Įėjimas/Išėjimas/Svetainė/Virtuvė/Vonios kambarys

Praėjo kiek daugiau nei dvi savaitės kai Fredis paskutinį kartą matė Madyson. Velnioniškai sunkios dvi savaitės. Tačiau vaikinas jautė, jog tai pakankamai ilgas laiko tarpas, kad tiek mergina, tiek jis galėtų atsigauti nuo praėjusio jų susitikimo. Nežinia kaip Madi, tačiau po to karto Fredis jautėsi emociškai išsunktas. Senai kada vaikinas jautė tiek jausmų vienu metu. Švelniai tariant, tai, ką potencialiai jis jautė Madyson jį kiek gąsdino. Jis nebuvo tikras ar nori veltis į romaną su mergina, tokia kaip Mad. Su tokia, kuri jį verčia norėti visko, ko jis negali turėti. To, ką vistiek likimas vienaip ar kitaip iš jo atims. Tačiau Frederick širdis kirtosi su protu ir vaikinas dvi savaitės svarstė ar turėtų vėl susisiekti su Madyson. Vampyras jautėsi lyg vėl būtų besikankinantis romantikas paauglys.
Tačiau Fredis čia. Įrieda į Madi namų kiemą, nusprendęs pasikliauti širdimi, o ne racionaliu protu. Sustojęs vidurį kiemo Fredis išjungią variklį bei išmeta alkūnę per atidarytą automobilio langą, nužvelgdamas Madyson namą. Graži, saulėta diena jau ėjo į pabaigą. Dangus buvo nusidažęs rožine spalva, bylojančia, kad saulė tik ką pasislėpė už horizonto. Ore tvyrojo šiltas, vasaros vėjelis.
Vaikinas nusprendė iš automobilio nelipti, manydamas, jog taip atrodys "kiečiau", todėl paspaudžia automobilio vairą taip papypsidamas, leisdamas Madi žinoti, kad jis jau čia. Fredis jautėsi lyg Danis Zuko, laukdamas kol pasirodys Sandy. O ir jo apranga, nors visiškai neplanuota, tačiau atitiko į visą tą vibe'ą. Persibraukęs laisva ranka per plaukus Frederick dar svarstė prisidegti cigaretę, tačiau paskutinę minutę apsigalvojo, nenorėdamas visko per daug perspausti.

Po paskutinio susitikimo su Frederick'u, Madyson milijoną kartų pergalvojo viską, kas tą naktį įvyko. Taip, tikriausiai didžiausias įvykis buvo pati pabaiga, netikėtas Madyson sužvėrėjimas, vos neįvykusi didžiulė tragedija ir per plauką, Frederick'o išgelbėta situacija. Tačiau Thea galvoje, mintys sukosi ne apie tai, ji svarstė apie viską, kas įvyko iki to momento, apie pažintį su Lindeman, apie tą keistą, bet tuo pačiu malonų jausmą, kurį ji juto būdama šalia vaikino, apie viską, išskyrus tą kone tragišką įvykį. Mergina lygiai tiek pat kartų, kiek pagalvojo apie Frederick'ą, buvo paėmusi telefoną, ruošdamasi su juo susisiekti, bent jau parašyti žinutę, tačiau taip ir neatrado jai tinkamų žodžių, juk negalėjo rašyti, jog per tą laiką, kol jo nematė, jo pasiilgo, negalėjo rašyti, kad jis merginos viduje sukėlė tokį sąmyši, jog mergina negali jo pamiršti. 
Tačiau, kai šiandien Madyson gavo žinutę ir ekrane pamatė Frederick'o vardą, rodos dar prieš akimirką buvusi ne itin gera nuotaika, pasitaisė, lyg būtų gavusi mėgstamiausią saldainį. Protu buvo nepaaiškinama visa situacija ir užsimezgę Thea ir Frederick'o santykiai, kaip greitai, jausta neapykanta, peraugo į visai kitą jausmą, tačiau šis naujas jausmas, jos širdžiai buvo daug malonesnis. Tad vaikinui ne tik susisiekus, bet ir pasiūlius susitikti, Madyson nebūtų drįsusi atsisakyti, greičiau jau būtų pati sau nusisukusi sprandą. Tos penkiolika minučių, per kurias vampyras turėjo atvažiuoti, slinko lyg per dykumą ropojantis vėžlys, todėl susiruošusi greičiau nei tikėjosi, Madyson vaikščiojo po namus iš vieno kampo į kitą, vis žvilgtelėdama pro į kiemo pusę esantį langą. Dar kelios minutės ir mergina išgirdo automobilio signalą, tad nieko nelaukusi, pačiupo nuo virtuvės spintelės telefoną ir pasiekusi laukines duris bei jas atidariusi, išėjo į lauką. Apsisukusi ir pamačiusi kieme stovintį automobilį, Madyson nežymiai, pati sau nusišypsojo, nevalingai persibraukdama pirštais per tamsius banguotus plaukus ir linguodama klubais pajudėjo automobilio link. Kadangi Frederick'as sėdėjo automobilyje, Madyson nieko nelaukusi priėjo keleivio dureles ir šias atidariusi, grakščiai įlipo į automobilį,-Sveikas, dar kartą,-negarsiai, tačiau girdimai prabilusi, pažvelgė į vaikiną, sugaudama jo žvilgsnį ir kilstelėjo lūpų kampučius.

Merginai išlindus pro duris Frederick net nepajuto kaip jo lūpose automatiškai įsitaisė šypsena. Tik pamatęs Madi jis suprato, kaip kvailai elgėsi, vien kankindamas save mintimis, kad galbūt vertėtų visą tai, kad ir kas tarp jų yra, užbaigti. Vampyrei įsėdus į automobilį, visos tos mintys išskrido pro atvirą langą ir buvo nuneštos vasariško vėjo. Viskas apie ką Frederick dabar galvojo, buvo tai, kaip nuostabiai ji atrodo. - Wow, atrodai dar geriau nei tave prisimenu. - Užuot pasisveikinęs, ant liežuvio besisukančią mintį Fredis drąsiai išdėstė garsiai.
Frederick jautė, jog yra skolingas tamsiaplaukei pasiaiškinimą, kodėl neparašė jai anksčiau, tačiau dabar niekaip negalėjo rasti tinkamų žodžių. Paliks pasiaiškinimus vėlesniam laikui, dabar Fredis norėjo tik spoksoti į Mad, lyg šunytis, nematęs savo šeimininko visą dieną. Jo veido niekaip nepaliko kvaila šypsenėlė, sakanti, jog vien Mad buvimas čia, jo dieną pavertė tūkstantį kartų geresne.
- Tikriausiai reikėjo tau atidaryti duris, tiesa? - Šis sukrizena pasitrindamas kaklą, dabar supratęs, kad tikriausiai visai neatrodė kietai, o tik kaip koks šiknius. - Tiesiog maniau jog atrodysiu kiečiau sėdėdamas savo ratuose.. atsirėmęs į langą.. na supranti. - Paistydamas apie tai, kas tikriausiai nelabai turėjo reikšmės Madei, šis įtraukia apatinę lūpą tarp dantų žvelgdamas į merginą sėdinčią šalia.
Dažniausiai Fredis pasitikėjimu savimi tiesiog trykšta. O dabar, lyg koks pirmą kartą įsižiūrėjęs dvylikmetis neranda sau vietos.
Pasviręs link vairo Fredis užkuria automobilį, kuris suriaumoja ir užsikuria.

Įsėdus į automobilį ir pažvelgus į Frederick'ą, Madyson net lengvai, tačiau nepastebima, ėmė virpėti rankos, lyg būtų jį sutikusi pirmą kartą, lyg vaikinas būtų pakvietęs ją į pirmą pasimatymą ir ji baisiausiai dėl to jaudintųsi, buvo keista tai jausti, lyg pirmą kartą, per visą gyvenimą, apimant tiek žmogišką, tiek vampyrišką, būtų atitirpusi iki šiol, kažkieno užšaldyta Madyson širdis, lyg, kas būtų paspaudęs, kažkokį paslaptingą jausmų mygtuką, leisdamas jiems plūstelėti merginos viduje didžiule jėga, visiškai atimant blaivų protą, tačiau būdama šalia Frederick'o, ji visiškai nenorėjo išsiblaivyti,-Ačiū, apie tave galiu pasakyti tą patį,-priėmusi vaikino komplimentą ir pati prabilo. Visgi palyginus, kaip vampyras atrodė tą vakarą ir, kaip šiandien, buvo lyg du skirtingi žmonės, žinoma, ji tikrai negalvojo, kad tą vakarą Frederick'as atrodė prastai, galbūt tik nelabai atitiko aplinkos, tad šį kartą, buvo visai kitas reikalas. 
Visą tą laiką, kol Frederick'as bandė paaiškinti, kaip jis turėjo atidaryti Madyson automobilio dureles ir kodėl to nepadarė, Thea plačiai šypsojosi, nė akimirkai nepaleisdama jo akių,-Vadinasi, teks mane pakviesti dar vienas susitikimui ir ištaisyti savo klaidą,-net nesistengdama tramdyti šypsenos, išdėstė, nevalingai prikasdama apatinę lūpą. Toks vaikino pasiaiškinimas, skambėjo šiek tiek juokingai, žinoma, tikrai ne blogąja prasme, tiesiog buvo smagu stebėti, kaip Frederick'as bando pateisinti savo veiksmus. Žinoma, pačiai Madyson, tai didelės reikšmės nesukėlė, juk mokėjo ir pati atsidaryti dureles bei įlipti į automobilį, bet, jeigu kitą kartą, taisydamas situaciją tas dureles atidarys Frederick'as, Thea tikrai nesupyks. Ir jeigu atvirai, apskritai, matyti tokį net gal šiek tiek pasimetusį Lindeman, buvo ne ką mažiau keista nei girdėti iš jo lūpų sklindančius žodžius, visgi tą vakarą, praleistą bare, jis atrodė daug labiau pasitikintis savimi ir valdantis visą situaciją, tačiau Madyson tai patiko, tokiam amplua, Frederick'as atrodė labai mielai ir kėlė tik dar platesnę merginos šypseną. Vampyrui užvedus automobilio variklį, Madyson tik patogiau įsitaisė sėdynėje, pasiruošdama kelionei, tačiau akių nuo vaikino neatitraukė.

Ne dažnai pasitaiko, jog Fredis kažkam ruoštųsi ir puoštųsi ar praleistų prie veidrodžio ilgiau nei penkias minutes per dieną. Tačiau šiandien buvo ypatinga diena. Apie 10 minučių vaikinas tvarkėsi savo plaukus, sušukuodamas juos visus atgal, tačiau ant kaktos palikdamas mažytę sruogelę, kuri, yra girdėjęs iš moterų, jog atrodo seksovai. O jei moterys sako, vadinasi taip ir yra. Fredis nežinojo kodėl taip norėjo padaryti įspūdį šiai merginai. Kodėl paprastai taip nesistengia dėl kitų. Tačiau jis to ir neklausinėjo. Pasidavė jausmui ir tiesiog plaukė pasroviui, žiūrėdamas kur jį tai nuneš. Todėl taip, kai Madi į jo komplimentą atsakė komplimentu, šis nusprendė kad kartais pasičiustinti yra verta. O kas sakė, kad vaikinams gauti komplimentus nepatinka? - Ačiū, stengiausi. - Nuoširdžiai atsakydamas, šis, lyg patvirtindamas tai ką kątik pasakė, abiem rankom sugriebęs savo švarko atlapus timptelėjo jį žemyn bei pamerkė Madi akį. Buvo malonu vėl jaustis vėjavaikiškai, kaip ir aną vakarą naktiniame klube.
Tolimesni merginos žodžiai niekaip neleido Fredžio šypsenai dingti šiam nuo veido. Per visas dvi savaites jis tiek daug nesišypsojo kiek dabar per 5 minutes. O geriausi dalis ta, jog kitaip jis net negali. Dabar būtų labai sunku išlaikyti neutralų veidą, kai priešais sėdinčios merginos šypsena tokia užkrečianti. - It's a date. - Patvirtindamas, jog visomis keturiomis jis sutinka kitą kartą jai atidaryti duris, jei tik tai reiškia, kad bus dar vienas pasimatymas. Pasimatymas? Ar Fredis turėtų tai laikyti pasimatymu? Praėjusį kartą Fredis Madi palydėjo iki pat jos paradinių durų, tačiau Fredis nesulaukė nieko daugiau, kaip tik pakštelėjimo į žandą. Žinoma, jis ir nesitikėjo kažko daugiau. Nesitikėjo, kad Madyson jį pakvies į vidų, nesitikėjo aistringo bučinio ties durų slenksčiu, o po to dar vieno viduje ir galiausiai vieno lovoje. Nene, tikrai nesitikėjo. Taaaip, visas dvi savaites apie tai galvojo, galbūt fantazavo kaip viskas galėjo įvykti, tačiau tik tiek. Juk čia nieko baisaus tiesa? Vaikinui galima gi pasvajoti.
Pasisukęs per petį Frederick apsuko kieme automobilį, palengva išriedėdamas iš žvyrų grįsto kiemo į rausvą vakarojantį dangų. - Nori sužinoti kur važiuosime? - Užklausė merginos žvilgtelėdamas į ją, tada atgal į kelią. Širdyje Fredis juto mažutį jaudulukią. Labai malonų jauduliuką.

Madyson mokėjo pastebėti mažus dalykus, tad šį kartą, galbūt rodosi maža detalė - vaikino išvaizda, net ir ta nedidelė sruogelė, kuri buvo lyg specialiai palikta, kai visi plaukai buvo nepriekaištingai sušukuoti, tikrai neliko nepastebėta Madyson akių. Tad ir ištartas komplimentas, nebuvo tik atsakas į jai skirtą komplimentą ar kažkokia būtinybė pokalbio palaikymui, tai buvo natūraliai ištarti žodžiai, norėjosi, jog vaikinas žinotų, kad Madyson patinka, kaip jis atrodo. Todėl išgirdusi Frederick'o padėką ir šiam net pasimaivant timptelėjus švarko atlapus ir pamerkus akį, Thea negarsiai sukrizeno, nežymiai palinguodama galvą. Per visą savo ne itin ilgą gyvenimą, Madyson nebuvo tiek šypsojusis, kiek šypsojosi būdama šalia Frederick'o, momentais net atrodė, kad nuo per daug plačios šypsenos plyš skruostai, tačiau visą tai buvo taip nuoširdu. Buvo akivaizdu viena, niekas merginos gyvenime iki šios akimirkos, nebuvo sugebėjęs prasibrauti iki Thea širdies, niekas nebuvo sugebėję po gražia merginos išvaizda, surasti jos nuoširdumo, kuris būnant su Frederick'u, skleidėsi, lyg gražiausia pasaulio gėlė. 
Išgirdusi sekančius Frederick'o žodžius, Madyson akimirkai nusuko akis į priekinį automobilio stiklą, tačiau šypsena, nė akimirkai nedingo iš lūpų. Taip, prireikė dviejų savaičių savęs kankinimo, dviejų savaičių sunkaus laukimo, nežinant ar tas laukimas neužsitęs amžinybę, tačiau dabar, sėdėdama Lindeman automobilyje, Madyson suvokė, jog laukti ir kankintis buvo verta. Buvo verta leisti viskam nusistovėti, abiem apgalvoti, kas dedasi ir priimti tam tikrus sprendimus, kurie akivaizdu, tiek Madyson, tiek Frederick'ui, kėlė nenupasakojamą džiaugsmą. Žinoma, tą vakarą, kai Frederick'as ją parlydėjo į pat namų durų, kai stovėjo priešais ir žvelgė į akis, Madyson norėjo šokti jam ant kaklo, norėjo aistringo bučinio, norėjo pakviesti į vidų ir pavaišinti ne tik kava, arbata ar stipriu gėrimu, tą vakarą, norėjo pasiimti viską, ką tik buvo įmanoma gauti. Tačiau tą akimirką, sužaidė ne tik jos širdis, sužaidė ir likusi dalelė blaivaus proto. Madyson nenorėjo tokios gražios pažinties, paversti gašliu, vienos nakties nuotykiu, nenorėjo, jog tuo vakaru viskas užsibaigtų be jokios galimybės dar kartą susitikti. Thea norėjo palikti paslaptį, pati būti paslaptimi, galbūt sulaukti gražesnio ir ypatingesnio momento. Ir šiandien buvo labai aišku, jog ji klaidos nepadarė.
Automobiliui išsukus iš kiemo ir išvažiavus į kelią, išgirdusi Frederick'o klausimą, Madyson gražino žvilgsnį ties vaikinu, trumpai susidurdama su vampyro akimis,-Leisiu sau tavimi pasitikėti, nenoriu žinoti, kur mane vežiesi,-negarsiai ištarusi nusišypsojo, nepaleisdama iš akių už vairo sėdėjusio vaikino. Madyson norėjo paslapties, norėjo nežinoti, kur Frederick'as ketina ją nusivežti, norėjo, jog pamačius galutinį tašką, jos reakcija būtų nuoširdi.