baras

Buvo jau pakankamai vėlus vakaras, bet, kad ir kaip bebūtų, Madyson namus palikti galėjo tik nusileidus saulei, tikriausiai, jog tai buvo vienas iš tų nekenčiamų dalykų, būnant vampyre, todėl jau ne vieną dieną merginos galvoje sukosi mintis, jog būtų pats laikas susirasti patikimą raganą ir paprašyti šios taip reikalingo amuleto, ką nors pasiūlant mainais, tačiau šiandien tikrai ne ta diena. Šiandien norėjosi į gana sudėtingu tapusi gyvenimą, įpūsti bent šiek tiek geros nuotaikos, galbūt bent šiandien nekreipti dėmesio į barą užklydusius, nekaltomis merginomis pasimaitinti norinčius vampyrus, prisiminti buvusį gyvenimą ir tiesiog atsipalaiduoti. Tad įėjusi į barą, pirmiausia Madyson turėjo prasibrauti pro nemažą minią žmonių, jog pasiektų barą ir patogiai įsitaisytų ant vienos iš kėdžių. Priėjus barmenui, mergina užsisakė užsisakė martinio ir šiek tiek pasimuisčiusi, susidėjo abi rankas ant baro, imdama apžiūrinėti priešais ją, į didžiulę lentyną sudėtus gėrimus bei barmeną, kuris su dideliu užsidegimu gamino merginos gėrimą.

Dažniausiai Fredis tokiu laiku baruose lankosi tik dėl vieno tikslo - gražių moterų ir karšto kraujo tekančio jų venomis. Kad ir kaip jis stengtųsi pasikeisti, tai vienas dalykas, kurio savyje jis negali pakeisti. Kraujo troškimas, vienas iš pagrindinių dalykų, to, kuo jis yra ir visada bus ir nėra būdų tam pakeisti. Tačiau būtent šiandien, jis čia atėjo ne maitintis. Pastaruoju metu alkoholis tapo jo geriausiu draugu, o kur geresnė vieta išgerti jei ne čia. Čia visada pilna žmonių, besibraunančių vienas per kitą link baro, besitrinančių savo prakaituotų kūnų vienas į kitą šokių aikštelėje. Šiandien Fredis nenorėjo nei šokti, nei maitintis, nei kažko barškinti. Tik gerti. Galbūt jis sensta.
Pečiais braudamasis per minią žmonių, galiausiai šis prasibrovė prie neoninėmis šviesomis nutvieksto baro. Žmonių prakaito ir verdančio venose kraujo kvapas, vertė Fredį susiraukti. Ne šiandien. Kilstelėjęs ranką barmenui šis, tęsdamas tą mintį, jog sensta, užsisakė old fashion'o. Nervingai pabarbenęs pirštais į barą šis apsidairė aplink.
Sėdinčios kitoje baro pusėje, jos nepastebėti buvo neįmanoma. Po pirmo ir paskutinio jų susitikimo jau buvo praėję daug laiko. Jei Fredis būtų žmogus, tikriausiai šios merginos nė nebeprisimintu, tačiau jis ne žmogus. Susitikimą Fred'as prisimena taip, lyg tai būtų buvę vakar. Prisimena labiau jausmą, nei tai ką kalbėjo. Prisimena, kaip mėgavosi aršia moters ranka sau ant kaklo ir tai, kaip keiksmai ir grąsinimai virto merginai ir putlių lūpų. Tas vakaras įsirėžė jam giliai į atmintį. Tos, visiškai jam nesuprantamos kodėl, neapykantos Fredis nepamiršo dar keletą savaičių po jų susitikimo. Nebūna dažnai, jog Fredį taip priverstų jaustis kažkokia moteris. Jausmas buvo keistas, tačiau malonus. Norėjosi dar. Fredžio nugara perbėgo šiurpuliukas.
Gavęs gėrimą, jis mikliu žingsniu patraukė merginos link. Jis nežino net jos vardo, tačiau ši moteris jį labai traukė ir Fredis norėjo sužinoti apie ją daugiau. Skindamasis kelią pro nepažįstamuosius šis nustūmė vyrą stovėjusi šalia paslaptingosios merginos ir pats atsirėmė ant baro toje vietoje. Akys, lyg prirakintos žvelgė į merginą iš arti. Lūpose įsirėžė kreiva šypsenėlė.
- Tikiuosi, jog ši vakarą nebūsiu primuštas žavingos merginos galiniame baro kieme. - Žaidžiant šypsniui lūpose, bei ugnelėm akyse, šis prašneko.

Galbūt praėjus, kuriam laikui, Madyson taip pat drįstų elgtis, kaip kiti, daugelį amžių pragyvenę vampyrai ir omeny ji turėjo būtent maitinamasi, pavyzdžiui, tokiose vietose, kaip ši, tačiau kol kas, ji sau nedrįso to leisti. Kad ir kaip bebūtų, išgyventi be žmogaus kraujo, galbūt ir buvo įmanoma, tačiau beprotiškai sunkiai, tai praktiškai prilygtų savęs kankinimui, tad Madyson rinkdavosi, kiek nuošalesnes vietas, kuriam laikui buvo pasirūpinusi ir kraujo maišeliais, kurie bet kuriuo metu būdavo randami jos šaldytuve, mat ir į namus mergina įsileisdavo tikrai ne kiekvieną. Galbūt tai atrodė kvailai, tačiau jai reikėjo išgyventi tam tikrą laikotarpį, galutinai priprasti prie esamos situacijos, jog imtų gyventi taip, kaip galbūt iš tiesų reikėtų.
Barmenui pagaliau pagaminus užsisakytą kokteilį ir pastačius taurę priešais merginą, Thea šiam iš kart susimokėjo, visgi nebuvo tikra, kiek ilgai čia užsiliks ir pakėlusi taurę nuo baro, priglaudė šią prie raudonai padažytų lūpų ir šiek tiek atsigėrė, galiausiai gražindama taurę ant baro. Paskutinį kartą, kai Madyson lankėsi bare, įvykiai klostėsi, kiek kitaip, tą kartą, ji negėrė kokteilių, nesėdėjo nusisukusi nuo visos žmonių minios, tą kartą, ji aršiai šoko ant vieno iš vampyrų, bandydama apginti beveik dešimtą jo bandytą išsivesti merginą. Viskas buvo normalu, ji suvokė, jog tokia vampyrų prigimtis, juk pati tokia buvo, bet tada buvusi situacija, varė ją iš proto, negi neužtenka kelių, negi reikia iškankinti vos ne trečdalį baro merginų, jog jaustumeisi sotus? Jeigu taip negali nulaikyti ilčių, visada galima rinktis vaikinus. Tačiau visa esmė buvo ne tame, tas vyras, kuris tą kartą net nesipriešino jos puolimui, kažkokiu būdu sugebėjo apeiti jos įniršį, sugebėjo ją nuraminti ir likti su galva ant pečių, o ta buvo kažkas naujo Madyson gyvenime. Nesumeluotų sakydama, jog dar keletą dienų, mergina galvojo apie tai, kas įvyko, juto viduje kažkokį keistą, dar niekada nejaustą jausmą ir pati beprotiškai tuo stebėjosi, tačiau faktas, jog ji nežinojo jo vardo ir vargu ar turėjo galimybę dar kada nors pamatyti, privertė pasistengti išmesti šį iš galvos.
Dar keli nedideli gurkšniai martinio ir Madyson išgirdo balsą, kurio savininkas stovėjo visai šalia jos, tiesą sakant, Thea net nepajuto, kaip kažkas prie jos priėjo, tačiau kažkodėl žodžiai, kuriuos ji išgirdo, o ir tas balsas, pasirodė tokie pažįstami ir primenantys, kažką, apie ką Madyson žinojo. Užteko vos sekundės, jog šiek tiek pasukusi galvą, balso savininko link, mergina net nesudvejojusi atpažintų vyrą, apie kuri ir galvojo tas kelias dienas. Nežinia kodėl, tačiau tą pačią akimirką, Thea lūpose atsirado nors ir ne žymi, tačiau gana šelmiška šypsenėlė,-Jeigu neketini bandyti mano kantrybės, tuomet prižadu, jog šiandien būsi saugus,-vis dar tokiai pačiai šelmiškai, tačiau šiek tiek platesnei šypsenai pasirodžius merginos lūposi, ši prabilo, vienos rankos pirštais lengvai persibraukdama per plaukus, jog kelios sruogos nekristų ant akių.

Reikia pripažinti, kad Fredis nesitikėjo, jog vampyrė taip ramiai ir teigiamai sureaguos į jo prisistatymą. 90 procentų tikėjosi bent kažko panašaus į antausį ir pasiuntimo velniop. Ir tik mažytė jo dalis tikėjosi civilizuoto pokalbio, vidurį nakties, sausakimšame klube su kerinčio grožio vampyriūkšte.
Stebint merginą nuo šalies, Fredui buvo nesunku suprasti, jog ši dar labai jauna. Per tūkstantį egzistencijos metų Frederick jau iš vieno žvilgsnio gali atpažinti naujagimį. Nevalingai įsitempęs žvilgsnis, išduodantis giliausius troškimus, kuriuos paslėpti, po taip vadinamu "poker face" reikia daugybės metų praktikos ir net tuomet, ne visiems tai pavyksta. Įsitempęs, lyg styga, kūnas. Galbūt vampyrė pati to apie save nepastebi, tačiau stebint iš šalies - Fredžiui tai akivaizdu.
Nesupraskit klaidingai, Fredis netgi labai nudžiugo, supratęs, jog šiandien pataikė ant geros merginos nuotaikos. Kad ir kaip jam patiko būti tvatijamam moters, ši jos pusė jį intrigavo ne ką mažiau.
Merginai prakalbus, Fredis negalėjo sutramdyti išsiveržusios šypsenos. Slėpdamas šypseną gėrimo stiklinėje F apsižvalgė aplink barą tik tam, kad vėl akimis grįžtų prie to, į ką tik ir nori žiūrėti. Padėdamas stiklinę ant baro šis atsakė:
- Žinai, teko dalyvauti ne vienose muštynėse, tačiau nuo merginų malkų gaunu ne dažnai. - Sukrizeno. - Turi gerą kirtį iš kairės. - Žavingai kilstelėjęs antakį konstatavo faktą, šypsniui nepaliekant lūpų. Žinoma, Fredis norėtų sužinoti kokie tą vakarą buvo merginos motyvai, tačiau paliks tai kitam vakarui. Žvelgiant į šypsnį merginos veide, Fredis ir pats norėjo šypsotis.  - Aš Fredis, jei tau įdomu. - Kilstelėjęs alkūnę nuo baro, ištiesė delną merginos link.

Kad ir kaip ten bebūtų, kad ir kokia impulsyvi būtų pati Madyson, tačiau ji nesiimdavo neapgalvotų veiksmų, visgi galėjo prisidaryti nemažai problemų, o užnugario, jog liktų saugi, ji neturėjo, tad bet kokie veiksmai, privalėjo būti apgalvoti nuo pradžių iki galo, apsvarstyti visi už ir prieš ir tik tada imtasi veiksmų. Juk ir tą kartą, Thea nepuolė, vos tik pamačiusi Frederick'ą, gana ilgai jį stebėjo, dėliojo visas dėlionės dalis, iki to momento, net nebuvo jo pastebėta, o tuomet ėmėsi veiksmų. Tad galbūt nereikėjo stebėtis, jog šiandien, visiškai rami, Madyson leido laiką prie baro ir buvo nusiteikusi ne peštynėms, o šiuo atveju, gana draugiškam bendravimui, nepaisant buvusių įvykių. Nors, galbūt tokiai merginos reakcijai, turėjo įtakos kažkas daugiau nei tik tas faktas, kad šiandien ji nebuvo nusiteikusi smurtui, galbūt tai lėmė ir tas kitas faktas, jog kažkuo, Frederick'as patraukė merginos dėmesį, tad šiandien, daug labiau norėjosi bent kažkiek šį pažinti, o ne nusukti sprandą,-Na, manau, kad naujos patirtys visai į naudą,-tebesišypsodama ištarė, kilstelėdama nuo baro taurę ir priglaudusi jos kraštą prie raudonų lūpų, šiek tiek atsigėrė gėrimo, šiandien jis buvo ypatingai skanus ir būtent tai, ko Madyson reikėjo. Tokie vyro žodžiai, šiek tiek glostė merginos širdį, tačiau bėda buvo kita, būdavo atvejų, kai ji neapskaičiuodavo savo jėgos ir sukeldavo daug daugiau problemų nei pati jų norėdavo, tad buvo labai aišku, kad reikėjo šiek tiek daugiau laiko, jog Madyson sugebėtų iki galo įvertinti savo jėgą, kurios kaip mergina ir jauna vampyrė, retkarčiais turėjo net kiek per daug,-Madyson,-atsakydama į vyro prisistatymą, Thea plačiau nusišypsojo ir pati ištiesdama jam savo moterišką plaštaką.

Jei tai būtų buvęs banalus, romantinis filmas, Fredžio ir Madyson rankoms susilietus į šalis lakstytų kibirkštys, Fredis pabučiuotų jos plaštaką, lyg koks Romeo, tuomet jie visą naktį praleistų šokių aikštelėje, o protui ir kūnui apsvaigus nuo alkoholio ir artumo, galiausiai atsidurtu vienoje lovoje, o filmo gale dar ir susituoktų. Tačiau čia ne filmas, ir Fredis tikrai nepripažins, kad Madės ranka jį nutrenkė kaip įsielektrinęs megztinis ir to, kad Thėjos ranką savojoje jis palaikė kiek ilgiau, nei priderama pasisveikinant. Viskas labai greitai galėjo pavirsti į awkward situaciją, tačiau Fredis jau nebe paauglys,jo taip lengvai nesutrikdo kvaili nesusipratimai. Tiesa pasakius, Fredis mėgaujasi priversdamas kitus žmones jaustis nejaukiai. Pats jau senų senovėje išaugo iš tos "nejauku dėl visko" fazės, todėl oh kaip jis mėgaujasi versdamas kitus raudonuoti ir nejaukiai nusukti žvilgsnį. Tačiau, rodėsi, jog Madyson nėra iš tų merginų, kurios nusuka žvilgsnį. Madė nė kiek neatrodė sumišusi, kas Fredį privertė tik šyptelėti.
- Hmm, - numykė išgirdęs merginos vardą, bei gurkštelėjo kartaus gėrimo. Dar norėjo kažką pakomentuoti apie tai, kaip jos vardas tikrai atitinka jos charakterį, tačiau sulaikė liežuvį už dantų. Atsargumo dėlei. Nors Mad ir atrodo puikios nuotaikos, kas dedasi jos galvoje jam dar visiška paslaptis. Ir atrodo, jog Fredžiui prireiks laiko jai įminti.
- Aš čia lankausi gana dažnai, - per daug dažnai, - tačiau tavęs čia dažnai nesutiksi. - klestelėdamas ant šalia esančios laisvos kėdės, kūnu šiek tiek pasisuko į Mad'ę. - Nemėgėja išgerti? Ar nepatinka gašlių vyrų dėmesys? - Pats padykusiai išsišiepdamas paklausė, akimis permesdamas pro šalį einančių vyrų su iki žemės nutįsusiais liežuviais išraiškas.
Net ir aklas būtų pasakęs, jog taip, Madė tikrai išsiskyrė nuo kitų čia esančių merginų. Nekalbant apie jos "nežmogišką" grožį, atrodė, jog ir pati Madė skleidė aura, kuri kaip koks masalas vertė atsigręžti kiekvieną praeinantį pro šalį vyrą. Fredis per gyvenimą yra sutikęs nesuskaičiuojamą kiekį gražių moterų, o jų turėjęs yra dar daugiau, tačiau net ir jį, mačiusį visko, gniaužė kvapas žiūrint į merginą priešais. Fredis jautėsi lyg vienas tų praeinančių vyrų. Ši situacija jam buvo gana svetima, tačiau tuo pačiu- jaudino.

Madyson nebuvo linkusi aklai pasitikėti visais sutiktais žmonėmis, ypatingai vyrais, tad tikrą merginos nuoširdumą ir atvirumą, reikėjo užsitarnauti, o tam, reikėjo nemažai pasistengti, tačiau nepaisant to, jog užaugo pasiturinčioje šeimoje ir turėjo viską, ko norėjo, nebuvo naivi, tad tai nė kiek nepasikeitė ir tapus vampyre. Tad ir dabar, žvelgiant į Frederick'ą, merginos veide žaidė paslaptinga šypsenėlė, akyse spinduliavo pasitikėjimas savimi ir greičiausiai, jog net jeigu Madyson galvoje būtų dėliojesis kankinimo planas, o galbūt iš kažkur netikėtai atsiradusi baimė, akys nebūtų to parodžiusios, nebent, tai būtų išdavusi kūno kalba, mat dar nevisiškai viskas buvo Thea rankose. Frederick'ui, kiek ilgiau užlaikius jos plaštaką, Madyson tik plačiau nusišypsojo, nė akimirkai nepaleisdama vyro žvilgsnio ir nevalingai prikasdama apatinę lūpą,-Žinau, gražus vardas,-šį kartą drįsusi negarsiai sukrizenti, ištarė, nežymiai gūžtelėdama petukais, vos vyras paleido jos ranką ir numykė. Galbūt, kartais pasitikėjimo savimi būdavo per daug, galbūt kartais, Madyson reikėjo palaikyti liežuvį už dantų, būti šiek tiek paprastesnei, tačiau ji nemokėjo būti kitokia, būdama žmogumi, ji buvo tokia pati, tik tuomet, neturėjo tokios galios, kokią turėjo dabar ir galbūt tas pasitikėjimas savimi, nespinduliavo taip aiškiai, kaip tai buvo dabar, tačiau neslėpkim fakto, jog turėjo ir kitą, tą tikrą, nesuvaidintą, nuoširdžią pusę, kurią deja, bet pamatyti galimybę turėjo tikrai ne kiekvienas.
Frederick'ui prisėdus ant gretimos kėdės, Madyson šiek tiek pasimuistė savo vietoje, užsikeldama vieną koją ant kitos ir pati, vos vos su visa kėde pasisuko į vyro pusę, vienos rankos alkūne pasiremdama į barą,-Tikriausiai, kad teisingas atsakymas slypėtų antrame klausime, visgi baras būtų paskutinė vieta, kur eičiau ieškoti dėmesio,-ta pati paslaptinga šypsena, žvilgsnis, įsikabinęs į Frederick'o akis, lyg bandytų juo išnagrinėti vyrą ir jo ketinimus. Visgi būdama žmogumi, Madyson beprotiškai dažnai leisdavo laiką klubuose ir baruose, tai būdavo kone kiekvieno savaitgalio tradicija, tačiau viskas pasikeitė po tos vienos lemtingos nakties. Vampyriški jutimai buvo, kur kas stipresni, tad pajutusi, kaip kažkas ateina jai iš už nugaros pavojingai arti, Madyson šiek tiek pasilenkė į šoną, jog nebūtų užkabinta ir tik sunkiai žingsnius dėliojančiam vyrui praėjus, išsitiesė į buvusią poziciją. Iš tiesų, iki galo nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių, Madyson kone laikėsi žvilgsniu įsikabinusi į Frederick'o akis, dėl to, jog bandė kažką jose išskaityti ar dėl to, jog ją iš tiesų domino vyras.

Merginai pasakius, jog tikrai ne dėmesio ieškoti ji čia atėjo, Fredis įtariai kilstelėjo antakius. Vaikinui iškilo ne vienas ir ne du klausimai, kurių atsakymus jis žūt būt turi gauti. Regis, jog visos jo šio vakaro pramogos bus Madyson tardymas ir prisiliuobimas iki sąmonės netekimo.
- Jei tu čia atėjai ne dėmesio ieškoti, nepasimušti ir neprisigerti, tuomet kokie vėjai atpūtė vienišą merginą į nuošalų barą, vidurį savaitės? - pats krizendamas iš savo klausimo absurdiškumo suintriguotas užklausė. Pats į tokį klausimą atsakymo tikriausiai neturėtų, nes paties motyvai šlaistytis baruose yra ganėtinai giliai užslėptų problemų pasekmė. Nors kiekvieną dieną Fredis sau kartoja, jog šiandien bus kitokia diena ir jis bus geresnis nei vakar, dažniausiai diena užsibaigia taip, kaip ir kiekviena - girtas, su pora užkalbėtų merginų, gašliai siūlančių jam savo kraują. Fredis prisimena, kaip viskas baigėsi kai paskutinį kartą buvo apsėdusi kraujo ir sekso manija. Deja, prisiminimai nėra patys smagiausi ir lengviausi. Fredis tuo nesididžiuoja. Apskritai, buvimas vampyru jam nėra pasididžiavimas. Didžioji jo dalis, pati nekenčia savęs dėl to koks yra ir kaip yra priverstas elgtis. Na žinoma, yra ir ta jo egocentriška dalis, kuri išbalansuoja savęs nekenčiančią dalį. Ši dalis jo gyvenime pasireiškia dažniau ir su didesniu trenksmu, o pasibaigia su sąžinės graužatimi ir savęs nekentimu. Ir taip, beveik kiekvieną dieną. Alkoholis bent trumpam padeda negalvoti apie savo susidvejinusią, supuvusią asmenybę. Atrodo, šiomis dienomis, Fredis lyg paskutinio šiaudo griebiasi betkokios atitrūkties nuo realybės ir šiandien, ta atitrūktimi bus  Madė. Kol kas, Fredis netgi labai mėgaujasi merginos kompanija. Ne tik vaizdas akims, bet ir sielai.
Pastebėjęs tuštėjančią Madyson taurę ir žvelgdamas į savosios dugną, Fredis kilstelėjo ranką barmenui linktelėdamas ir leisdamas suprasti, kad reikia antro raundo. Fredas dar tik apšilinėja kojas, keletas kokteilių tik padės merginai atsipalaiduoti ir papasakoti kažką įdomaus. O Lindemanas nori žinoti daug. Jį domina viskas apie šią moterį.

Kažkodėl toks vienas ilgas klausimas, pačiai Madyson sukėlė juoką, tad ši sukrizeno, akimirkai nusukdama akis į ant baro stovėjusį savo kokteilį, nors tiksliau, tuštėjančią taurę ir tik nustojusi krizenti, gražino žvilgsnį ties vyrų,-Apie gėrimą nieko nesakiau, kalbėjau tik apie gašlius vyrus ir dėmesio ieškojimą,-lūpose vėl išsiraičius šypsenai, ištarė, nežymiai kilstelėdama antakius. Na, konkretaus atsakymo į tokį klausimą, Thea neturėjo, nebuvo jokios svarbios ar konkrečios priežasties, dėl kurios mergina čia atėjo, paprasčiausiai, vakaras, buvo vienintelis paros metas, kada Madyson galėjo išeiti iš namų, mat kitaip, būtų tiesiog pavirtusi pelenais, kitą vertus, šiandien norėjosi išeiti iš namų ir bent vienam vakarui pakeisti aplinką - gamta jos nevyliojo, tas baras buvo viena iš galimybių. O ir dėl gėrimo, Frederick'as buvo neteisus, juk jeigu Thea būtų atėjusi tik šiaip pasėdėti, priešais ją, tikrai nebūtų stovėjusi taurė su gėrimu.
Tikriausiai, kad Madyson daug kam keldavo daugybę klausimų ir ne tik dėl to, jog aplinkinius domino, kaip ji tapo vampyre ar kad tiesiog ypatingai traukė visų dėmesį savo išvaizda ir dėl to buvo įdomu daugiau apie ją sužinoti, tačiau ir dėl to, jog Thea buvo mėgėja kalbėti užuolankomis, mažai, ką pasakydavo iki galo, daug mieliau mėtydavosi trumpomis frazėmis, paviršutiniškais atsakymais, kurie apie ją nepasakydavo nieko konkretaus,-Bet, pabandyk pats atsakyti į savo paties klausimą, kokie vėjai tave patį čia atvedė? Ir kažkodėl beveik esu tikra, kad konkretaus ir vieno atsakymo nėra,-žvelgdama į šalia sėdintį vyrą, ištarė, kilstelėdama lūpų kampučius, tačiau akimirkai jos dėmesį patraukė prie jų priėjęs barmenas, kuris vos iš kelių Frederick'o gestų suprato, ką turi daryti ir tiesą sakant, Madyson neprieštaravo, mielai išgers dar vieną kokteilį. Visgi taip imti ir atvirai iškloti viską apie save, Madyson nebuvo linkusi, visgi labiau mėgo atsakyti į šiek tiek konkretesnius klausimus, na, nebent išsivystęs pokalbis virstų diskusija vienas apie kitą, tuomet viskas būtų kitaip, tačiau retkarčiais, net ir žaidžiant klausimų ir atsakimų žaidimą, Thea gerai apgalvodavo, kiek gali pasakyti, tačiau akivaizdu, jog šiandien, jos visiškai blaiviam protui šiek tiek trukdė alkoholis, tad niekas negalėjo žinoti, kiek atsiriš merginos liežuvis dar po poros taurių.