baras

Nors Madyson prieš tai Fredžiui pripažino ir leido suprasti, kad vyrams ji nejaučia itin malonių jausmų, vien dėl to, kas jai nesenai nutiko, uždedamas ranką ant merginos liemens, apie kažkokią gilesnę to reikšmė jis nė nepagalvojo. Frederickui tai atrodo visiškai natūralus veiksmas, reiškiantis ne ką daugiau, kaip tik šokio elementą. Galbūt, jei merginos reakcija į jo prisilietimą būtų buvusi visai kitokia, Fredis būtų supratęs, kad dar anksti. Tačiau visi ženklai bylojo kitaip. O staiga jam ant pečių atsiradę delnai, tik patvirtino, jog jis nesuklydo.
Išgirdęs, jog Madi jo dvikovės, tiesą, šį kartą kiek kitokios nei buvusį susitikimą, kvietimą priima, Fredžio automatinė reakcija į tai buvo akinanti šypsena, papuošusi jam veidą.
- Iššūkis priimtas. - Patvirtindamas tai, kas jau ir taip aišku, Fredis pasviro arčiau merginos. Dabar stovėdamas taip arti, kad jų krūtinės beveik lietėsi, o nuo Madi Fredis galėjo jausti keistą šilumą, kuri dažniausiai nebūna būdinga vampyrams. Nuėmęs merginos kairiąją ranką nuo savo peties, ją švelniai spustelėjo savo delne, ištiesdamas abiejų rankas į šoną, lyg ketintų šokti valsą. Kairioji Fredžio ranka truputi pakilo Madi nugara, sustodama pirštams pasiekus maikutės medžiagą. Atrodė, kad kiekvienas Fredžio judesys buvo atliekamas kankinančiai lėtai, tačiau to jis ir norėjo. Galbūt nenorėjo, tačiau taip gavosi automatiškai, Fredis jautėsi lyg sulėtintame filme ir jam tai patiko. Patiko justi Glass odą po savo delnu, jos gležną delną savajame. Iš arti, Madi akys atrodė tamsios ir gilios, tokios, kurios galėtų užhipnotizuoti jei per ilgai į jas spoksotum. Tačiau jo laimei, jį išblaškė merginos raudonos lūpos, švelniai įsirėžiančios į jos dantis. Oh, tai nežadėjo vaikinui nieko gero. Iš lėto linguodamas klubais į muzikos ritmą, kuris vargiai buvo skirtas lėtiems šokiams, šis tempėsi Madi su savimi, atlikdamas keletą valso žingsnelių, nors tai jam ir atrodė absurdiška, kas privertė jį šyptelti.
Jo laimei, daina aikštelėje ilgai neužsibuvo ir ją pakeitė Jackson'o hitas, kuris privertė Fredį nuoširdžiai nusijuokti atlošus galvą. Fredis nebuvo profesionalas, tačiau blogu šokėju jo tikrai nepavadintum, todėl Thriller buvo tinkamiausia daina, pasirodyti ir apsikvailinti prieš mergina. Paleidęs merginą iš savo gniaužtų, juokdamasis šis mostelėjo ranka į orą, kaukštelėdamas kulnu į grindis. Na, jis ne Jennifer Garner, bet tą sceną iš filmo 13 going on 30, moka geriau sušokti nei tas bachuras šalia jos. Žinoma, jis čia nesitikėjo jokio flashmobo, tačiau buvo juokinga, tikėjosi, kad juoksis ir Madi.

Na, visi įvykiai nebuvo jau tokie švieži, buvo praėję pakankamai laiko, jog Madyson liautųsi kaltinusi save ir savo pasitikėjimą kitais, pakankamai laiko, jog mergina išmoktų valdyti savo pyktį ir panieką, galbūt pakankamai laiko, jog Thea leistų, kažkam kitam ją liesti, visgi dar prieš keletą mėnesių, mergina ir už tai, jog kažkas be jokių piktų kėslų būtų prilietęs net ir jos ranką, būtų pasmerkusi pražūčiai, tad galbūt ji iš tiesų buvo padariusi ne mažą pažangą ir šiandien, ji žengė dar vieną, nedidelį žingsnelį, savotiškai Frederick'o dėka, nepaisant to, jog matė jį vos antrą kartą ir šis susitikimas, buvo kur kas sėkmingesnis nei pirmasis. 
Vaikinui ne tik žodžiais, bet ir emocijomis priėmus Madyson atsakymą, kurį šis traktavo, kaip iššūkį, mergina plačiau nusišypsojo, na, tebūnie tai iššūkis. Lėti, švelnūs ir net savotiškai atsargūs Frederick'o judesiai, kuriais jis suėmė Thea ranką, delnu kilo per nugarą, visiškai netikėtai privertė Madyson pajausti, kaip per jos kūną nubėga malonūs virpuliukai, to ji niekada nebuvo jautusi, o tai ne tik šiek tiek glumino, bet ir galvoje kėlė milijoną klausimų ir vienas iš jų buvo tai, ką šis vyras turi tokio, jog sugeba taip veikti Madyson ir akivaizdu, jog ne tik ją kažkaip veikė, bet įstrigo jos atmintyje nuo pat pirmo susitikimo. Nors lėtas šokis ir netiko grojančiai muzikai, o merginos veide ėmė atsirasti vis platesnė ir platesnė šypsena, tačiau buvo malonu, taip arti jausti Frederick'o kūną, tvirtą ranką, delne spaudžiančią Madyson plaštaką. Mergina nė akimirkai nepaleido vampyro akių, kurios ne tik stebėjo merginos akis, bet ir lūpas ir nors Thea nebuvo tobula valso šokėja, tarp kitko, tai darė pirmą kartą, tačiau linguoti klubais ir dėlioti kojas, pasitikint vaikino vedimu, sekėsi tikrai labai neblogai, o jeigu nenumindė kojų aukštakulniais, vadinasi viskas klostėsi sklandžiai. 
Tačiau vos pasibaigus dainai ir šią pakeitus kitai bei Frederick'ui paleidus Madyson iš glėbio, ši nepaleisdama lūpose žaidžiančios šypsenos, kilstelėjo antakius, net nenumanė, ką vampyras ruošiasi daryti ir kodėl daina jam sukėlė juoką. Tačiau vos šiam ėmus dėlioti žingsnius, Madyson nuoširdžiai nusijuokė, kilstelėdama rankas ir susiimdama už galvos, tačiau neilgam. Ji žinojo filmą iš kurio ir buvo šis šokis, buvo mačiusi jį kelis kartus, tad nenustodama juoktis, Thea ir pati, prisijungdama prie Frederick'o, pakartojo kelis žingsnelius, kuriuos šiuo metu prisiminė. Tarp jų tvyrančios emocijos keitėsi taip pat greitai, kaip ir grojanti muzika, atrodo tik ką, abu šoko susikabinę valsą, o štai, dabar garsiai juokėsi ir atkartojo keletą žingsnelių iš filmo.

Kad šis vakaras, pilnas besikeičiančių emocijų, pasakytų net ir kitame klubo gale stovintys žmonės. Vieną akimirką Fredis, lyg koks beviltiškas romantikas, kokiu paprastai jis nė nebūna, galvoja apie tokias detales kaip kad jausmas laikant merginos delną savajame, o kitą iš savęs daro visišką kvailį ir nė neketina dėl to gėdytis.
Fredį džiugino, kad mergina nesivaržė prisidėti prie Fredžio kvailystės. Tai tik atskleidė, kad Madi varžymasis ir gėdos jausmas yra svetimas, kad šiuo aspektu jie panašūs. Vampyras netruko pastebėti, kad nors ir su aukštakulniais, tačiau Madi judėjo grakščiai, jos judesiai, nors ši tikriausiai net nesistengė, buvo labai moteriški ir lankstūs. Ne kaip Fredis, kuris, taip, pečiukus pakrutinti moka gerai, tačiau itin dideliu lankstumu nepasižymi. Na, svarbu prajuokino Madi, kuri rodėsi niekaip negalėjo nustoti juoktis.
Galiausiai, nutaikęs momentą kai Madi sukosi aplink savo ašį, Frederick pagavo ją, šį kartą visiškai prisispausdamas merginą prie savęs. Ūgio skirtumo tarp jų beveik nebuvo, nes tamsiaplaukė avėjo aukštus batus, tačiau Lindeman vistiek neišvengiamai teko žvelgti žemyn, kad sutiktų merginos žvilgsnį. Būti prisispaudus merginą taip arti buvo keistas jausmas. Dažniausiai apkabindamas žmones Fredis taip nesijaučia, paprastai tai būna tik draugiškas apkabinimas pasisveikinant ar atsisveikinant, retais atvejais dėl kažkokių kitų priežasčių. Tačiau laikydamas Madi, apglėbęs ją abiem rankomis, vaikinas jautė kaip jos kūnas prisitaiko prie jo, nepalikdamas nė menkiausio tarpelio tarp jų. Jausmas buvo malonus, lyg laikytum glėbyje žmogų, kurio būtum labai pasiilgęs. Tuo pačiu, šis jausmas vampyrui buvo gana svetimas. Pastaruoju metu jis beveik nieko nepasiilgsta. Apsikabinimas deja, bet amžinybę netruko. Galbūt sekundėlę ilgiau, nes Fredis delsė, tačiau ne taip ilgai, kad būtų laikoma nepriimtina sugavus merginą, šiai šokant. - Manau turėtume išgerti. - Galbūt dėl to, kad mergina buvo taip arti, F sukuždėjo, atlaisvindamas savo rankas nuo merginos, bei leisdamas jai eiti savais keliais. Atrodė, kad viskas ką dabar jis užuodė buvo tik merginos odos, bei subtiliai kvepiančių kvepalų kvapas. Tai truputi apsuko jam galvą.

Vienas iš dėkingų Madyson bruožų buvo tas, jog jos gyvenime, kiti žmonės turėdavo mažai įtakos, žinoma, artimi ir jai svarbūs asmenys, reiškė labai daug ir nepaisant visų aplinkybių, už mylimus, Madyson pasiryžtų daug kam, tačiau visiškai svetimi asmenys, su kuriais mergina niekada net nebuvo turėjusi jokio kontakto, visiškai nieko nelėmė, tad Thea niekada nerūpėjo, ką tie žmonės apie ją galvoja, kaip jų akimis ji atrodo iš šalies, galbūt dėl to, niekada neturėjo problemų su gėdos jausmu, kur jo visiškai nereikėjo, niekada dėl nieko nesivaržė ir niekada nekalbėjo apie savo kompleksus, nes paprasčiausiai jų neturėjo. Tikriausiai, kad taip gyventi daug lengviau, tad tikrai ne vienam būtų reikėję iš jos pasimokyti. 
Buvo akivaizdu, jog tokioje aplinkoje, kaip ši, buvo daug smagiau šokti, kažką nereikšmingo ir net galbūt juokingo nei bandyti apsimesti labai rimtais ir suktis valso ritmu, tuo labiau, kai muzikos ritmai visai nebuvo panašūs į valsą. Kelis kartus Madyson spėjo pastebėti, jog į juos akis buvo nukreipęs ne vienas žmogus, vieniems tai kėlė šypseną ir net juoką, kitų veido išraiškos nebūtum pajėgęs įskaityti, treti, žiūrėjo, lyg į bepročius, kurių vieta tikrai ne čia, tačiau Thea buvo visiškai vienodai, ką sako ir ko nesako svetimų žmonių veido išraiškos, jai daug svarbiau buvo ši akimirką, Frederick'o kompanija ir nuoširdus, iš jos lūpų sklindantis juokas, kuris akivaizdu, kėlė šypseną ir vaikinui. 
Buvo beprotiškai smagu suktis šokių aikštelėje, nuoširdžiai šypsotis, visai taip pat, kaip ji elgdavosi dar prieš tapdama vampyre ir negi tam, kad Madyson viduje iš naujo užgimtų tikros ir nuoširdžios emocijos, reikėjo tik tinkamo asmens. Tačiau merginos šokiai ilgai nesitęsė, mat vieną sekundę jį sukosi aplink save, o kita, buvo suspausta Frederick'o glėbyje. Sustabdyta vampyro glėbio, Madyson delnais prigludo prie jo tvirtos krūtinės, pakeldama į Frederick'ą akis ir sunkiai nurydama burnoje susikaupusias seiles. Toks artumas, sukėlė dar vieną virpuliukų bangą, apėmusią visą merginos kūną, lyg kas būtų lengvai trinktelėjęs elektros srove. Šis jausmas buvo naujas, nepažįstamas, galbūt šiek tiek baugus, tačiau tuo pačiu, toks neapsakomai malonus, kad norėjosi jį pajausti dar ir dar kartą. Buvo aišku viena, Frederick'as apsuko merginai galvą, pažadino joje nuoširdumą ir tikrumą, privertė vis daugiau ir daugiau jo norėti, lyg imti ilgėtis, nors dar net nebuvai atsitraukęs. Tačiau ir šis artumas ilgai neužsitęsė, o išgirdusi Frederick'o žodžius, Madyson nusišypsojo,-Tuomet einam atgal prie baro,-lyg atkartodama vampyrą, negarsiai ištarė, akimirkai suspausdama lūpas. Šį kartą ji nenorėjo atsitraukti, būtų norėjusi, kiek ilgiau pastovėti vaikino glėbyje, tačiau vampyrui atlaisvinus rankas ir ją paleidus, Thea švelniai delnais nuo krūtinės, nusileido per vaikino pilvą, kol visiškai nuo jo atsitraukė ir viena ranka suėmusi Frederick'o pirštus bei apsisukusi, linguodama klubais patraukė prie baro, paskui save vesdamasi ir vaikiną.

Per savo ilgą gyvenimėlį Frederick'as buvo įsivėlęs į daugybę meilės pinklių. Kitaip jų ir nepavadinsi, kaip tik pinklėmis. Iš pradžių viskas atrodo nekalta ir neklastinga, įprastas romaniūkštis kirbinantis širdį iš vidaus ir leidžiantis bent trumpam pasijusti kažkam reikalingu. Tačiau kuo romanas labiau plėtojasi, tuo didesniu bejėgiu tam pasipriešinti vaikinas jaučiasi. Žinoma, kartais net nesinori tam priešintis. Kartais būna gera kažkam priklausyti ir turėti kažką tik sau vienam. Tačiau keturi iš penkių kartu Fredis jaučiasi lyg norėtų pabėgti. Iš pradžių viskas atrodo all fun and games, kol galiausi atsibundi vieną rytą ir supranti, kad ji nori su tavimi praleisti visą amžinybę, tačiau tu to paties nenori. Galbūt tame ir yra Frederick didžiausia problema, jis nemoka aukotis. Nemoka savęs atiduoti viso ar kažkam pažadėti to, ko žino jog galų gale tikrai neįvykdys. O jei, per stebuklą, tai būna tas vienas iš penkių kartas, kuomet Fredis ryžtasi kažkam, didesniam už jį patį - tai niekuomet nesibaigia laimingai.
Kartą jis mylėjo merginą. Žmogų. Jis vampyras - ji žmogus, situacija jau tuomet klykė niekuo gerai nesibaigsianti. Tačiau Fredis buvo aklas ir naiviai įsimylėjęs. Tikėjosi, jog galės ją paversti ir kaip pasakoje jie važiuos pasitikti saulėlydžio. Tačiau visata turėjo jai kitų planų ir pasiglemžė ją, Fredžiui net nespėjus pasiūlyti jai amžinybę. Iš tiesų, tragiška meilės istorija. Puikiai apibendrinanti jo romantinį gyvenimą.
Madi atrodė kaip mergina, kurią Fredis galėtų įsimylėti iki ausų. Todėl ji ir buvo pavojinga. Tikriausiai Frederickui reikėtų su ja permiegoti ir daugiau niekad nepaskambinti. Tačiau, kad velniai jį rautų, ji laikė jį už rankos bei vedėsi link baro. Fredis stengėsi nesišypsoti, tačiau jam tai sunkiai sekėsi.
Pasiekus barą Fredis išsilaisvino iš Madyson rankos bei atsirėmė abiem alkūnėmis į barą, dairydamasis barmeno. Jam reikia prisigerti. Ir greitai.
- Shot'ų? - Vos vos pasukęs veidą Madi link, šis kilstelėjo antakį, tačiau kantrybės laukti atsakymo neturėjo, o ir barmenas jau laukė jo užsakymo. Shot'ai it is.
Frederick jautėsi keistai nervingai, ką išdavė pirštų barbenimas į barą. Viskas ką jis užuodė, buvo Madi. Ar barmenai visuomet taip lėtai dirba savo darbą?

Šiuo atveju, Madyson gyvenime viskas buvo, kiek kitaip. Ji niekada nebuvo patyrusi tikros meilės, pati niekada nebuvo taip įsimylėjusi, jog būtų su tuo žmogum norėjusi praleisti visą likusį savo gyvenimą ar būtų norėjusi dėl jo viską paaukoti. Faktas, jog Thea užaugo apsupta prabangos ir turėjo viską, ko būtų galėjusi norėti, į jos gyvenimą atnešė daugybę nenuoširdžių žmonių, pasislėpusių po milijonais kaukių, meluojančių kiekviename žingsnyje, besišypsančių jai į akis, tačiau dedančių į šuns dienas už nugaros, kurie buvo šalia jos ne dėl to, jog jiems nuoširdžiai rūpėjo, kokia iš tiesų yra Madyson, jiems tiesiog taip buvo patogu. Ne, prabanga merginos nepavertė tuščia, naivia ir nieko nesuprantančia būtybę, atvirkščiai, Thea visam tam buvo per daug protinga, todėl meistriškai manipuliavo savo padėtimi. Tačiau būtent toks gyvenimas, jai taip ir neleido nuoširdžiai pamilti, visgi ji turėjo kelis santykius, tačiau jie nesiklostė taip gerai, kaip būtų norėjęsi, o ir baigdavosi, taip pat greitai, kaip ir prasidėdavo. Paprasčiausiai Madyson negalėjo pakęsti, jog šalia jos būdavo jai nuolat meluojantis žmogus, kuris buvo visiškai tikras, jog gali skaudinti Thea, nes ji ne tik to nepastebi, bet jai ir neskauda, tačiau tai buvo visiškas melas.
Todėl būnant šalia Frederick'o, jaučiant virpuliukus, viduje kylantį malonų jaudulį, norą prieiti arčiau, drėkstančius delnus ir vis veide atsirandančią nuoširdžią šypseną, Madyson buvo beprotiškai keista, keista, jog ji tai gali jausti, keista, jog tokie jausmai apskritai egzistavo ir kažkokiu būdu, visiškai išmušė ją iš savo pačios susikurtos pusiausvyros. Pasiekus barą ir vampyrui išlaisvinus savo ranką iš merginos pirštų, Madyson pusę užpakalio padėjo ant aukštos baro kėdės ir viena ranka pasirėmė į barą. Išgirdusi Frederick'o klausimą apie shot'us, Thea jau beveik žiojosi atsakyti, tačiau nebespėjo, mat net nesulaukęs jos atsakymo, vampyras pateikė barmenui užsakymą,-Kaip suprantu, nebeturiu, kur trauktis,-negarsiai sukrizenusi ištarė, nežymiai gūžtelėdama petukais ir taip leisdama suprasti, jog ji pasirašo vaikino pasiūlymui. Frederick'o pirštų barbenimas į barą, atkreipė Madyson dėmesį, tas kelias sekundes, stebėdama tokį jo veiksmą, galiausiai mergina kilstelėjo vieną ranką ir nieko nesakydama, uždėjo delną ant vaikino plaštakos, taip ją prispausdama prie baro ir priversdama liautis barbenus.

Madyson repliką vaikinas praleido negirdomis. Iš tiesu, ji neturėjo kur trauktis. Frederick šiandien prisigers ir Madyson bus ta, kuri jam taip padės padaryti. Kad vampyrė prisigers kartu su juo, čia tik papildomas pliusas.
Staiga pajutęs Madi delną, spaudžiantį jo pirštus į stalviršį, Fredžio žvilgsnis nukrypo į ant stalo vykstančią sceną. Pats jis net nejautė, kad kažką darė su tomis rankomis, todėl prireikė sekundės, jog vaikinas susigaudytu dėl ko Madi jį ramina. Žvelgdamas į jos ranką vaikinas vos pastebimai suraukė antakius. - Tai tave erzina? - perkeldamas žvilgsnį į Madės pusę užklausė. Ši neatrodė susierzinusi, tačiau klausimas išsprūdo automatiškai. Kažkodėl ši visa scena jam priminė daugybę metų susituokusios porelės vaizdelį. Kai moteris kabinėjasi prie visko ką vyras daro, kol šie du laukia būti priimti pas daktarą į kabinetą. Scena mintyse iškilo labai kasdieniška, tačiau juokinga. Nors Frederick ir nesijautė, kad Madi dabar prie jo kabinėtųsi, merginos delnas jį keistai ramino, todėl savo rankos jis niekur nejudino. Laukė kol ją patrauks pati Madi.
Pagaliau barmenui patiekus jiems padėklą, su ant jo išrikiuotais devyniais stikliukais Fredis viena ranka stumtelėjo vieną stikliuką Madei, kitą prisitraukdamas pas save. Kilstelėdamas stikliuką merginos pusėn, laukdamas kol ši pasiims ir savąjį Fredis šyptelėjo puse lūpų, sutikdamas tamsiaplaukės žvilgsnį.
- Žinai, aš vis dar laukiu tavo pasirodymo dalies. - Primindamas apie, prieš penkias minutes vykusį, danceoff'ą , šis dzingtelėjo savo stikliuką į Madės, netrukus užsiversdamas, jo skoniui kiek per saldų, gėrimą. Fredžiui prireiks mažiausiai penkių, kad bent kažką pradėtų jausti. O gal kaip tik nejausti. Nejausti noro nubraukti tą sruogą plaukų, užkritusių ant merginos apnuogintų pečių. Tai kvaila. - Įdomu ką dar sugeba šios dailios kojytės. - Pratęsdamas anksčiau išreikštą pageidavimą, šį kartą išsišiepdamas į klastingo katino panašesniu šypsniu, Fredis leptelėjo. Galbūt ši jo replika ir nuskambėjo kiek dviprasmiškai, bet jis vyras, kuriam labai sunku laikyti liežuvį už dantų. Tikriausiai, betkuriam vyrui sėdint jo vietoje tai būtų sunku daryti. Plius, Fredis visad buvo ir visad bus, tam tikra prasme vilioklis. To jau iš jo nei su šluota neišvysi. Vaikinui patinka būti gundomam, bet ne ką mažiau patinka ir pačiam gundyti. Patinka svarstyti, ką mergina galvoja žiūrėdama į jį ir prikąsdama lūpą. Patinka pagauti geidulingą žvilgsnį, sakanti viską, ką Fredis nori girdėti. Šio žvilgsnio šįvakar Fredis dar nepastebėjo, tačiau vakaras dar ilgas, nežinia kas gali nutikti.

Iš tiesų, Madyson nežinojo ar toks vaikino veiksmas ją erzino, veikiausiai, kad ne, tiesiog jos suvokimas leido suprasti, jog dėl kažko Frederick'as ėmė nerimauti ar nervintis, visgi pati, susinervinusi imdavo judinti koją ir dažnai to net nejausdavo, akivaizdu, kad ir Frederick'as nejautė, jog pirštais barbena į barą ir tai išdavė jo reakcija, kai Madyson jį sustabdė savo ranka ir užduotas klausimas,-Nemanau, tikriausiai tai tiesiog priežastis prie tavęs prisiliesti,-žvelgdama į Frederick'ą, kuris visiškai neskubėjo ištraukti savo rankos, negarsiai ištarė ir tik žodžiams išsprūdus iš jos lūpų, Madyson suvokė, ką pasakė. Ką tik jos protas ir jausmai, visiškai nesusikalbėjo, tad net nesuvokdama, mergina ištarė tai, ką juto, net nepagalvojusi, kaip tai gali nuskambėti, tačiau atsiimti žodžius buvo per vėlu, tuo labiau, galbūt ji nenorėjo jų atsiimti, o imti teisintis, būtų per daug juokinga ir kvaila, tad Thea delnas, kuris laikė prispaudęs Frederick'o pirštus, lėtai, lyg dvejojant nuslydo nuo vaikino plaštakos, ir braukdama per barą, Madyson gražino ranką prie savęs.
Užsakytiems shot'ams atsidūrus priešais juos, nors tiksliau, tai buvo visas padėklas, ir vampyrui stumtelėjus vieną stikliuką arčiau Madyson, mergina nedvejodama suėmė šį pirštais, pakeldama nuo baro,-O negi ne pakankamai parodžiau? Taip stengiausi ir likau nepastebėta?,-išgirdusi vaikino žodžius apie Madyson pasirodymą, mergina kiek labiau išplėtė akis, pažvelgdama į Frederick'ą ir nustačiusi, kiek nustebusios veido išraišką, ėmė berti klausimus, tačiau vaikinui skimbtelėjus jų stikliukus, Madyson nusišypsojo, nežymiai palinguodama galvą, na, galbūt dar, ką nors parodys, bet tikrai ne šią sekundę, kai jų laukė gėrimai. Kilstelėjusi stikliuką prie lūpų, Madyson šį prie jų priglaudė ir užsivertusi, išgėrė visą jame buvusį skysti, pajausdama, kaip gėrimas lengvai nuslysta gerkle, burnoje palikdamas malonų, saldų skonį, tad apsilaižiusi sušlapusias, saldžias lūpas, pastatė tuščią stikliuką ant padėklo. Tačiau išgirdusi vaikino repliką, Madyson ir vėl pakėlė į jį akis, nežymiai kilstelėdama antakius, o po sekundės, merginos lūpose atsirado, kiek viliokiška šypsenėlė,-Kas ten žino, ką jos dar sugeba,-dar viena replika, kuri paliko merginos lūpas greičiau nei Madyson susisgribo, ką kalba. Deja, bet buvo akivaizdu, jog šią akimirką, ji visiškai negalėjo kontroliuoti to, ką kalbėjo, protas atsisakė su ja komunikuoti, kūnas aiškiai flirtavo su Frederick'u ir greičiausiai tam, jog visą tai sustabdyti, būtų reikėję užbaigti šį vakarą, išsiskirstant, kas sau, tačiau Madyson to visai nenorėjo.

Madi atvirumas Fredį išmušė iš vėžių. Tokio tiesmuko atsakymo jis nesitikėjo. Pats sau tik leido mintyse apie tai pagalvoti, nesitikėdamas, kad ir moteris sėdinti priešais jį jaučiasi taip pat. Todėl kelias akimirkas Frederick tik spoksojo į rankas priešais, kol pajuto iš lėto jo ranką paliekantį merginos delną. Tuomet Fredžio akys grįžo prie merginos veido, kuris vampyrui pasufleravo, jog mergina tikriausiai to nenorėjo taip tiesiai šviesiai pasakyti. Tai vaikinui pasirodė miela, tačiau truputi juokinga. Stengdamasis per daug nesišypsoti, kad netyčia neįžeistų merginos Frederick tik truputi papūtė lūpas. Kad ir kaip kirminiukas kirbėjo viduje, norėdamas truputi paerzinti Madi dėl to, vaikinas tą mintį greit nuvijo. Na, nevisiškai.
- Ir kaip? Aš malonus prisilietimui? - Kiek žemesniu balsu, nei iki tol, paklausia. Šį kart Fredis nesistengė paslėpti pasitenkinusio šypsnio žaidžiančio jo lūpomis. Šis žaidimas pavojingas, Frederick tai puikiai žinojo. Tačiau šiandien jis norėjo nudegti. Ir tai puikiai atsispindėjo jo veide.
- Žinai, manau problema ta ir buvo, kad buvai per daug pastebėta. Aš labiau mėgėjas privačių... pasirodymų. - Fredis negalėjo labiau džiaugtis tuo, kokia linkme krypsta visas šis susitikimas. Regis alkoholis atrišo velniūkišką Madi liežuvį, kuris greit atsidurs Fredžiui tarp dantų, jei vampyrė nesiliaus tauškusi kas ant liežuvio galo.
Madyson ir toliau, atsakant į jo flirtavimą flirtavimu, Fredis jautė, kaip jo krūtine pradeda kilti karštis. Pritrūko kelių sekundžių ir Fredis būtų uždėjęs delną, ant Madi kojos, o toliau jau, apgink viešpatie, tai nebūtų pasibaigę geruoju. Tačiau aikštelėje priešais juos įvyko apsistumdymas ir vienas iš vyrų įsirėžė į Fredį, ranka tėkšdamasis į jų padėklą su stikliukais, iš jų nepalikdamas nieko, kaip tik didžiulę betvarkę ir į ranką susmigusias šukes. Jei Madi nebūtų jo užliūliavusi, galbūt vaikinas būtų išgirdęs kitų žmonių pokalbius ir šūksnius ir būtų sustabdęs tą, kas ką tik įvyko, tačiau tuo momentu jam tai rūpėjo mažiausiai. Staiga Fredžio išraiška tapo akmeninė, žandikaulis įsitempė, o vyro akyse galėjai įskaityti tik susierzinimą. Fredis norėjo tą kvailį paskersti čia pat vietoje. Nepaisydamas vyro girtų atsiprašymų Fredis petimi jį nustūmė nuo savęs ir tik užuodęs stiprų kraujo kvapą, suprato, kad visas baras buvo nutaškytas krauju. Tuo momentu viskas pasidarė tarsi sulėtinta. Fredžio akys nukrypo link Madi...

Ar taip tiesmukai išsakiusi, kaip šiuo metu jaučiasi, Madyson jautėsi nejaukiai ar nesmagiai? Ne, visgi jeigu būtų taip jautusis, tikriausiai, kad būtų bandžiusi, kaip nors pati save išsukti, neigdama ištartus žodžius, tačiau to daryti ji neketino, paprasčiausiai, gal buvo tik šiek tiek neramu, kaip į tai sureaguos vaikinas. Tačiau buvo akivaizdu, jog ir jis su ja flirtavo, per daug akivaizdžiai, kad to nebūtų galima pastebėti, tad greičiausiai, jog Madyson tiesmukumas, situacijos tikrai nepablogino situacijos. Tad išgirdusi Frederick'o klausimą, Thea išsišiepė ir net jeigu būtų norėjusi paslėpti šypseną, to padaryti nebūtų išėję,-Kol kas negaliu nieko pasakyti, sunku spręsti tik iš rankos,-netramdydama lūpose žaidžiančios šypsenos ištarė, nė akimirkai nepaleisdama Frederick akių į kurias žiūrėti buvo lygiai toks pat didelis noras, kaip ir prie jo prisiliesti.
Sekantys ištarti Frederick'o žodžiai, privertė ne tik giliau įkvėpti, bet eilinį kartą nevalingai prikąsti apatinę lūpą, baigiant nuvalgyti visą raudoną lūpų dažą, kuris po truputi vis bluko,-Galbūt ir galima, kažką paderinti su tuo privačiu pasirodymu,-vos vos palinkusi arčiau vaikino, kiek tyliau ištarė, nutaisydama šelmišką šypsenėlę ir nežymiai kilstelėdama antakius. Negi ją šitaip veikė alkoholis? Juk išgėrė visai nedaug, tik keli kokteiliai ir vienas shot'as, o liežuvis atsirišo taip, lyg būtų prisilakusi iki žemės graibymo. Bet galbūt tai buvo dar vienas tikras bruožas, kurį Madyson kruopščiai slėpė, bruožas, kuris pasirodydavo tik tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, tokiuose, kaip ši, kai pašnekovas, tam tikra prasme, provokavo ją taip elgtis, tačiau ši provokacija buvo maloni.
Ką tik vykęs flirtas ir kaistati atmosfera, buvo labai greitai išsklaidyta, kai bare įvyko apsistumdymas. Niekas nežinojo, dėl ko, kas ir kaip, greičiausiai du vyrai nepasidalino mergina, tad kibo vienas kitam į atlapus, tačiau tai nebuvo tik paprastas apsistumdymas, po kurio vaikinai vienas kitam paspaustų rankas ir draugiškai išsiskirstytų. Vienam iš muštynių kaltininkų, kone įsimūrijus į priešais Madyson stovėjusį Frederick'ą ir ištaškius ant baro buvusius jų shot'us, Madyson šiek tiek atsišliejo atgal, jog nebūtų nuversta su visa kėde. Tačiau Thea plačią šypseną ir blizgančias akis, pakeitė visai kitokia reakcija. Šnerves pasiekęs stiprus kraujo kvapas, privertė merginą apsidairyti po visą barą, tas kvapas sklido nuo netoliese buvusio vaikino, kuris krisdamas į stikliukus susipjaustė ranką ir baro ant kurio buvo ne tik pilna gėrimo likučių, bet ir pritaškyto kraujo. Madyson akys akimirksniu patamsėjo, mergina sunkiai nurijo burnoje susikaupusias seiles ir sugniaužė kumščius, o pro vos vos pravertas lūpas, buvo galima pamatyti išryškėjusias iltis. Thea nebematė į ją žiūrinčio Frederick'o, girdėjo tik didžiulį triukšmą, kurį kėlė šiaukiantys žmonės ir uodė aitrų, bet tokį malonų žmogiško kraujo kvapą, tad Madyson ėmė lėtai kilti nuo kėdės, tačiau ne tam, jog iš čia savanoriškai išeitų.