baras

Fredis suprato ir tai buvo visiškai logiška, jog Madi neišpasakos visos savo gyvenimo istorijos kažkokiam random vyrui, kurį pirmą kartą sutikus norėjo nužudyti. Makes sense. Tačiau šioji kalbėjo kaip tikra politikė, neatsakydama į nieko konkretaus ir apie temą eidama ratais kvadratais. Tai tiek pat erzino ir intrigavo. - Tai už tai ir išgerkime, Madyson! - Gavus barmeno padarytus kokteilius, pastūmė martinį Madi link, o savąjį plačiai šypsodamasis iškėlė, kad mergina su juo susidaužtų.
Kalbant apie tą vakarą, kuomet jie susitiko pirmą kartą, Fredis numanė, dėl kokios priežasties Madi išliejo savo agresiją ant jo. Fredis niekad nepasižymėjo subtilumu ir jei kažką daro, tai dažniausiai daro viešai ir be jokios gėdos. Galima net būtų teigti, kad gėdos jausmas, apskritai jam yra svetimas. Tą vakarą tai buvo akivaizdus naudojimasis merginomis. Tiesa, iš pradžių jis galvojo, jog Madi jį pažįsta ir kažkaip kažkada kažką jis jai padarė, dėl to nusipelnė būti nubaustas. Tačiau tai neskambėjo logiškai, nes net ir tuomet, įtūžusi mergina neatrodė viena iš tokių, kurias įmanoma pamiršti. Per keletą savaičių po jų susitikimo, Fredis priėjo išvadą, kad Fredis jai kažką priminė, ko ji negalėjo pakęsti. Galimybė, kad Madi nepakentė jo naudojimosi moterimis, jam nebuvo nė toptelėjusi, nes ji gi vampyrė. Bet kas nei kitas turėtų suprasti kraujo troškimą ir esant užvaldytam raudonam, klampiam skysčiui, kylančias visas kitas pagundas. Pačiam, kad ir koks detektyvas jis būtų, to išsiaiškinti neįmanoma. Tiesiai šviesiai irgi to nepaklausi, nes jis žino, jog taip jų pokalbis ir užsibaigtų. Tikriausiai vaikinui teks rasti kitą būdą kaip prakalbinti žaviąją vampyrę.
- Žinai, aš paprastas vyras. Galiu tau atsakyti tiesiai ir šviesiai - alkoholis, na, ir moterys. - Nusikvatojo nurydamas juoką su gurkšniu gėrimo. Žinoma, tai nebuvo visiška tiesa. Kaip ir Madi, Fredis turi savų problemų, apie kurias beveik su niekuo nekalba. Ir taip yra ne todėl, kad neturi su kuo. Jei norėtų, išsipasakotų visas savo ilgo gyvenimo nuoskaudas senukui sėdinčiam parke ir šeriančiam antis. Bet greičiausiai tą senuką po to reikėtų nužudyti. Neskaitant paslapčių, kurių nevalia niekam žinoti, prisideda ir psichologinės bei dvasinės problemos, kurios priešingai nei paslaptys - jo nepražudys, tačiau sielą luošina day by day. Tačiau Fredis nėra skęstantis laivas, kurį reikia gelbėti. Taip jis jau gyveną šimtmetį. Tai yra jo kasdienybė, ir dalis jo paties.

Barmenui pastačius priešais juos dvi pilnas gėrimo taures, Madyson paėmė vieną iš jų ir Frederick'ui paraginus susidaužti, mergina kilstelėjo taurę, skimbtelėdama ją su laikoma vyro rankoje ir nieko nelaukusi priglaudė plono stiklo kraštą prie lūpų, atsigerdama gėrimo. Niekada nemėgo stiprių gėrimų, paprasčiausiai daug labiau patiko gerti tai, kas skanu ir nedegina gerklės bei skrandžio, tad nenuostabu, jog ir šiandien rinkosi martinį, kurios labai skaniai gėrėsi ir lengvai slydo stemple. 
Frederick'ui atsakius į Madyson perklaustą klausimą, nusijuokė ir pati mergina, žinoma, kokios gi kitokios priežastys, jeigu ne moterys, juk dažniausiai viskas taip ir vyksta - vyrai ateina į barą, išgeria, tuomet užsimano merginų dėmesio, tad vienintelis būdas jo gauti, vaišinti šias gėrimais ir bandyti ant ausų prikabinti makaronų. Tokia situaciją Madyson buvo labai gerai pažįstama, visgi dar būdama žmogumi, sulaukdavo nemažai dėmesio, tad buvo išmokusi net tam tikrus triukus, kurių imasi vaikinai, norėdama sužavėti merginą, tad dar nepriėjus kandidatui, Thea žinodavo, ką šis pasakys. Žinoma, tą kartą, kai buvo užpulta, viskas vyko, kiek kitokiu scenarijum, tas vaikinas, mokėjo kitaip užkalbėti dantį, gana greitai užsitarnauti merginos palankumą, o tuomet ėmėsi darbo ir štai, kur Madyson buvo dabar,-Na, bent jau tu, priešingai nei aš, atsakei į mano klausimą tiesiai šviesiai,-šį kartą nuoširdžiai nusijuokusi ištarė, dar šiek tiek atsigerdama gėrimo iš rankoje laikytos taurės. 
Tiesą sakant, su kiekviena minute, praleista kartu su Frederick'u, Madyson vis labiau atsipalaidavo ir tai puikiai išdavė kūnas, ji nebesėdėjo įsitempusi lyg styga, net ėmė vos vos linguoti į girdimos muzikos ritmą, bet galbūt šiek tiek ją veikė ir alkoholis, visgi Thea nebuvo užkietėjusi gėrėja, tad jai labai daug tikrai nereikėjo,-Žinai, jeigu atvirai, iš tiesų, šiek tiek jaučiu norą tavęs atsiprašyti už tą vakarą, kai tave užsipuoliau,-žvilgsniu ir vėl įsisegusi į vyro akis, ištarė nusišypsodama,-Tiesiog tam buvo svaresnė priežastis nei vien tik tai, kad vieną po kitos, vedeisi merginas iš baro, tai tam tikra mano gyvenimo trauma, dėl kurios jaučiu neapykantą vyriškai giminei,-bandydama abstrakčiai paaiškinti situaciją, Madyson nė akimirkai nepaleido vyro akių, lyg jose bandydama įžiūrėti, ką šis galvoja. Kažkodėl nujautė, jog tai, kad Thea nieko nepasako iki galo ir nerėžia tiesiai šviesiai taip, kaip yra, tad akimirką patylėjusi, atsigėrusi gėrimo ir pastačiusi taurę ant baro, vėl gražino akis ties vaikinu,-Nieko asmeniško, tiesiog prieš kurį laiką, nukentėjau nuo vieno iš vampyrų,-papildžiusi prieš tai pasakytus žodžius, Madyson bent šiek tiek patikslino situaciją, leisdama Frederick'ui sužinoti daugiau nei jis žinojo iki šio momento.

Šiandien kažkokio atsakymo į jam neduodančius klausimus, Fredis tikrai nesitikėjo. O merginai pradėjus pasakoti, daugiau nei jis nusipelnė žinoti, lengvai pasakius - Frederick buvo nustebintas. Tai išdavė ne tik kiek prasiplėtę jo akys bet ir staiga suklususi jo pozyva. Na, tai buvo įdomiausia šį vakarą išgirsta naujiena, todėl Fredis įdėmiai gaudė kiekvieną merginos jo linkme mestą žodį. Visų pirmą, Mad atsiprašė už tai, už ką Fredis nesitikėjo jokio atsiprašymo ir tiesą pasakius, jam šimtas metų nereikėjo jos atsiprašimo, nes kaip jau yra žinoma, paaiškėjo, jog Fredžio naujas fetišas yra aršios moterys norinčios jį nugalabyti. Tačiau Fredis tik pakinkavo galvą į merginos atsiprašymą sumykdamas kažką po nosimi, taip leisdamas merginai suprasti, jog atsiprašymų jam nereikia, tačiau vistiek jis jį priima. Antra - paaiškėjo priežastis, kodėl Madi užsipuolė Fredį ir tai nebuvo nei viena iš jo anksčiau iškeltų hipotezių. Pasirodo merginai užkliuvo jo laisvas gyvenimo būdas ir tai, kad tą vakarą nukentėjo keletas merginų. Žinoma, tądien jis niekam nepakenkė mirtinai, visos merginos galų gale buvo priverstos pamiršti, kad Fredis joms kažką darė. Jis dar nėra toks neatsargus, kad žudytų viešoje vietoje. Jei to norėtų eitų į 'fangs&tales', tačiau apie šį barą ir ką jis ten yra nuveikęs, jau visiškai kita istorija. Trečia, pasirodo Madi jaučia neapykantai visai vyrų rasei, dėl kažkokio bičo, kuris, Fredis spėja, jog ją pavertė. Kas yra visiškai suprantama. Fredis prisimena kai jis sužinojo, jog yra vampyras. Tais laikas, jų nebuvo daug, Fredis nežinojo kas ir ką su juo padarė, tik jautė norą paskersti viską kas juda aplinkui ir maudytis kraujo jūroje. Praėjo daug metų, buvo paversta ir nužudytą daug žmonių, kol Fredis išsiaiškino, kad "pagamino" daugiau žmonių tokių kaip jis ir pervertimo į vampyrą paslaptis buvo atskleista. Prireikė dar daugybės metų, kol išsiaiškino, kokių turi gebėjimų ir dar daugiau metų - kaip kontroliuoti tai, kas jis yra.
Fredis žinojo, kad Mad pasakymas "jaučiu neapykantai vyriškai giminei" buvo kiek hiperbolizuotas, nes jei tai būtų tiesa, nei jis, nei ji čia nesėdėtų. Plius, gurkšnis po gurkšnio, mergina atrodė vis labiau atsipalaidavusi ir vis daugiau šypsojosi Fredžiui, kas let me tell you toli gražu nekvepėjo neapykantai priešais jį sėdinčiam vampyrui. Priešingai nei aną kartą. Tačiau Fredis nebūtų Fredis jei nebandytų kažko pašiepti ar pasisvaidytu sarkazmu.
- Kad ir kaip man gera širdyje girdėti, kad nekenti visos mano lyties atstovų, - dėl dramatiško efekto priglaudė delną sau prie širdies, pabrėždamas kaip "glosto" ji širdelę tokiais žodžiais. Nors žaismas lūpose išdavė, kad vaikinas tik maivosi, - džiaugiuosi, jog užkasam karo kirvį. - Krizendamas paskelbė, karo su tamsiaplauke pabaigą.
Žinoma, Fredžiui buvo labai įdomu, kaip jai sekasi "naujas" gyvenimas. Fredis, pats ne jauniklis ir merginai norint, galėtų šiąja pamokyti kelių triukų. - Vos užmetęs į tave akį, galėjau pasakyti jog esi.. nauja. - kiek prislopinęs balsą ties paskutiniąja sakinio dalimi Fredis palinko kūnu arčiau Mad. - Tačiau turiu pripažinti, puikiai save kontroliuoji.. atsižvelgiant į situaciją. - Turėdamas omenyje, pilną barą potencialių donorų, šis kiek šyptelėjo, lyžtelėdamas apatinę lūpą.

Na taip, tam tikromis situacijomis, toks teiginys, jog Madyson juto priešiškumo ir savotišką neapykantą vyriškai giminei, galbūt buvo kiek perdėtas ir ne visada tinkantis, pavyzdžiui, labai geras įrodymas buvo ši situacija, juk jeigu ji taip neapkęstų vyrų, tai vargu ar dabar draugiškai gurkšnotų gėrimą su Frederick'u. Greičiau, taip buvo keletą mėnesių po virsmo vampyre, mergina keršijo kiekvienam, įtarinėdama, jog tai galėtų būti jos skriaudikas, būtent tada, ji nuoširdžiai neapkentė vyriškos giminės ir geriau jau būtų ėmusi domėtis merginomis nei leidusi sau pagalvoti, jog kada nors gyvenime, galėtų savo ateitį sieti su vyru ar net paprasčiausiai prisileisti jį arčiau, kad ir paprastam rankos paspaudimui. Buvo praėję pakankamai laiko, jog mergina nustotų keršyti kiekvienam ir ieškoti kaltų, tad galiausiai liovėsi užsiimti nereikšmingomis žudynėmis, kurios jai neatnešė nieko gero, deja, bet nuo to ji geriau tikrai nepasijuto ir žinoma, nors vis dar ir juto šiokią tokią neapykantą, tačiau ji buvo saugiai užrakinta, kažkur merginos viduje, kol niekam negrėsė pavojus.
Išgirdusi Frederick'o tariamus žodžius, ir pati Madyson nusijuokė, o dar ta vyro vaidyba, na, bent jau šis sugebėjo ją pralinksminti ir priversti juoktis, vietoj to, kad vaidintų baisiai neprieinamą, kai iš tiesų, pati puikiai suvokė, jog tikrai yra susidomėjusi vyru,-Neskubėk per anksti džiaugtis, nes netyčia galiu persigalvoti,-nusijuokusi ištarė, nežymiai linktelėdama galva ir tik nustojusi juoktis, užbaigė taurėje buvusį gėrimą, tuščią taurę pastatydama ant baro. Frederick'ui palinkus arčiau Madyson, mergina pasuko į jį galvą, sugaudama akimis jo žvilgsnį, kuris šiuo metu buvo arčiau nei iki šiol,-Priimsiu tai, kaip komplimentą, bet dar yra, kur tobulėti,-lygiai taip pat, negarsiai prabilusi ištarė, lūpose suraitydama šypseną ir nevalingai prikasdama apatinę lūpą. Madyson visada į žmones eidavo soti, jog nekiltų jokių nesusipratimų, o taip ir valdyti save buvo žymiai lengviau, tačiau tobulėti dar buvo kur ir tiesą sakant, būtų pravertęs asmuo, kuris jai papasakotų daugiau nei ji žino ir greičiausiai, jog šiuo momentu, visai būtų norėjusi, jog tas asmuo būtų Frederick'as.

Girdint Madi juoką, ir pačiam Fredžiui norėjosi juoktis. Tamsiaplaukė turėjo vieną iš tų juokų, kurie nori ar nenori, galiausiai ir tave prajuokina. Todėl F nesivaržė, bei juokėsi kartu su Madi. Šiajai pagrasinus, kad nesidžiaugtų, nes dar persigalvos, Fredis tik kilstelėjo delniukus nuo baro paviršiaus rodydamas juos priešais save, lyg sakydamas okayokayokay. Tuomet griebė stiklinę, bei kopijuodamas Madi manierą, savąją ištuštino taipogi.
- Ir turėtum tai priimti kaip komplimentą. - Linksėdamas šis kiek atsilošė nuo merginos, bei viena alkūne įsirėmė į barą, stebėdamas kaip į Madės lūpą įsminga jos dantys. Tai privertė Fredį pasimuistyti kietoje baro kėdėje. - Kiek man metų, - prunkštelėjo pagalvojęs kokia būtų Madės reakcija jei sužinotų kiek iš tiesų Fredui metų, - tau geriau nežinoti, - dabar jo žodžius palydi nedidelis sukrizenimas. Vaikinas perbraukia pirštus sau per plaukus, - tačiau, kai buvau tavo situacijoje, švelniai tariant, taip gerai su tuo nesusitvarkiau. - kreivai šypteli nukreipdamas žvilgsnį į tuščia gėrimo stiklinę. Tai privertė Fredį susimąstyti, koks jis būtų dabar, jei tais laikas jį viso "buvimo vampyru" būtų kažkas mokę. Koks jis būtų, jei būtų turėjęs žmogų, kuris išmanė apie tai daugiau nei jis pats. Tikriausiai daug geresnis žmogus nei šiandien. Su daugdaugdaug mažiau priežasčių save graužti. Tačiau šiandien Fredis čia atėjo ne savęs graužti, o būtent nuo to ir atsipalaiduoti, nes velniai rautų, kaip kartais tai vargina.
Staiga užgrojus vienam iš aštuoniasdešimtųjų hitų Fredis negalėjo nuslėpti prasiveržusios šypsenos. Pasukęs žvilgsnį link merginos iš lėto kinkuodamas galvą, šis su nostalgija atsiduso. - Žinai, 80-tieji buvo nerealūs laikai. - Vis dar šypsodamasis šis pakilo nuo kėdės ir ištiesė ranką Madi link. - Ar suteiksite man garbę, panele Madyson? - žybtelėdamas akytėmis Fredis pagriebė Madi už rankos, nesulaukęs nei jos atsakymo, bei pradėjo temptis merginą į laisvesnį šokių aikštelės kampelį.

Freerick'ui iškėlus rankas, lyg pasiduotų, Madyson tik dar kartą nusijuokė, nors greičiausiai, kad tokie merginos žodžiai, nelabai jo gąsdino, visgi tą vakarą, neatrodė, jog vyras labai būtų jos išsigandęs, veikiau mėgavosi lengvu kankinimu, o ir jeigu būtų išsigandęs, šiandien tikrai nebūtų prie jos priėjęs ir bandęs užkalbini, greičiau jau neštų kudašių, kuo toliau, kad tik liktų nepastebėtas,-Na, tai jeigu jau užsiminei, kiek tau tų metų?,-sukrizenusi pasiteiravo, šiek tiek kilstelėdama antakius. Na, jai iš tiesų buvo įdomu, kiek amžių jau buvo nugyvenęs Frederick'as ir pagal tai, kaip jis pabrėžė savo žodžius, leido suprasti, jog tikrai daug, tačiau tikriausiai, kad vampyrų gyvenime, kitaip nei paprastų žmonių, nebuvo baisu išgirsti, kiek asmeniui metų, tikriausiai dėl to, jog vampyriškas amžius turėjo, kiek kitokią prasmę, nes net ir sakant, jog esi sulaukęs, kokių penkių šimtų metų, fiziškai, esi užstrigęs amžiuje, kuriame virtai vampyru, skirtumas tik tas, jog per tiek metų, įgyji daugiau patirties nei turi jauni vampyrai, tokie, kaip pavyzdžiui Madyson,-Žinai, dabar ir vėl pašiepsiu vyrų giminę, bet manau, kad vyrai, atvirkščiai nei moterys, per daug impulsyvūs ir priima neapgalvotus sprendimus,-šyptelėjusi, šiek tiek netgi šelmiškai, ištarė, nežymiai kilstelėdama antakius ir pažvelgdama į Frederick'ą. Taip ji kalbėjo tikrai ne piktybiškai ir iš tiesų nieko nenorėjo pašiepti, bet jeigu galvojant logiškai, tokia buvo tiesa. Thea ant kėdės sėdėjo nebe ilgai, tik spėjo išgirsti vyro žodžius apie 80-tuosius ir net nesuspėjo sureaguoti, kaip klausimas ir veiksmas buvo įvykdytas vienu metu, tad po sekundės, Madyson jau buvo tempiama šokti. Žinoma, galėjo laužytis, sakyti, jog nemoka šokti ar nenori, tačiau šį kartą, tam visai neprieštaravo, nors kitą vertus ir nebuvo ko,-Tikriausiai, kad nelabai turiu galimybių atsisakyti,-sukrizenusi ištarė, eidama paskui Frederick'ą į šiek tiek laisvesnę vietą.

- Džentelmenas niekuomet neatskleidžia savo tikrojo amžiaus, - aristokratiškai kilstelėjęs smakrą ir antakį šis pažvelgė į Madie, nepaisant to, jog ką tik pasakė visišką kvailystę, jo veidas neišdavė, kad dabar vaikinas itin geros nuotaikos. Kam jau kam, bet Fredžiui gyvenimas be kasdieniško teatrališkumo būtų nepakenčiama kankynė. Tikriausiai jei būtų likęs žmogumi, būtų tapęs geru aktoriumi. Na bent jau tokia buvo jo svajonė. - Bet jei jau taaaip įdomu, man dvidešimt aštuoni. - Dabar jau neslėpė šypsenos sakančios "haha aš tave pergudravau ir man penki metai haha". Kiek kartų gyvenime jam teko ištarti šį skaičių? Suskaičiuoti tikrai nebūtų įmanoma. Tačiau iš to yra bent šioks toks privalumas - niekad nepamirši kiek tau metų.
- Žinok aš tikrai pradėsiu galvoti, jog tu manęs nekenti. - Žaismingai pašiepdamas Madi atgal, vaikinas atsakė su tokia pačia padykusia šypsenėle veide. Žinoma, nuoširdžiai jis taip negalvojo, nes viskas, kas dabar vyko buvo priešingybė neapykantai. Madie pasirodė esanti visai kitokia, nei, kad Fredžio susidarytas galvoje merginos paveikslas. Pasirodė, jog Madi turi ir mielą, bei pūkuotą pusę. O prisiminus jos ankstesnį atsiprašymą, paaiškėjo, kad švelni ir pūkuota pusė, greičiausiai, yra ta, kuri dominuoja. Dėl šito Fredis dar nežino kaip jaustis, tačiau aišku tik viena - Fredis ir pats nesielgia taip, kaip paprastai elgiasi su merginomis, o yra daug švelnesnis ir laido daugiau banalių juokelių, nei gašlių frazių. Jausmas keistas. Dažniausiai su menkai pažįstamais, Fredis toks nebūna, o prie merginų - na, joms dažniausiai patinka ištvirkėliška Fredžio pusė. Tačiau su Madie, kol kas, jis nejautė noro ar poreikio apsimetinėti. Mergina jį vertė jaustis itin laisvai ir išspausti iš jo, tai, kas jį daro šiltu didžiuliu meškinu, užuot bejausmiu išnaudotoju.
Vedant merginą pašokti Frederickas negalėjo nesišypsoti. Grojant dainai vaikiną užklupo širdį glostanti nostalgija. Aštuntas dešimtmetis buvo vienas iš geriausių jo gyvenimo laikotarpių. Tuo momentu jis buvo visiškai laisvas, ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Galėtų teigti, kad buvo patys ramiausi ir turiningiausiai praleisti metai jo gyvenime. Tuomet jis jautėsi visiškai kitu žmogumi nei šiandien. Tikru savimi. Iki tol kol galiausiai jo neprisivijo seni praeities šešėliai. Į ritmą linguodamas galvą ir pečius Fredis prikando lūpą ir galiausiai prasiskynęs kelią iki laisvos šokiams vietos atsisuko į Madi, kurią mikliu judesiu apsuko aplink josios ašį ir pasiguldė ją sau ant kelėno. Betrūko rožės dantyse. Krizendamas iš merginos netikėtos reakcijos šis pastatė ją atgal ant kojų. - Atleisk, turėjau tai padaryti, kol dar nebuvo pasibaigusi ta dainos vieta. - Nenuoširdžiai apgailestaudamas šis gūžtelėjo petukais, nes c'mon, yra ir rimtesnių dalykų, dėl kurių Fredis galėtų apgailestauti.

Išgirdusi vyro atsakymą, Madyson prunkštelėjo, tokio atsakymo iš vyro, dar niekada nebuvo girdėjusi, visgi tai, kad nemandagu klausti merginų amžiaus, buvo žinoma nuo neatmenamų laikų, tačiau tokį faktą, mergina girdėjo pirmą kartą, tad toks Frederick'o išsireiškimas sukėlė jai juoką. Tačiau vyrui pagaliau teikusis pasakysi savo amžių, Thea nusišypsojo, nežymiai linktelėdama galvą, tiesą sakant ir tikėjosi panašaus skaičiaus, visgi vien žiūrint į vaikiną, neatrodė, jog jis galėtų būti vyresnis, na, nepaisant fakto, jog šiame pasaulyje jis buvo pragyvenęs daug daugiau amžių nei tik dvidešimt aštuonerius metus,-O kas sakė, kad aš labai tave mėgstu?,-kilstelėjusi antakius, nutaisė rimtą veido išraišką, pažvelgdama į vaikiną, suvaidindama, jog ji kalba labai rimtai, tiesą sakant, pasikeitė net jos žvilgsnis, tad iš tiesų galėjai pagalvoti, jog Madyson taip sakydama nejuokauja, tačiau akivaizdu, jog čia žaidė moteriški sugebėjimai, tad jau po akimirkos, merginos veide išsiraitė šypsena. Greičiausiai, jog net labai norėdama, šią akimirką Thea nebūtų galėjusi nekęsti Frederick'o, ne tik dėl to, jog buvo šiek tiek išgėrusi ir kitaip veikė protelis, tačiau pirmą kartą, būdama šalia nepažįstamo vaikino, Madyson jautėsi pakankamai atsipalaidavusi, pakankamai laisvai, jog net pati nepajustų, kaip iš tos kovingos ir gana aršios merginos, kurią Frederick'as matė aną vakarą, taptų pakankamai draugiška ir malonia, ir jeigu atvirai, Madyson visai patiko tokia savęs versija, lyg pirmą kartą jai būtų leista nusiimti taip ilgai nešiotą kaukę ir šį vakarą, tiesiog pabūti savimi.
Kalbant atvirai, Madyson patiko šokti, neretai jos namuose grodavo muzika ir vaikščiodama namuose, linguodavo klubais, juk reikėjo kažkaip leisti dieną, negalėdamas iškišti iš namų nosies, tad Madyson rinkdavosi tai, kas bent jau smagu ir jai patinka, tačiau šokti su vaikinu tekdavo ne taip ir dažnai, o ypač, jeigu tas vaikinas šokių aikštelėje būdavo ne iš kelmo spirtas. Žinoma, kokios Frederick'o galimybės, Thea net nenumanė, tačiau labai tikėjosi, jog sutikdama, nebus suklydusi. Ir tai vaikinas įrodė jau pirmą sekundę, vos pasiekus laisvesnę vietą, kurioje buvo galima laisvai judėti. Šiam apsukus Madyson aplink jos ašį, mergina aiktelėjo, lyg būtų šiek tiek išsigandusi, visgi nesitikėjo, tokių staigių Frederick'o veiksmų ir viena ranka, kiek tvirčiau įsikibo į vyro ranką, kiek aukščiau alkūnės, o savotiškai paguldyta ant kelėno, Thea kiek plačiau išplėtė akis, pažvelgdama į arti jos esantį vaikino veidą ir negarsiai nusijuokė,-Ką tik užkėlei sau aukštą kartelę, tad tikiuosi, kažko įspūdingo,-šį kartą plačiai šypsodamasi ištarė, atsistodama ant kojų, tačiau nei rankos, kuria vyras vedėsi Madyson į šokių aikštelė, nei rankos, kuria pati laikėsi įsikibusi į vampyro ranką tiek alkūne, nepaleido.

Yra daug dalykų ant šios žemės, kuriais Fredis gėrisi. Saulėtekiais virš jūros, stebint nuo uolos krašto. To jausmo, kai sėdint galingame automobilyje greitis tave priploja prie sėdynės atlošo. Taip niekad ir neišgarsėjusių, tačiau nuostabų talentą turėjusių, dailininkų kūriniais, kurių pas Frederick namie kabo daugiau nei derėtų. Apskritai, Fredį gėrėtis vertė talentingos būtybės. Kažkodėl talentas, kad ir koks jis būtų, Fredžiui buvo labai seksualu. Ir nebūtinai iš erotinės pusės. O mergina, į kurią jis dabar žvelgė, akivaizdžiai turėjo vieną talentą. Priversti Fredį norėti dar. Jau tą lemtingąjį vakarą vampyras tai buvo pajutęs. Tą keistą jausmą, lyg niekad nebūtum pilnai pasisotinęs. Mad jį vertė jaustis pustuščiu, vis norinčių daugiau. Daugiau akių kontakto. Daugiau kažką slepiančių šypsenų paslėptų į taurės kraštą. Daugiau pirštų liečiančių jo odą.
Merginos pasispyriojimas Fredį tik privertė išleisti trumpą juoką su atodūsiu, greit pavirtusiu į šypseną tik lūpomis.
Frederick'as šiandien jautėsi itin gerai. Jei drįstų pripažinti - tiesiog puikiai. Ir prie to tikrai neprisidėjo mergina, šiuo metu įsikniaubusi jam į bicepsą, sakanti jam, jog turi rimtų expectations dėl jo šokių sugebėjimų. Tikrai ne. Jokios įtakos. Nenenene.
Na gal truputį.
Staiga Fredis pasijuto, jog dėvi rūbus, visiškai netinkančius šiai situacijai. Megztinis, kurį tikriausiai dėvi dvi savaites iš eilės, džinsinis švarkas ir kvaila kepurė, tik tam kad paslėptų savo išsitaršiusius plaukus. Kai priešais jį tokia deivė. Na, pasiteisinimas paprastas: jei būtų žinojęs, kad šis vakaras pakryps tokia linkme, ir iš veiks kažką daugiau nei tik liuobs visus kokteilius, kokius tik sugebės jam padaryti barmenas, tikriausiai vaikinas būtų apsirengęs kitaip. Tačiau yra kaip yra. Teks suktis iš padėties.
- Jūsų užkelta kartelė, manęs negasdina, Madam. - Pastatęs kulnu koją į priekį Fredis nusilenkė, taip, kaip seniau darydavo jaunuoliai kviesdami panelę šokti bei kilstelėjęs žvilgsnį iš po kepurės nusišypsojo Madyson. Tuomet nusiėmė tą kepurę bei nušveitė ją ant netoliese stovėjusios laisvos kėdės. Mikliu judesiuku perbraukęs per savo kiek susitaršiusius tamsius plaukus, Fredis nusiėmė savo švarką bei per galvą nusvilko megztinį, likdamas tik su juodais marškinėliais, kitus rūbus numesdamas ten pat kur kepurė. Viskas įvyko per kelias akimirkas, todėl Madi ilgai laukti, bei spoksoti kaip jis nusirenginėja, nereikėjo. Žengęs žingsnį atgal prie savo šokių partnerės šis pagriebė ją už liemens bei prisitraukė truputėli arčiau savęs. Tačiau palikdamas saugų atstumą, jei merginai, tai vis dėl to nepatiktų, bei sutiko jos žvilgsnį.
- Parodysiu ką mokų, jei parodysi ir tu. - Kiek tyliau ir kimiau išrėžė. Akimis nepalikdamas Madi.

Eidama iš namų, įvairių būtybių ir šurmulio pilnomis gatvėmis, Madyson mažiausiai, ko tikėjosi, tai būtent tokių vakaro posūkių. Greičiausiai, jog jeigu taip ir būtų sėdėjusi viena, mergina būtų išgėrusi kelis kokteilius, piktu žvilgsniu atbaidžiusi visus, kurie būtų norėję prie jos prisiartinti ir galiausiai patraukusi namų link, juk taip buvo įprasta. Apskritai, paskutiniu metu, merginos gyvenimas buvo pasidaręs per daug nuobodus, monotoniškas ir nuspėjamas, visiškai nebedžiuginantis net pačios Madyson. Būdama žmogumi, pusę savo laiko, Thea praleisdavo apsupta draugų, žinoma, tuo metu net nebuvo svarbu, jog bene pusė iš jų bendrauja tik dėl jos socialinės padėties, tad staiga likus vienai, buvo beprotiškai sunku atrasti dalykus, kurie keltų bent kažkokį jausmą. Ir štai, visiškai neplanuotai, jos kelyje pasimaišo Frederick'as, kuris rodo vos vien piršto mostelėjimu, kitokiu žvilgsniu, teisingai pasakytu žodžiu, sugeba apversti viską aukštyn kojomis, nuplėšti jos pačios susikurtą kaukę ir priversti, kažką pajausti, kažką, ko jai taip beprotiškai trūko visą šį laiką. Ir negi iš tiesų reikėjo tiek nedaug? O galbūt, kaip tik, su kiekvienu jausmu, kilusiu viduje, to norėjosi tik dar daugiau?
Frederick'ui paleidus Madyson iš glėbio ir ėmus vieną po kito nuo savęs traukti drabužius, mergina stovėjo, nežymiai linguodama klubais į ritmą, juk reikėjo apšilti, prieš vaikinui perimant šokius į savo rankas ir nežymiai šypsojosi. Žinoma, toks drabužių mėtimas į šalį, ilgai netruko, viskas vyko pakankamai greitai, tad vos Thea spėjo atmesti tamsius banguotus plaukus atgal, jog šie netrukdytų, vampyras sugriebė ją už liemens, prisitraukdamas arčiau savęs. Netikėtai sumažėjus tarp jų buvusiam atstumui, Madyson giliau įkvėpė, akimirkai sulaikydama orą plaučiuose ir tik po kelių akimirkų, lėtai jį iškvėpė, visgi taip arti prisileisti vyrą, merginai buvo iššūkis, apskritai, buvo kažkas naujo ir netikėto, jog Thea leido šiam prie jos liestis. Tačiau šį kartą, viskas buvo kažkaip kitaip, mergina juto šiokį tokį jaudulį, tačiau ne iš baimės, o net ir toks Frederick'o prisilietimas, buvo malonus, kaip niekad, tad kilstelėjusi abi rankas, uždėjo delnus vaikinui ant pečių ir pakėlusi žvilgsnį, apsistojo ties Frederick'o akimis, leisdama jų žvilgsniams susitikti,-Su malonumu,-negarsiai, tačiau taip, jog būtų išgirsta, ištarė, nė akimirkai neapleisdama vaikino akių ir nevalingai dantimis prikasdama raudonu lūpdažiu padažytą apatinę lūpą.