir seksualiai žingsniavo į vandenį. Žinoma, Thea galvoje, Lindeman pranašumą prieš ją mažino faktas, jog jis rankoje laikė vyno butelį  kurio nieku gyvu nebuvo galima panardinti po vandeniu ir mažiausiai, ko Madyson būtų tikėjusis, tai, jog Frederick'as sumaniai susisuks, krante palikdamas butelį ir vėl grįš vytis Madyson. Ir štai, tą sekundę, kai Frederick'ą rankos visiškai atsilaisvino, Madyson šansai sumažėjo iki nulio procentų, šiek tiek nerimo kėlė ir staiga įsivyravusi tyla, ir prireikė vos keleto sekundžių, jog netikėtai Frederick'as išnirtų priešais Thea. Instinktyviai sustojusi, mergina pradžioje net cyptelėjo ir krūptelėjo, išgirdusi Lindeman ištartą "būū", tačiau po akimirkos, nuaidėjo juokas,-Nuoširdžiai maniau, kad turiu šansų nuo tavęs pasprukti,-plačiai šypsenai įsitaisius Madyson lūpose, ši ištarė, pažvelgdama Frederick'ui į akis ir spėjo tik pajausti ant jos klubų atsiradusias vampyro rankas, kai po akimirkos, buvo visiškai įkalinta jo glėbyje,-Bet panašu, jog bandyti bėgti nuo tavęs, beprasmiška,-šį kartą prabilusi kiek tyliau, delnais iš po vandens užkilo Frederick'o krūtine iki kaklo ir apsivijo šį abejomis rankomis, o tuomet lengvai striktelėjusi, mat vandenį tą padaryti buvo ypatingai lengva, kojomis apsivijo vampyro liemenį, taip visiškai atsidurdama jo glėbyje ir maksimaliai sumažindama tarp jų buvusį atstumą. O visgi bėgti ji visai ir nenorėjo, su mielu noru, amžiams būtų įkalinta Frederick'o glėbyje ir galbūt tai skambėjo, kiek juokingai ir buvo neįprasta, tačiau šiuo metu, Madyson jautėsi visiškai priklausoma nuo vampyro.