įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė

Temos pavadinimas: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-01-29, 19:53

First topic message reminder :

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-02, 14:07

Demonas, nors jau visiškai regis pasikeitęs nuo savo rasės atstovų, vis dar negalėjo vertinti žmonių ašarų. Tai jam irgi buvo silpnumo ženklas, tačiau vis dar galima sakyti žavėdamasis žmonių rasės atstovais, vaikinas sunkiai gebėdavo teisingai pasielgti jautriuose, daug jausmų bei emocijų pripildytose situacijose, todėl paprastai tokių situacijų vengdavo, tačiau akivaizdu kad dabar to neišvengsi, regis visa Melainės esybė jam buvo pateikta ant lėkštutės ir demonas tikrai žinojo geriau nei kad tiesiog išsisukti iš situacijos. Merginai vėl prakalbus mėginant paaiškint tai ką ji turėjo omenyje, Isaiah suspaudžia ją kiek labiau savo glėby. - Kaip tai nėra vaistų ir negalėjimo pasveikti, taip tiesiog negali būti... - tyliai šnekėdamas kiek prikanda lūpą iš susirūpinimo ir tik merginai kiek atsitraukus Isaiah pagaliau gali pažvelgti į jos akis lyg ieškotų ar tai ką ji sako buvo tiesa, tačiau ko gero ašaros išdavė viską. - ir, tai tikrai negali būti priežastis mums laikytis atstumo, aš manau kad dabar tau labiausiai reikia kažko šalia, o dėl tavo ligos...kiek laiko turiu viską pasistengti sutvarkyti? - vis dar laikydamas rankas ant jos pečių, mat ši buvo pakankamai arti, paklausia, vėliau pakėlęs vieną ranką atsargiai nykščiu nuvalo jos ašaras nežinodamas ką daugiau gali pasakyti šioje situacijoje.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-02, 14:29

Mergina, rodos, dar kaip vakar prisimena daktaro ištartus žodžius. Ta tylų, monotonišką ir apgaulingos užuojautos persmelktą balso toną. Tuos aštrius, širdį per pus veriančius paaiškinimo sakinius. Tą akimirką visas laikas buvo sustojęs. Mergina bijojo pajudėti, bijojo kažką pasakyti, kad tik viskas netaptų dar blogiau, nei žmoniškai įmanoma. Lygiai taip pat ir dabar. Stovėdama, rodos, visai prie pat vaikino. Jusdama jo tankų kvėpavimą ir sumišusias mintis perteikiantį žvilgsnį. Mel bijojo pasijudinti. Bijojo padaryti bent kažkokį staigesnį judesį, kad tik ši akimirka neišnyktų kaip atšiauraus pavasario vėjo pagautas dūmas. Ji puikiai suprato, kad taip, kaip elgiasi šiuo metu, neturėtų elgtis. Neturėtų rodyti savo ašarų, neturėtų kalbėti tokiom temom. Juk ji žadėjo viską laikyti savyje. Tiek į paviršių besiveržiančius jausmus, tiek sakinius, atspindinčius komplikuotą jos kasdienybę,-Aš tiesiog maniau, kad mums reikia atitolti vien dėl to, kad nenorėjau, kad mano mirtis, mano dingimas, atneštų tau skausmą. Juk jeigu neturėčiau artimų žmonių, jeigu nebūčiau sutikusi tavęs ar jeigu nebūčiau pajutusi tau tų be galo šiltų jausmų, tau vėliau netektų patirti to, kas, mano nuomone, yra pats blogiausias jausmas visame pasaulyje. Artimojo mirtis nėra tai, nuo ko vėliau lengvai pagyjama,-pajutusi švelnius vaikino pirštus ant savo skruostų, Mel tyliai išdėsto, stengdamasi sulaikyti kūną nuo nepaliaujamų virpesių ir ašarų.,-Jei tikrai negaliu vykti namo ir privalau pasilikti čia. Tuomet gal galiu palįsti po dušu? Arba gal galim tiesiog ramiai pagulėti vonioje?,-stengdamasi įnešti bent kažkiek gyvybės, kiek linksmiau pasiteirauja, kilstelėdama antakį.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-02, 15:06

Vaikinas nė negalėjo įsivaizduoti ką turėjo reikšti išgirsti iš daktaro tokius žodžius. Nors kartą jau yra veltui prašvaistęs gyvybę, tačiau buvo per daug narcisistiškas kad jeigu sužinotų tokią žinią jis, nebūtų lengvai to priėmęs ar atrodo, taip paprastai susitaikęs su šia mintimi kaip tą regis padarė Melainė. Aišku, jos ašaros išdavę slapčiausias baimes, kad ji irgi bijo. tačiau dabar tai, regis atsainiai nukreipus temą, demonas dar nesiruošia visko taip lengvai palikti. Norėjo, kad Melainė jam papasakotų šiek tiek daugiau nei regis tiekiasi pasakyti. - Manei? tai reiškias jau taip nebegalvoji? patikėk manim per savo gyvenime praradau per daug mylimų žmonių, kad leisčiai tau taip ramiai numirti. Aš nežadu taip lengvai tam pasiduoti, kaip regis pasiduoti tu, galvodama kad tavęs ant šios žemės iš viso nereikia. Ne taip viskas vyksta gyvenime ypač žinant kur mes gyvename. Surasiu tau išeitį, pažadu. - pakankamai tyliai galbėdamas vaikinas paskutinį žodį veik iššnibžda ir tada pasilenkęs arčiau Melainės lūpomis akimirkai priliečia jos kaktą tarsi patikindamas kad ji su juo saugi net nuo regis nepagydomų ligų. Ir nors vaikinas ne nenutuokė ką žada daryti, kad ta liga tiesiog dingtų, tačiau žinojo, kad kažką padaryti jis visgi gali. - Žinoma, gali eiti miegoti jei jautiesi pavargus. Čia tau kambarys. - merginos užuominas supratęs būtent taip, Iaiah mosteli ranka svečių kambario durų link pats paleisdamas merginos pečius, nuleisdamas savo rankas prie šonu kiek pasitraukia Melainei iš kelio kad ši galėtų praeiti ir daryti jo namuose ką jos širdis geidžia.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-02, 15:22

Mergina visą savo gyvenimą kovojo. Dar būdama visai maža, stengėsi apginti ne tik save nuo, kas dieną vis žiauresniu tampančio patėvio, bet ir bejėgę mamą, kuri, rodos, nuo viso to kentėjo daug labiau nei ji. Ji stengėsi iš visų jėgų pakeisti tą nusistovėjusią tvarką. Pakeisti pasaulį ir jį padaryti bent šiek tiek gražesniu, kad tų akimirkų, kuomet mama suglebusiomis rankomis ateina palinkėti labos nakties, būtų kuo daugiau. Vėliau stengėsi kovoti su močiutės senatvę. Pirko visus įmanomus vaistus, girdė ją įvairiausiomis žolelėmis ir vedė pas geriausius tos šalies daktarus. Tačiau viskas nuėjo perniek. Tad dabar, sužinojusi savo likimą, mergina paprasčiausiai pritrūko jėgų dar vienai savo gyvenimo kovai. Pritrūko jėgų maištui, pykčiui ar kokiai kitai varomajai jėgai, kuri visus tuos metus jai padėjo neprarasti vilties ir tuo labiau - jėgų,-Būk geras, nežadėk to, ko negalėsi ištesėti. Nenoriu, kad vėliau laikui bėgant tektų nusivilti.. Ir niekada gyvenime nedrįsk pagalvoti, kad aš ramiai susitaikau ir pasiduodu mirčiai. Kad sutinku su viskuo ką man likimas numeta. Patikėk manim. Aš nenoriu numirti. Nenoriu palikti tavęs ar draugų. Nenoriu palikti alkoholio, naktinio gyvenimo ir sekso. Tikrai nenoriu. Bet aš susivokiau, kad daug geriau paskutinius savo gyvenimo mėnesius leisti apsuptai džiaugsmo ir juoko nei sėdėti kampe ir bandyti išmąstyti kaip nuo viso to pabėgti. Supranti ką turiu omeny?,-tęsdama neseniai užgimusį pokalbį, Mel švelniais rankų mostais perbraukia per vaikino plaukus, skruostą, taip stabtelėdama ties kaklu.,-Ne. Aš nenoriu eit miegot. Ir ne, aš nesijaučiu pavargusi. Nebent tu nori pabūti vienas ir viską suvirškinti,-nežymiai papurčiusi galvą, nepritariamai tarsteli,-Na, o jeigu tau tos akimirkos, kad viską suvirškintum nereikia, tuomet siūlau dar šiek tiek pabūti drauge,-trūktelėjusi petukais bei vėl prisiartinusi prie stoviniuojančio jaunuolio, Mel lūpomis švelniai priglunda prie šio lūpų, trumpam, tačiau daug ką pasakančiam bučiniui,-Nepyk, gal nederėjo,-jau kiek toliau atsitraukusi, ištaria atsiprašymo žodžius, rankomis perbraukdama per sumišusius savo plaukus.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-02, 16:16

Isaiah negalėjo to žinoti apie mergina, negalėjo žinoti kad ji visą gyvenimą nesiliovė kovoti ir tik dabar regis pritrūko jai to ryžto, tačiau juk tam jis čia ir buvo. Savo demoniškom galiom galėjo padėti jai bent jau pragyventi likusį laiką taip kaip ji nnori - smagiai, nerūpestingai, nesijaudinant dėl nieko ir gyvenant šia diena, tačiau jis vis dar nebuvo įsitikinęs ar būtent to nori priešais jį stovinti mergina. Buvo apskirtai sunku nuspręsti ką daryti toliau, tačiau jis regis buvo pasiryžęs viskam. - suprantu, ir tikrai manau jog pasirinkai teisingą kelią, bet jau kiek tai tavo galioms, bet pagalvok kokiam pasualyje mes gyvenam. Dėl dievo meilės, gi aš galų gale buvau miręs, patekęs į požemių pasauly vėl sugrįžau ir tai sako daug, tai sako kad ir tau privalo būti išeitis, būti kažkas kas padės tau ta ligą nugalėti ir net jei nenori kad tau žadėčiau to ko negaliu išpildyti aš vis tiek toliau žadėsiu nes taip lengvai tavęs paleisti neketinu. - pakankamai rimtai išdėstęs savo žodžius vaikinas nė akimirkai nenuliedžia gilaus, demoniško žvilgsnio nuo jos akių ir tik Melainei žengus tą mažą žingsniuką tarp jų bei pabučiavus Isaiah lūpas vaikinas visai pasimeta, nuoširdžiai nebesuvokia ko mergina iš jo nori, tik jai atsitraukus jis uždeda ranką ant jos plaštakos buvusios ant jo kaklo ir nuleidžia jos ranką, tačiau jos pirštų vis dar nepaleidžia. - aš nebesuprantu ko tu nori ir sieki. vieną akimirką sakai kad mum reikia būti atskirai, kitą darai, kaip aš visą tai turėčiau suprasti? - žvilgsnis nė akimirkai neapleidžia merginos akių, tačiau lūpose taip ir neįsižiebia šypsena kuri buvo būdinga vakaro pradžioje, jam buvo labai neramu ir nesaugu. Taip, jam ko gero reikėjo laiko viską suvirškinti, susidėlioti į vietas bei susidaryti veiksmų planą be kurio dabar vaikinas jautėsi nesaugiai.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-02, 16:35

Mergina šiuo metu jautėsi kaip niekad pasimetusi. Ji nuoširdžiai nežinojo kurio šiaudo griebtis ar, kuris iš tų šiaudų bus lemiamas. Ji nežinojo ką sakyti ar ką mąstyti. Nežinojo kur dėtis ar kur eiti. Ji buvo paprasčiausioje kryžkelėje. Kryžkelėje, kurioje yra privalu priimti sprendimą nulemsiantį tolimesnį šiosios gyvenimą. Kryžkelėje, kurioje ji privalo nuspręsti ar nori ir toliau būti šio vaikino kompanijoje ar visgi, privalo laikytis savo jau, rodos, be galo seniai priimto pasižadėjimo ir neįsileisti jo nei į savo mintis, nei, tuo labiau, į kraujų pasruvusią, širdį. Tačiau tas visas per vakarą išgertas alkoholis. Ta visa sumaištis josios mintyse ir tos visos išlietos ašaros, šį sprendimą padarė be galo tolimą ir sunkiai įgyvendinama. Viskas apie ką ji šiuo metu sugebėjo galvoti buvo artumas, kurio ji taip troško. Bučiniai, prisilietimai ir glamonės. Lyg nesugebanti į vietas savo hormonų susidėlioti paauglė, Mel buvo ištroškusi prieglobsčio. Tačiau, juk tokia linkme mąstydama ji apgaudinėtų, apie savo jausmus bijantį prabilti vaikiną. Tokia linkme ji nusižengtų savo pačios susigalvotoms taisyklėms,-Atsiprašau. Galbūt išties nederėjo taip elgtis. Žinau, kad nieko daugiau nedarau tik keliu sumaištį. Suprantu. Prižadu, pasistengsiu taip daugiau nebesielgti ir laikytis dar, rodos, visai neseniai ištartų žodžių. Pasistengsiu nebekelti sąmyšio tiek tavo, tiek savo pačios galvoje. Juk galbūt mum išties geriau yra likti draugais. Tada bent jau smagiai praleistas laikas nesibaigs pasiaiškinimais dėl nevaldomų lūpų ar jausmų,-žingtelėjusi dar žingsnį atgal nuo vaikino, Mel patraukia savo ranką iš Isaiah pirštų ir ramiai, žvelgdama į grindinį ant kurio šiuo metu stovi, išdėsto,-Žinau, kad nesutiksi, bet noriu važiuoti namo. Manau, kad užtenka šiam vakarui visko ką jau pasakiau ar padariau. Pailsėsi šiek tiek, apmąstysi ir suvirškinsi. O man akivaizdžiai reikia pabūti vienai,-pakėlusi akis į vaikiną, ramiai, be didelių emocijų išdėsto ir lėtais žingsniais patraukia durų link. Šias pasiekusi apsiauna netoliese numestus batus bei susiradusi kišenėje esantį telefoną, išsikviečia taksą.,-Labanaktis,-kiek garsiau šūktelėjusi, kad vaikinas išgirstų, praveria laukines duris ir, nors, dar takso automobilio nematyti, nusprendžia, kad kelios akimirkos lauke bus išties geriau nei stoviniuoti tarpdury.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-02, 20:28

Šitaip merginai neapsisprendus ką daryti, pats Isaiah pasimetė, jam buvo sunku suvogti ko nori Melainė ir kaip jai galėtų pagelbėti, tačiau juk jie nebuvo per daug artimi. Taip jie pažinojo vienas kitą, jau buvo permiegoję kas pagal socialines normas sukuria artumo sąvoka, tačiau vaikinas vis dar nežinojo ką jaučia. Nežinojo ką jaučia Melainei, ką jaučia dėl to kad ji miršta, galų gale kaip jaučiasi dėl jų ateities, ar visa tai buvo tik laikinas romanas ar vis dėlto tarp jų yra šis tas daugiau. Merginai prabilus Isaiah klauso kiekvieno žodžio mat jau iš patirties žinojo kad kartais ją suprasti sunku, tačiau dabar puikiai suprato ką ji nori pasakyti, todėl tik linketelėjo galvą žvilgsniu nepaleisdamas jos veido ir merginai pradėjus savo atsisveikinimo kalbą Isaiah ne iš kart sureaguoja ir tik jai užtrenkus paradines duris, vaikinas supranta, jog negali leisti jai tiesiog išvažiuoti. Net jei jam reikėjo laiko apgalvoti jau buvo vėlu ir jie dar turėjo apie daug ką pasišnekėti. - Melaine... - pakankamai garsiai pasakęs netrukus pajuda iš vietos nubėgdamas jai iš paskos. Atidaręs duris slenksčio neperžiangia, regis nusprendęs palikti tarp judviejų atstumą. - Melane, palauk, nevažiuok jau vėlu... - pakanamai garsiai kalbėdamas kad dabar mergina galėtų jį gerai girdėti jis galiausiai peržiangia namų slenkstį, vos keliais žingsniais atsiradęs prie merginos švelniai viena ranka apkabina jos liemenį, kita nusileidžia jai ant žando ir netrukus vaikino lūpos prisiliečia prie Melainės lūpų taip išsirutuliodamas į jausmų, keisto sumišimo kupiną bučinį kuris tęsėsi pakankamai ilgai. - prašau pasilik. - šiek tiek atsitraukęs nuo merginos atmerkia akis bei giliai įkvėpia oro regis sumaldamas visą merginos prašymą būti tik draugais į miltus. Jis nenorėjo būti tik draugais, nors nežinojo ką jaučia, tačiau žinojo viena - Melainė privalo būti jo gyvenime nes dabar ji tapo aukščiausiu jo prioritetu.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-02, 20:46

Mergina visą gyvenimą neturėjo artimo žmogaus. Vos gimusi ji nepajuto tos motiniškos šilumos ir meilės, apie kurią pasakoja filmuose. Augdama ji, vedama nuolatinės baimės ką nors įsileisti į savo gyvenimą, atstumdavo kiekvieną žmogų besistengiantį padėtį. Galbūt tik tada, kai atsidūrė pas močiutę Mel pirmą kartą suvokė ką reiškia gyventi, kai turi žmogų, kuris tave supranta ar bent jau stengiasi suprasti. Kai turi žmogų, kuris spinduliuoja šiluma ir rūpesčiu. Kuris klausia ar pavalgei ir ar buvo skanu. Kuris jaudinasi, kad tik neperšaltum ar kad tavo trapi širdis nebūtų eilinį sykį sudaužyta. Tačiau jai mirus, Mel ir vėl pateko į jausmų sūkurį, kuriame neberado žmogaus, galėsiančio padėti. Tad dabar, nors ir be galo trumpai, tačiau visgi šalia savęs turėdama vaikiną, mergina suskydo. Galbūt tai ir nulėmė jos skubėjimą. Tiek permiegojimo, tiek netikėto bučinio tema. Juk ji dar visiškai jo nepažinojo. Dar negalėjo teigti, kad jaučia jam kažką, ko dar niekada nebuvo pajutusi priešingos lyties atstovui. Tačiau jai buvo gera. Buvo gera leisti laiką kartu ir bent kol kas, panašu, kad jai to užteko.,-Jau manau, kad man laikas. Tau reikia pamąstyti apie viską. Per daug greitai per daug netikėtai apverčiau tave savo problemomis ir išgyvenimais. Vėliau ir bučiniu, kuris akivaizdžiai buvo netinkamas,-išvydusi prasidariusias namo duris bei tarpduryje stovintį tamsiaplaukį, greitai išberia. Tačiau Isaiah keliais žingsniais prisiartinus prie stoviniuojančios merginos bei lūpomis prigludus prie šiosios lūpų, Mel nesipriešindama atsako į šiluma spinduliuojantį bučinį, plačiai nusišypsodama šiam pasibaigus,-Manau tarėmės, kad daugiau taip nedarysim,-vis dar būdama be galo arti vaikino veido, tyliai ištaria, negarsiai sukrizendama.,-Tikrai manai, kad gera mintis man pasilikti? Jei dar nesi tikras ar apskritai nori manęs savo gyvenime, jei dar nesi tikras ar viso to, kas su manimi dedasi tau nėra per daug, tuomet geriau neskubėti ir neužbėgti įvykiams už akių. Aš mažiausiai ko noriu tai būti įskaudinta, kai sužinosiu, kad visi tie bučiniai buvo nieko verti,-nežymiai kilstelėjusi antakį pasiteirauja, lūpomis švelniai palytėdama vaikino skruostą.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-03, 14:37

Demonas, puikiai žinantis ką reiškia įsimylėti, pamesti protą dėl to kito žmogaus dėl kurio galėtum padaryti viską, net mirti, to dabar ieškojo kiekviename žmoguje. Ieškojo tos tyros sielos, kuri ne tik būtų jo mylima bet pati mylėtų lygiai taip pat besąlygiškai, ko Isaiah dėje, bet nebuvo patyręs. Niekas niekada nėra pasisiūlęs paaukoti gyvybę dėl jo ir tuo labiau tai iš tikro padaryti, todėl dabar nebuvo linkęs greitai prisirišti, net jei Melainėje dabar matytų savo ateitį. Ji buvo šiek tiek kitokia nei visi žmonės. Regis nebeturėtdama ko prarasti įsiveržę į vaikino gyvenimą sugriaudama prieš tai čia nusistovėjusią tylą ir tas jam patiko, kur kas labiau nei drįstų pripažinti. Merginai plačiai nusišypsojus po judviejų bučinio tą pati padaro ir Isaiah, švelnia šypsenna apgobtas veidas dabar spidičiomis akimis žiūrėjo į Melainę, žinoma, iki tol kol ši prabilo. - Melaine... - tyliai numykia mėgindamas sugalvoti ką pasakyti. Jis nebuvo tikras kad tie malonius šiupuliukus keliantys bučiniai kažką reiškia, jis nebuvo tikras ar tikrai Melainė yra tas žmogus kurio jam reikia, tačiau žinodamas jos sunkumus vargu ar būtų galėjęs tiesiog ramiai ją palikti, žinoma, nebent ji pati ištartų žodžius kad jo jai nereikia. - pripažinsiu, tikrai nesu tikras dėl nieko, bet pataisyk mane jei klystu tačiau tarp mūsų kažkas yra. Ir tikrai daugiau nei tavo trošktami draugai. - vis dar nepaleisdamas jos iš glėbio ramiai pasako žvilgsniu tyrinėdamas jos akis, tarsi ieškotų jose už ko būtų galima užsikabinti kad patvirtintų savo žodžius.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-03, 14:55

Mergina niekada nematė pavyzdžio, patvirtinančio, kad ta tikra, filmuose rodoma ar knygose aprašoma meilė, išties egzistuoja. Dar būdama pakankamai maža, kad suprastų, Mel stebėjo tėvų pykčius, barnius bei vėliau sekantį smurtą. Stebėjo šių kasdienines nesantaikas ir tik retkarčiais pasirodančius bučinius ar sklindančius garsus pro vos vos praviras miegamojo duris. Vėliau, metams bėgant, tamsiaplaukė stebėjo savo drauges ar kitas, mokykloje ar tiesiog gatvėje matomas merginas. Stebėjo jų, neva, puikiai išpuoselėtus santykius su mylimais vaikinais. Tačiau visa tai priminė tik aplinkinius apkvailinti skirtą priedangą, už kurios slėpėsi tikrieji jausmai. Ir vėl tie patys pykčiai bei nesantaika. Ir vėl tas pats, neva, laimingas gyvenimėlis. Galbūt būtent dėl to, Mel niekada nesvajojo susirasti žmogų, kuris šiai, neva, atstotų visą pasaulį. Galbūt būtent dėl to ji bijojo kažkam įsipareigoti, nes buvo įsitikinusi, kad tai niekada nesibaigia laimingai. Juk anksčiau ar vėliau, vienas iš dviejų žmonių visada lieka įskaudintas, o kitas - nusigręžęs.,-Aš tikrai neprašau tavęs prisipažinti meilėje. Tikrai neprašau, kad va dabar pradėtum suokti kokia tau esu brangi ar, kaip nebe įsivaizduoji savo gyvenimo ar ateities be manęs. Man to tikrai nereikia. Aš tiesiog noriu būti tikra, kad laikui bėgant nepamesi manęs kaip šiukšlės ar panaudoto rankšluosčio kojoms valyti. Supranti ką turiu omeny? Visą savo gyvenimą taip ir nepajaučiau ką reiškia būti saugiai, todėl be galo vengiu to nesaugumo ir slystančios žemės ir po kojų jausmo. Tačiau taip. Nors ir bijau tai pripažinti, tačiau puikiai suprantu ką turi omenyje ir lygiai taip pat jaučiu, kad mus sieja tikrai ne draugų santykiai. Na, arba bent jau norėčiau, kad sietų ne tokie,-išklausiusi kiekvieną vaikino žodį, kelis kartus linkteli galvele, tyliai išdėstydama.,-Nebijai, kad sujauksiu tavo gyvenimą?,-negarsiai nusijuokusi, linksmai pasiteirauja, rankomis apsivydama aplink vaikino kaklą.

» Įėjimas/Išėjimas/Svetainė/Virtuvė/Vonios kambarys
» Įėjimas, svetainė ir virtuvė
» (įėjimas)svetainė/virtuvė/vonios kambarys
» įėjimas/išėjimas
» Įėjimas/Išėjimas

Paieškos užklausa

Display results as : Pranešimai Temos
Tags
Advanced Search