įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė

Temos pavadinimas: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-01-29, 19:53

First topic message reminder :

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-01-29, 22:47

Ko gero net demonai, matę požeminį pasaulį nevisada sugeba įvertinti tai ką turi, Isaiah tiesą sakant nelabai džiaugėsi savo gyvenimu. Pūdamas ant šios žemės vaikinas sunnkiai gebėjo rasti prasmę kažkame, tačiau šį vakarą jam nereikėjo pergyventi dėl prasmės paieškų ar kokių kitų problemų, šį vakarą, kaip jau nulėmė merginos nuotaika, jiedu linkę lengvabūdiškai priimti ne tik pokalbius bet ir visą judviejų ryšį. - renkuosi b variantą, jis nors skama šlykščiau bet kailiukai tikrai skanūs. - kiek nusijuokęs nuleidžia žvilgsnį žemyn akmirkai pailsėdamas nuo merginos bei jos gaminamo maisto grožio. - kodėl ne abu? - vis dar taip pat vėjavaikiškai pasiteirauja kai po paaknakmai trumpo laiko gauna savo lėkštę su blynai. Susiradęs stalčiuje šakutę atsargiai atgnybia gabalą blyno, pamirko jį į sirupą ir netrukus kasnis jau dingsta už vaikino lūpų. Pakankamai greitai kramtydamas vaikinas tik paliksi galvą nenorėdamas šnekeėti pilna burna ir tik viską sukramčius Isaiah prabyla: - wow kaip skanu. tikrai šimtą kartų geriau nei pelytės. - dar kiek palingavęs galvele atsignybia dar vieną gabalą blyno bei įsimeta jį į burna, netrukus sukramčius ir šį vaikinas pagaliau atisgeria gurkšniuką savo vyno. Gerti vaikinas nelabai mėgo, jam pavaldesnės buvo kitos substancijos, tačiau jei jau yra kompanija kodėl gi neišgėrus. Dar vienas guršknis ir dar vienas kasnis kol vaikinas pagaliau pakelia akis i Melaine. - išssikepk kiek nori ir einam atgal, nevalgysim gi stovėdami. - padėjęs savo šakutę atgal į lėkštę tarsteli kartu kiek šyptelėdamas. Tikrai nebūtum pasakius kad Isaiah blogai gyvena - turėjo visko ko geidė širdis ir dėl to ši regis kasdieniška scena įsiminė kaip gražiausias prisiminimas.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-01-29, 23:05

Mergina lygiai taip pat visą savo gyvenimą nesugebėjo vertinti tai, ką turėjo. Tikriausiai dėl to, kad pastoviai buvo įsitikinusi, kad apskritai nieko neturi. Buvo įsitikinusi, kad jai nelemta vaikščioti šios žemės paviršiumi. Kad jai nelemta kvėpuoti, džiaugtis ar juoktis. Buvo įsitikinusi, kad tik tada kai amžiams užmerks akis, ji pagaliau išsivaduos iš kančių ir tironijos. Tačiau būtent šią akimirką, būdama šalia vaikino. Būtent šią akimirką, kai, rodos, visas aplinkinis pasaulis paprasčiausiai išnyko, o laikas - sustojo, mergina pirmą kartą gyvenime pasijautė taip lyg pagaliau suprato, ką reiškia gyventi. Lyg pagaliau, po ilgo smaugimo, ji gavo galimybę įkvėpti šviežio oro gūsio. Ir tai buvo išties nerealus jausmas,-Pas mane retai kada būna abu. Juk žinai, aš - moteris. Mes be galo sudėtingi sutvėrimai. Dar džiaukis, kad esu viso labo žmogus, o ne kokia kraują siurbianti vampyre ar visus aplinkui žavinti nimfa. Tada išvis nesusitvarkytum,-mirktelėjusi akele, negarsiai nusijuokia, užbaigdama paskutinį lašą, buvusį taurėje,-Džiaugiuosi, kad patinka. Nors ir neabejojau, kad bus skaniau už pelytes, o ir visgi praktika daug ką duoda, bet vistiek jaudinausi išgirsti tavo verdiktą,-ir toliau suokdama kiekvieną nesąmonę, pasitaikiusią ant liežuvio galo, tamsiaplaukė šypteli baigdama kepti blynus. Susimetusi viską į lėkštę bei pasiruošusi, nors ir ne taip prabangiai, bet apetitą sukeliančiai, linkteli galvele.,-Žinoma, einam ten kur patogiau,-išjungusi viską ką reikėjo išjungti tam, kad nesudegtų namai bei sumetusi indus į kriauklę, nešina lėkšte su garuojančiais blynais patraukia svetainės link,-Aš eilinį sykį išgersiu visą vyną ir tu eilinį sykį turėsi galimybę manimi pasinaudoti. Taip negražu ir negarbinga,-pastačiusi tuščią taurę ant staliuko ir pati klestelėjusi ant sofos, ramiai ištaria. Garsią muziką pakeitusi neseniai prasidėjusiu filmu, Melanie pasisuka į vaikiną, savo spinduliuojančiomis akimis susirasdama jo veidą.,-Na tai papasakok ką nors. Noriu žinoti kažką apie tave. Be to, kad valgai pelytes su kailiukais,-neslėpdama susidomėjimo, kuris, regis, spinduliavo nuo jos, pasiteirauja, suvalgydama pirmą kąsnį blynų.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-01-30, 11:41

Turbūt jei vaikinas dabar žinotų kad Melainei liko nedaug laiko ant šios žemės elgtųsi kiek kitaip, šiek tiek maloniau, gal net šiek tiek meiliau, bet turbūt tai ir buvo priežastis kodėl jam šios paslapties niekas dar neatskleidė, kas norėtų kad su juo elgtųsi kitaip vien dėl kažkokios ligos? Šito demonui dar reiks išmokti, tačiau dabar paskesdamas judviejų pokalbiuose vaikinas jautėsi neįprastai laimingas, viskas buvo taip paprasta ir lengva. Tiesa, nenuostabu kad Isaiah mėgo vienatvę, tačiau dabar nebūtų iškeitęs šio judviejų pasissėdėjimo į jokį buvimą vieam ir tai sakė daug. - jau ir taip nebesusitvarkau, thanks god, tu tik žmogus. - lygiai taip pat erzindamas merginą Isaiah kala pakankamai lenngvabūdiškai jog suprastus kad tai tik eiliniai juokai o šypsena veide prie to tik prisideda. Praleisdamas pora Melainės žodžių pro ausis vaikinas paseka jos pavyzdžiu bei nueina į svetaine su savo lėkste blynų. Prieš pasidedant vyno taurę ant stalo dar gurkšteli saldaus gėrimo bei netrukus visi daiktai buvę vaikino rankose atsiduria ant stalo. - aš negalėčiau tavim pasinaudoti. - dirbtinai įžeistas kiek kilsteli balsą tarsi jis nebūtų toks kaip visi. Atsisėdęs ant sofos greta merginos šį kartą, tarsi įrodydmas savo teiginį, tarp judviejų palieka pakankamai didelį tarpą. - mmm, net nežinau ką tau pasakyti. Mano gyvenimas pakankamai tuščias, va tik tu kartais teikiesi praskraidrinti jį tai jau būnna smagu. - gūžtelėjęs pečiais vaikinas pasilenkia atsigerti dar vyno, ko gero neuvo baisiai alkanas mat maistas lieka taip ir nepaliestas. - žinai, man daug įdomiau ką tu turi pasakyti, nes manau kad turi. - kiek primerkęs akis žvilgsniu susiranda Melainės mėginndamas ištyrinėti kažką iš jo, tačiau nieko nepešęs akimirkai nusuka žvilgsnį į televizorių, vėliau į savo maistą.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-01-30, 12:00

Mergina, metams bėgant, buvo priversta pamilti vienatvę. Buvo priversta joje atrasti tai, kas suteiktų jėgų ir padėtų nepalūžti. Tačiau tie, iš mamos ar iš nežinomo tėvo, atkeliavę charakterio bruožai, jai vis kišdavo koją. Tamsiaplaukė dievino būti tarp žmonių. Dievino visą aplink paskandinančią muziką, dievino kiekvieną kūno ląstelę išlaisvinantį šokį. Dievino alkoholį, seksą ir visą kas tuo susiję. Juk gyvename tik kartą, ar ne,-Tikrai negalėtum?,-nežymiai kilstelėjusi antakį pasiteirauja,-O aš maniau, kad tik to ir sieki. Žinai, kažkaip galvojau, kad čia kažkoks jūsų rasę vienijantis hobis... Ar ir vėl kažką sumaišiau?,-nenustodama suokti nesąmones, linksmai tarsteli, žodžius palydėdama juoku.,-Bet juk iš to ką girdėjau, galiu spręsti, kad tavo šeimos klanas pakankamai didelis. Tai kaip santykiai su jais? Nejaugi visi patraukėte skirtingais gyvenimo keliais ir nuo šiol susiskambinate tik per gimtadienius ar kokias kitas bereikšmes šventes?,-tęsdama užvirusį pokalbį apie netoliese sėdintį vaikiną, atsargiai pasiteirauja. Išgirdusi Isaiah žodžius apie Mel norą kažką pasakyti, mergina nuleidusi akis, prisipila dar vieną taurę vyno bei šią užsivertusi nugeria kelis gurkšnius,-Uoj, pas mane žinok viskas kaip visada. Teka ta pačia vaga, sukasi tuo pačiu, rodos, užburtu ratu. Kartais susimąstau, kad galbūt man net nebuvo lemta atsirasti šioje žemėje, žinai? Galbūt mano mamai buvo lemta patirti abortą ar persileidimą dar pačioje nėštumo pradžioje. O galbūt mane tiesiog kažkas apkeikė ir, linkėdamas begalinės nesėkmės pasmerkė mane ašaromis pripildytai kasdienybei. Tiesiog esu sulūžusi ir niekam tikusi detalė. Dėl to ir manau. Tiksliau sakant žinau, kad mums reiktų laikytis atstumo,-vis dar nuleidusi akis į oda aptrauktos sofos paviršių, lėtai, su pakankamai dideliais tarpais išdėsto, kelis kartus trūktelėdama petukais. Net pati tiksliai nesuprato, kodėl visa tai išdėstė. Galbūt, jau alkoholis lėtai skinasi kelią smegenų link, o galbūt, mergina pagaliau visokeriopai atsipalaidavo šalia vaikino.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-01-31, 19:02

Merginai vėl prakalbus apie jį ir jo rasę "vienijančius" dalykus Isaish kiek nežymiai pasimuisto žvilgsniu susirasdamas Melainės akis, tarsi norėtų išskaityti ką ji tuo mėgina pasiekti, mat pats vaikinas manėsi esąs pasikeitęs po savo išgyvenimų, jautėsi šiek tiek kitoks, gal todėl kad mėgo laiką leisti su žmonių rasės atstovais, galbūt laikė save šiek tiek žmogiškesniu nei kiti, tačiau nenuostabu kaid tai galėjo būti tik demoniško ego pasitenkinimas. - žinoma, tu ir vėl teisi. - pasiimdamas savo taurę nuo stalo kiek kilsteli jos pusėn bei akimirkai mirtelėjęs viena akimi atsigeria iš taurės tarsi savo sarkazmo kupinu veiksmu mėgintų patvirtinti savo ironišką teiginį, tačiau mergiai nusijuokus tą patį padaro ir jis viską vėl perkeldamas į kiek lengvesnį lygį, kol Mel vėl neprabyla apie jo šeimą. Tai nebuvo skaudi ar ta tema kuria vaikinas nenorėtų šnekėti, tačiau tai kažkodėl dabar atrodė nepriimtina. - Ne... nežinau, mano šeima kiek... hm... na nelabai svarbu, bet jo, pabendraujam. - nežinodamas ką atsakyt kažką numykia galiausiai gūžteli pečiais tarsi parodydamas kad daug šia tema iš jo neištrauksi ir atsigeria dar gurkšnį vyno kuris visai pradėjo veikti alkoholio tolerancijos neturintį kūną. Netrukus merginai vėl pradėjus kalbėti, demonas visa savo esybe nuoširdžiai bandė suprasti ką ji sako, tačiau kuo toliau ritosi žodžiai tuo viskas komplikuočiau tapdavo ir galiausiai jai prakalbus apie atstumą tarp judviejų Isaiah visai pasimeta. - pala pala, nori pasakyti kad dėl to kad tavo gyvenimas sunkus mes turėtumem laikytis atstumo? tu žinai su kuo susidėjai? - išdėliodamas visą Melainės kalbą trumpais savais žodžiais vaikinas galėjo be proto klysti tačiau suprato vieną, kad dabar, kai mergina užisminė apie savo sunkumus ir tamsiausias mintis, jis buvo priverstas visą tai pakeisti kiek tai buvo jo valioje.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-01-31, 19:54

Pastebėjusi persimainiusį vaikino veidą, Mel nežymiai sutrinka. Stengdamasi perkratyti visus per šį vakarą ištartus žodžius, mergina nukreipia akis į, rankose laikomą, vyno taurę bei akimirkai sustingsta.,-Nepyk, galbūt šiek tiek perlenkiau lazdą savo nevykusiomis replikomis. Tikrai nenorėjau įžeisti ar priversti pasijusti netinkamai. Tiesiog į viską stengiuosi žvelgti per tam tikrą juoko prizmę, bet pasirodo, kad ir jos kartais galiu padauginti,-norėdama ištaisyti situaciją, ramiai ištaria gūžtelėdama petukais bei akimis susirasdama šalia sėdinčio vaikino akis. Šiam sunkiais bei be galo nerišliais sakiniais atsakius į, merginos neseniai užduotus, klausimus liečiančius jo šeimą, Mel kelis kartus linkteli galvele, taip lyg ir parodydama, kad suprato, jog daugiau apie tai klausti ar užsiminti nederėtų. Mergina lygiai taip pat, kiek įmanydama, stengdavosi išvengti temų, liečiančių šiosios praeitį ar žmones, atstojusius, tą, visų garbinamą bei visiems puikiai žinomą sąvoką, šeima. Nors pati taip niekada ir nesuprato kodėl. Galbūt nenorėjo pasirodyti silpna ar tokia, kurios reikėtų galėtis. O galbūt, paprasčiausiai, nenorėjo prisiminti ir viską pasakojant, dar kartą išgyventi tai, kas tuo metu priminė pasaulio pabaigą.,-Aš manau, kad mes turėtume laikytis atstumo ne dėl to, kad mano gyvenimas sunkus ar niekam tikęs. Ir ne dėl to, kad aš pati kartais galiu būti niekam tikusi. Tiesiog aš nenoriu tavęs įskaudinti, bet, patikėk manim, esu visu šimtu procentu įsitikinusi, kad įskaudinsiu. Kad priversiu verkti ir sielvartauti. O to aš noriu mažiausiai. Suprantu, kad visa tai gali nuskambėti lyg kažkokie sunkiai suvokiami sapaliojimai. Dieve, jei kažkas man tokius žodžius sakytų aš lygiai taip pat nesuvokčiau kas vyksta. Bet ne tai esmė,-išgirdusi Isaiah klausimus, lėtai išdėsto, skvarbiu žvilgsniu stebėdama šio akis bei nagrinėdama kiekvieną jas vienijantį bruožą.,-Manau, man jau laikas namo. Ačiū už puikiai praleistą vakarą ir galimybę išsikepti blynų ir skaniai pavalgyti,-pakilusi nuo oda aptrauktos sofos, jau kiek linksmesniu balso tonu ištaria.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-01-31, 20:37

Isaiah niekada negalvojo, kad yra legvai perskaitomas. Visuomet stengėsi susidėlioti savo emocijas ir išraiškas per tam tikrą filtrą kuris visuomet būtų tinkamas vykstančiai situacijai, tačiau regis Melainė gebėjo jį skaityti geriau nei bet kas kitas todėl jai ištarus savo atsiprašymą už tam tikrus žodžius, vaikinas tik papurto galvą jau vidurį jos kalbos norėdamas parodyti jog viskas yra gerai. - Ne, Mel, viskas gerai tavo replikoms, tuo tu ir žavi jog regis niekuomet nepaprandi to nuotaiką keliančio šmaikštumo. - žvilgsniu įsikibęs į merginos akis, Isaiah lėtai kiek tylokai, tačiau vis da rpuikiai girdimai pasako išgerdamas paskutinį gurkšnį taurėje bei pastatydamas ją atgal ant stalo. - Melaine, nešnekėk nesąmonių, patikėk manim aš išgyvenai pakankamai daug kad žinočiau ką reiškia sielvartas ar liūdėsys, tačiau tu, esu lygiai taip pat šimtu procentų įsitikinęs kad tikrai neįskaudinsi manęs. Galiausiai tu turėtum nerimauti dėl SAVO širdies, mat patikėk manim aš ne pats geriausias "žmogus" pasaulyje. - mėgindamas kaip nors pateisinti tokias merginos kalbas, demonas net nežino ko griebtis, juk viskas ką ji pasakė turėtų būti tokia netiesa, ką žmonių mergaitė galėtų padaryti šitmečius gyvenančiam demonui. Ir tik jai pakilus nuo sofos ir pasakius kad ši žada eiti, Isaiah dar aukščiau kilsteli antakius visiškai nebesuprasdamas Melainės. - kur gi tu eisi, pažiūrėk kiek valandų. iš viso ką čia sugalvojai dabar? ar aš kažką pasakiau? - taip pat atsitojęs taip kad dabar stovėtų tiesiai priešais Melainę paklausia per daug nežinodamas ką daro, tačiau žinojo viena - norėjo kad mergina pasiliktų bent akimirką ilgiau.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-01-31, 21:04

Močiutė ilgus metus stengėsi merginai perduoti tai, ką pati, per visą savo gyvenimą, buvo išmokusi. Vienas tų mokymų buvo susijęs su žmogaus veiksmų, išraiškų bei, kitų vis dar sunkiai suprantamos, kūno kalbos stebėjimu. Ji stengėsi įrodyti mažametei, kad ne visada būtina perprasti žmogaus tau sakomus žodžius, kad suvoktum, kas tuo metu dedasi jo mintyse ar, dar svarbiau, jo širdyje. Ilgą laiką tamsiaplaukė manė, kad tai, ką močiutė, sako ar rodo, yra paprasčiausi senatviniai marazmai, kurių, deja, bet jai niekada gyvenime nebeprireiks. Tačiau dabar, kelis kartus mintyse peržvelgus senoles mokymus, Mel puikiai suvokė, ką ji turėjo omeny, nes šiuo metu, rodos, kiekvieną Isaiah mintį ji galėjo stebėti, lyg ant delno,-Aš šneku ne apie širdies sudaužymą ar skyrybas, kurios šiais laikais, rodos, yra neišvengiamos. Kalbu ir ne apie tai, kad savo blogu ar niekam tikusiu charakteriu sugebėsiu tave apteršti ar, kad tu, būdamas ne žmogaus kailyje, sugebėsi apteršti mane. Viskas sukasi ne apie tai. Tiesiog įsiklausyk į tai, ką tau sakiau anksčiau. Man nėra lemta būti ant šios žemės paviršiaus. Man nėra lemta kvėpuoti, džiaugtis ar būti laiminga. Tuo labiau nėra lemta kitus žmones padaryti laimingais. Supranti? Aš paskui save nešu tik sielvartą ir ašaras. Mane persekioja tik neviltis ir neramumai. Aš kaip kokia giltinė ar juodoji našlė. Viską aplink griaunanti ir niokojanti,-stengdamasi kiek įmanoma aiškiau viską išdėstyti, kelis kartus skėstelėdama rankomis, ištaria. Vaikinui lygiai taip pat pakilus nuo sofos ir tokiu, rodos, nuoširdžiu balsu ištarus žodžius, Mel pajunta, kaip skruostais ima ristis vienišos ašaros. Stengdamasi jas nuslėpti, lengvu judesiu apglėbia Isaiah, veidą panardindama į jo krūtinę,-Ne, tu nekaltas. Patikėk manim, tu tikrai nekaltas,-kelis kartus papurčiusi galvą, tyliai ištaria, dar stipriau apglėbdama vaikiną.,-Tiesiog... Tiesiog...,-po šių trumpų žodžių seka atodūsis,-Tiesiog aš mirštu,-be galo tyliai, tarsi bijodama, kad kas kitas neišgirstų, tarsteli, nežymiai suvirpėdama.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-01, 12:32

Ko gero močiutė išmokė Melaine gerai, mat paprastai jo sarkazmas ir ironiškos replikos budavo palaikomos tiesiog nedraugiškumu ir su tuo vaikinas jau buvo apsipratęs, tačiau dabar kai jame įžvelgė nuoširdų nenorą apie kažką kalbėtis buvo nepaprastai keista, tačiau malonu, mat Melainė išeiti sugalvojo ne dėl jo nedraugiškumo, o dėl savų priežasčiu. Netrukus jai prabilus vaikinas vėl gaudo kiekvieną žodį mėgindamas suprasti ką ši mėgina pasakyti ir tiesa šį kart sekasi kiek lengivau tačiau jis vis dar nenutuokė kodėl mergina save laiko tokia, kokia ji atrodo visai nėra. Juk ji pilna gyvybės įsiveržė į jo namus bei gyvenimą įjungdama garsią muziką, praskaidrindama jo kasdienybę savo juoku. Visa tai tiesiog nesusidėjo į vieną aiškią visumą. Netrukus vaikinas pastebi Melainės ašaras kurios greitai būna paskandintos jo glėbį, aišku, Isaiah taip pat apsikabina merginos gležną kūną švelniai prispausdamas prie saves bei galvą pasididėdamas jai ant viršugalvio. Tikėjosi kad nieko nereiks sakyti, mat vaikinas buvo prastas guodėjas, tačiau mergina prabyla dar kartą ir šį kart dar labiau sujaukia viską ką Isaiah prieš tai galvojo. Iš merginos kūno reakcijos demonas supranta, kad tai nėra tiesiog liūdėsys dėl to, kad ji, kaip žmogus, kiekviena dieną vis arčiau mirties, ne, vaikinas suprato kad tai kur kas giliau mat kitaip ji neverktų, nevirpėtų taip kaip tą daro dabar. - ką tu turi omenyje...? - galiausiai išlemenęs pora žodžių vaikinas pabandė taip išsiaiškinti ką tai reiškia, juk viskas kaip ir buvo gerai, jie sau linksmai leido laiką kol staiga viskas sugriuvo į kažkokį dramatišką kažko prisipažinimą ir Isaiah nesuprato, ar tai dėl to kad jis kažką ne to pasakė išprovokuodamas tokia reakciją, ar merginą vėl veikia alkoholis, ar ši staiga pasijautė taip patogiai prie jo jog galėtų išdėstyti savo tamsiausias paslaptis, tačiau vaikinas žinojo viena - visa tai buvo neįprastai tikra ir, regis, skaudu.

Temos pavadinimas: Re: įėjimas/išėjimas/svetainė/virtuvė 2019-02-01, 12:51

Mergina buvo nepratusi verkti prie kitų žmonių. Dar būdama visai maža, kuomet patėvis imdavo siautėti ar kaip kitaip, psichologiškai ar fiziškai skriausti, ši netikėtai pravirkdavo. Iš baimės, sielvarto ar to, paprasčiausio, vaikiško nesupratimo. Ji pravirkdavo taip stipriai ir taip nuoširdžiai, kad, rodos, visas susikaupusias emocijas stengdavosi parodyti per vos dešimtį minučių. Tačiau vyras, pamatęs pirmąsias mažametės ašaras, imdavo dar garsiau rėkti ar dar stipriau mušti. Juk ašaros - silpnumo ženklas. O jo, nors ir ne tikra ir akivaizdžiai nemylima dukra, neturėtų rodyti silpnumo net ir pačiose sunkiausiose gyvenimo akimirkose. Tad ji ir nustojo. Nustojo verkti, nustojo rodyti jausmus ar bet kokį kitą nepasitenkinimą. Dabar sugebėdavo pravirkti ar būti tokia, kokia išties norėtų būti, tik tada, kai likdavo visiškai viena. Kai tuščios namų sienos apdovanodavo ramybe ir supratimu. Tačiau dabar. Dabar stovėdama šalia vaikino, kuris, akivaizdžiai, jai reiškė kur kas daugiau, nei ji pati stengėsi parodyti, negalėjo sustoti. Negalėjo sustoti verkti, drebėti ar sakyti žodžius, kurie taip stipriai spaudė krūtinę. Negalėjo sustoti būti savimi. Ta sugniuždyta maža mergaite, kuri vis dar, kažkur giliai viduje, tūnojo pasislėpusi.,-Aš sergu. Sergu sunkia, žodžiais sunkiai paaiškinama liga.. Liga, kuriai nėra vaistų ar kokio kito būdo pasveikti. Aš mirštu. Kiekvieną dieną vis labiau ir labiau,-išgirdusi vaikino prašymą patikslinti, Mel vėl be galo tyliai išdėsto, rankomis sugniauždama Isaiah maikutę. Na štai. Ji sugebėjo prabilti. Sugebėjo pasakyti tai, kas pastaruosius kelis mėnesiu slėgė. Sugebėjo pasakyti visa tai žmogui, kuris šiuo metu reiškė daugiausia,-Dabar jau supranti kodėl noriu laikytis atstumo ar viską nutraukti? Dabar jau supranti ką turėjau omeny sakydama, kad anksčiau ar vėliau vistiek įskaudinsiu?,-per kelis centimetrus atsitraukusi nuo vaikino kūno bei staigiais judesiais nusivaliusi pabirusias ašaras, Mel graudžiai ištaria, raudonomis nuo verksmo akimis pažvelgdama priešais stovinčiajam į akis.

» Įėjimas/Išėjimas/Svetainė/Virtuvė/Vonios kambarys
» Įėjimas, svetainė ir virtuvė
» (įėjimas)svetainė/virtuvė/vonios kambarys
» įėjimas/išėjimas
» Įėjimas/Išėjimas

Paieškos užklausa

Display results as : Pranešimai Temos
Tags
Advanced Search