Svetainė

Žvilgsnis, vis dar pilnas žaismingumo, dar nespėjęs apsiblausti bėgiojo po moters veidą, stebėdamas besimainančias emocijas jame. Įtampą ir baimę pakeitė nuodėmės verta šypsena ir palaimingi atodūsiai, pripildantys visą patalpą jos karščiu. Everett gėrė ją visą į save, šią akimirką būdamas vampyru absoliučiai visomis prasmėmis... Ryjo jos grožį akimis, bučiniais šaukė jos atsakus, energiją... Norėjo išvesti ją iš proto tiek pat, kiek tą ji darė su juo. Buvo sunku sau tą pripažinti. Tačiau jei galvoje ta mintis dar ir nebuvo susimaterializavusi, kūnas veikė būtent pagal tai. Ta įtampa, kurią ji kėlė savo žaidimais, kandžiojimaisis, melavimais... Ji dusino. Dusino taip, kad tas svaiginantis, vos ne narkotiškas pakylėjimas, kurį jis jautė po pirmojo jų susitikimo, išgaravo, tėkšdamas jį atgal ant šlapių kietų grindų. Jautėsi lyg su pliauska per snukį gavęs ir, kai jau buvo bepasiduodantis, ji vėl ir vėl jį užkabino... Sunkiausia buvo tai, kad Blair puikiai suvokė, jog juo žaidžiama. Ir, nors po visų praeities įvykių jis nesibodėjo savo vienatvės, nejautė poreikio kompanijai ar kokiai nors moteriškai aurai, dabar puikiai galėjo pajusti, kaip tiesiog diegiančiai jam jos reikėjo. Jos. Racionalumo čia nebuvo jokio. Tai, kas ankstesnę naktį buvo nurašyta alkiui, erzuliui, spontaniškumui... Dabar vėl užliejo lyg banga, stipriau, taip įtraukiančiai, kad vyrui pradėjo trukti pasiteisinimų toliau jai priešintis.
Jai atsitraukus, Everett staiga susiraukė, tarsi ne jis pats būtų jai pasiūlęs išsilaisvinti iš tos palaidinės. Akimis šokinėjo nuo jos akių, link apnuoginamo kūno. Vos tik jos rankos pakilo virš galvos, jis pasilenkė arčiau jos krūtinės, kad galėtų nusėti šią bučiniais, tačiau spėjo tik grybštelti odą lūpomis, kai buvo priverstas atsitraukti, nes moteris sugalvojo atsikratyti ir jo marškinėliais. Suurzgė lįsdamas iš jų, lyg tai būtų absoliutus laiko švaistymas. Rūbai buvo laiko švaistymas. Išlindęs atgal į dienos šviesą, vampyras sugavo ją nužiūrinėjant jo kūną. Kiek sutriko. Gerokai sutriko, aštrų žvilgsnį įsmeigdamas į raganos veidą. Instinktyviai tuo metu panardino pirštus į savo plaukus, šiuos perbraukdamas atgal, įsivaizduodamas, jog išsirenginėjant spėjo susišiaušti. Dėkui dievui ji greitai grįžo prie jo lūpų ir jam nereikėjo per ilgai kankintis. Galvojo spės tuo ramiai pasimėgauti, kol vėl atsigaus nuo tos traumatizuojančios pertraukos, tačiau Oceana laiko nešvaistė. Atlaisvėjęs diržas ir kelnės privertė jį stipriau apsivyti moters liemenį, pargriaunant šią ant sofos po savimi. Ranka įsirėmė į pagalvę, kad visiškai neužgriūtų ant šviesiaplaukės, dantimis vis dar nepaleisdamas kritimo metu suimtos jos lūpos. Vėl prisivertė atsitraukti nuo jos veido - juk norėjo jos visos. Bučiniai slydo link krūtinės, kurią dengė dar vienas bereikalingas medžiagos lopinėlis. Nieko, ten dar sugrįš. Nuslydo link jos liemens ir keliavo žemyn, kol buvo sustabdytas paaukštinto liemenio džinsų. Saga taip greitai išsprūdo iš kilpos, kad Everettui beliko viltis, jog pilnai šios neišplėšė. Suėmęs džinsus pradėjo traukti juos ant žemės, atidengdamas ilgas moters kojas. Giliai įkvėpė sulaikydamas deguonį plaučiuose. Ir už ką gi jam taip pasisekė... Anksčiau būtų manęs, kad už tokį dalyką reiks sumokėti sava gyvybe. Ir dabar taip manė. Tačiau priešintis prasmės nebuvo. Bent numirs laimingas. Vyro lūpos prigludo prie vidinės jos šlaunies dalies. Užsimetė vieną jos kojytę sau ant peties, įsipatogindamas tarp jos kojų, bučiniais vis kildamas nuo kelienio aukštyn. Nesusilaikė neužkabinęs dantimis, tarsi vis dar norėtų ją šiek tiek pagąsdinti.

O juk galėjo viską daryti itin dalykiškai, siūlyti pinigus, siūlyti kitus vertingus daiktus kurie pas ją kolekcijoje jau nebenaudojami. Vis vien pasirinko sunkesnį kelią... Tačiau jis buvo kur kas malonesnis. Oceana turėjo galimybę svaigintis erotinėmis akimirkos su bet kokiu žmogumi, demonu, mutantu, raganiumi dievaži ir nimfa jei labai jau norėtų. Bet jai būtent reikėjo Everett, it dykumoje pamačiusi oazę, ištroškusi vandens, taip labai troško jo prisilietimų. Ir ragana puikiai suvokė, kad jokio priešnuodžio nuo to neras, niekas nepadės, galėjo tik tikėtis kad pagaliau paragavus jo kūno visi šaukiantys instinktai, liepiantys bėgti, pagaliau bus išklausyti. Bet kiekvienas jo prisilietimas, jo odos jutimas šalia savosios tik dar labiau audrino ir lyg koks narkotikas valdė kūną prašydamas didesnės dozės.
Kažkur skubėjo, lyg kažkas ją vytusi, lyg laikas greit išseks todėl pirštu galais sučiuopusi ir kelnių užtrauktuką jį greit patraukė žemyn pirštais perbraukdama paslėptą po rūbais lytį. Stiprioms jo rankoms stipriau apsivijus liemenį, lūpa pagauta jo dantų ir po akimirkos paguldyta ant sofos. Degė karščiu ir akis temdančia aistra vampyrui. O ji juk šios padermės turėjo nekęsti, bet dabar nieko daugiau nenorėjo tik jo viso ir tik sau vienai. Bučiniais jam leidžiantis jos kūnu dar galėjo justi dilgčiojančią lūpą tuoj pat liežuviu apsilaižė. Vampyrui sėjant bučinius ant kūno, kiekvienas prisilietimas paliko karščio žymes kurios tuoj pat buvo paliestos vėsesnia kambario temperatūra kuri turėjo atgaivinti, bet jokios naudos, Tenebris kūnas degė iš vidaus. Blair maunant jos kelnes žemyn, šiek tiek pakėlė galvą akimis vėl kiek galėdama, pasigardžiuoti jo kūnu. Kvapą užgniaužė, net galva svaigo kaip labai jai reikėjo jo, nesuvokė kaip tai įmanoma jog vienas asmuo taip greit gali susukti galvą, kad visos pastatytos barikados kristų kaip ir jos rūbai ant žemės. Dar kelias akimirkas sugebėjo stebėti jo lūpas ant savo šlaunų, bet ilgai ramiai išbūti ji net nesugebėjo, nervingai pasimuisčiusi ji galvą padėjo atgal ant sofos šiek tiek išsiriesdama ir suinkšdama nuo noro justi palaimą. Prie šono gulinti pagalvė tik trukdė tad ją sugriebusi ją sviedė kažkur į kitą kambario galą. Oceana giliai alsavo kone tyliai išleisdama aimana, prašydama jo lūpų prisilietimų, viena ranka skaudžiai suėmė už savo krūties it bandydama išlieti sukaupusią emociją skausme, kitą delną panardino į vyro plaukus. Koja uždėta ant jo peties kiek stipriau ir primygtinau spaudė Cillian arčiau savęs. Jusdama jo lūpas kone sudrebėjo, pilvo raumenys kelis syk trūkčiojamai įsitempė nuo kiekvieno judesio, nuo kiekvieno menko prisilietimo. Tos pačios pragaro liepsnos kaip ir naktį klube, ją baigė suryti gyvą ir Tenebris puikiai suvokė, kad šis vyras jai bus pražūtis, bet jei tai reiškė tokį apsvaigimą, negali sustoti.

Oceana tikrai galėjo bandyti su juo elgtis dalykiškai, bandyti papirkti jį pinigais ar vertingais daiktais, tačiau Everett, tikriausiai, tokiomis aplinkybėmis nebūtų jai nei penkių minučių paskyręs. Dabar jis puikiai jautė, kokį pavojų jam nešė moteris. Ne dėl to, kad buvo ragana. Ne dėl to, kokį užnugarį turėjo. Oi ne... Ji pati ir buvo tas pavojus. Nepakartojamo grožio. Kankinančiai paslaptinga... Tą pajutęs kitokioje aplinkoje, kraugerys būtų nusprendęs jos vengti. Tačiau jų pažintis įvyko būtent taip, kaip turėjo, kol visi vyro savisaugos instinktai funkcionavo gerokai brokuotai. Tą naktį sukilusios emocijos, mintys buvo kaltinamos tuo žvėrišku alkiu, bet oi kaip jis klydo... Juk pats alkis užaštrintas buvo vien dėl raganos pasirodymo. To nesuvokdamas, vyras nusprendė pabandyti paskutinį kartą. Tiesiog pasikviesti pokalbiu, išsiaiškinti kas ir kaip, o jei atsakymai jo netenkins, vidiniame kieme vis dar buvo pakankamai vietos dar bent keliems lavonams.
Kalbėtis jiems, akivaizdžiai, sekėsi labai prastai, bet visa kita... Ėjo sklandžiai. Perdaug sklandžiai. Blair neramino jausmas, kad nesugebės tuo visko užbaigti. Jog tai tikrai nėra paskutinis jų susidūrimas. Būtų labai...nepatenkintas, jei taip nutiktų. Juk dabar, pagaliau po visos savaitės nesuvokto kankinimosi, jausdamas Oceaną savo glėbyje jautėsi ramus. Na, bent jau ramesnis. Ta įtampa, kurią kėlė moteris buvo visiškai kitokia, nuo tos, kurią jis jautė svarstydamas, ar dar kada nors ją pamatys. Bandė ją pamiršti. Septynias dienas tą darė. Akivaizdžiai jam sekėsi prastai.
Įkaitęs jos kūnas taip atvirai reagavo į kiekvieną vampyro prisilietimą, kad jis vos galėjo atsispirti pagundai testuoti jos limitus. Nebūtų sugebėjęs, nes pats jau jautėsi ant kantrybės praradimo ribos. Kaip gi jam galėtų pavykti ją kankinti, kai vien jos nurenginėjimas reikalavo tiek daug pastangų ir susikaupimo. Instinktai vis siūlėsi perimti kontrolę, tačiau Everett vis giliau įkvėpdavo ar sukąsdavo sau lūpą, stengdamasis sugražinti save į realybę. Norėjo viską kontroliuoti. Prisiminti. Tiksliai iki saldžiausių smulkmenų, o ne per miglą, tarsi stebėtų viską iš šalies. Vėl sugavęs jo kūną nagrinėjantį moters žvilgsnį, nesusitvardė neišsišiepęs. Visai nebuvo prie to pripratęs. Buvo įpratęs, jog merginos save skandina visiškoje tamsoje, užmerkdamos akis. Tas jį vis pasitinkantis vasariškos jūros žydrumas vertė Cillian stengtis vis labiau ir labiau. Norėjo visiškai išvesti ją iš proto, atsidėkojant, nes juk tą patį ji darė su juo. Į plaukus panardinti moters pirštai paskatino jį paskubėti. Velniop tas kelnaites. Nesugebėjo žaisti, erzindamas per jas ir tempdamas gumą. Nesugebėjo ir kantriai jų nuimti - perdaug patiko jos kojos pozicija, bandanti prisitraukti jį vis arčiau. Kelnaičių medžiaga buvo sugriebta dantimis ir perplėšta, nagams tuo pačiu metu rėžiant jų siūles šonuose. Pavirtusios skutelias jos tiesiog pabyrėjo ant sofos ir grindų, Everett pagaliau be jokių kliūčių prisiglaudžiant prie Oceanos jautriausios vietos. Tačiau vėlei nesugebėjo būti švelnus... Jokių švelnių įspėjamųjų prisilietimų. Jo liežuvis iškart įsiskverbė į vidų drėgnam bučiniui. Giliai iškvėpė, suleisdamas nagus į jos šlaunis, šias kiek prilaikydamas, bijodamas nesuvaldyto pasipriešinimo. Ragavo ją taip, tarsi tai būtų dar vienas gyvybės šaltinis, kurio jam būtų reikėję teik pat, kiek kraujo. Liežuviu slydo jos lūpomis, vis įsisegdamas į jautriausią jos tašką, atodūsiams vis išsprūstant priepat jos odos. Šviesiaplaukės atokvėpių nebeužteko - Blair troško išgirsti jos balsą, tad staiga dantimis švelniai į jį įsikando, vis dar erzindamas liežuviu. Jaučiant jos drėgmę ir karštį, tvardytis buvo neįmanoma. Mintimis jis jau keliavo keliom minutėm į priekį, kai galės į ją įsiskverbti, o kelnėse dėl to darėsi nepakenčiamai nepatogu. Fuck it. Užsimetęs ir antrą moters kojytę sau ant nugaros, Everett įsitikino, kad ji tvirtai laikosi. Nesinorėjo nuo jos atsitraukti. Tęsdamas savo liežuvio darbą jis šiek tiek pasikėlė, kartu su savimi kilsteldamas ir moters sėdmenis. Paleido jos kojas, vildamasis, kad šios nenuslys, kol jis vadavosi iš savo kelnių. Po trumpos kovos šios pagaliau kiek nuslinko jo šlaunimis ir vampyras palengvėjusiai kvėptelėjo, kai jo lytis nebebuvo dusinama visiškai netamptioje medžiagoje.

Neleido jokiam vyrui pasiekti jos sielos, nugyvenus ne menką amžių, sugulovų ir sugulovių nesuskaičiuos, tačiau niekados nieko taip ir nepamilo apart savo vaikų. Maribel negalvojo jog gali ką nors iš tiesų mylėti, būnant nimfa visa ta meilė ir skiriamas dėmesys tik dėl rūšies ypatumų, o būnant ragana... Na būnant ragana ji tapo užsikrovusi darbais karjeristė kuriai nereikėjo kažko, kas drumstų jos jausmus ir ramią gyvenseną. Bet tikrai nemanė kad jos galvą taip susuks darbo kliūtis. Nuo neoficialios pažinties nakties, niekaip jo nesugebėjo išmesti iš galvos. Juokinga, o gal apgailėtina bet net troško apšaukti tą jauną merginą kad lindo prie vampyro... Oceana negalėjo suvokti kas jai darosi, kodėl niekaip neišmetė jo iš galvos, lūpų, rankų, tamsių pražūtį pranašaujančių akių. Kiekvienas Everett prisilietimas, net žvilgsnis į jos pusę, buvo vertas bet kokių savo sudarytų, taisyklių laužymo. Vampyras buvo nepasiekiamas, nesugebėjo iš jo išgauti atsakymų, vienas kitą kandžiojo replikomis, abu suvokė kaip vienas kitą veikia ir bandė kažką apgaudinėti kad gali kaip normalūs žmonės tiesiog susėsti ir pakalbėti. Ragana negalėjo labiau klysti, manė jog jis taps jos auka, kad užmes kabliuką ir viskas bus baigta, na iš dalies tiesa, bet ji tikrai nemanė kad taip lengvai Blair užvaldys jos protą ir kūną.
Kiekvienas jo atodūsis į jautrią ir ploną degino ir karštį skleidė po visą kūną, jai gyvybiškai reikėjo to karščio- jo karščio. Gal kažkur galvoje balselis ir liepė nešdintis kol dar yra galimybė, gelbėti jei ne savo kūną tai sielą ir širdį, nes vampyras jau beveik viską pasisavino ir kaži ar yra kelias atgal. Vampyrui nusprendus atsikratyti jos kelnaičių jau buvo pasiruošusi šiek tiek pakelti klubus, bet jo planai nereikalavo jos veiksmų. Medžiagai suplyšus ir nukritus, Oceana pati sau šyptelėjo prikąsdama apatinę lūpą ir save tvardydama visai neišeiti iš proto dėl kiekvieno minimalaus prisilietimo. Deja vargu ar nors vienas eliksyras ar burtas sugebėtų ją užkerėti taip, kad nebūtų sureagavusi į jo lūpas ir liežuvį jautriausioje savo kūno vietoje. Be įžangų, be erzinimų, staigūs judesiai privertė moterį išleisti gilų, bet prislopintą atodūsį, o delne laikyta krūtinė taip suspausta, kad net krumpliai pabaltavo. Jo lūpoms ir liežuviui vis nerimstant, kvėpuoti darėsi vis sunkiau, likti vietoje ir kontroliuoti save darėsi beprotiškai sunku. Užmerktos akys ir lengvai pravertos lūpos, bei alsavimas virstantis į tylias aimanas, ir kaži kiek ji gali taip temti. Negalėtų gėdytis savo laiko, bet regis kiekvienas Everett lūpų, liežuvio, rankų prisilietimas raganą po truputį stūmė link bedugnės krašto. Vampyrui sukandus jos jautriausią tašką iš nuostabos ir pojūčių bangos kambarį užliejo garsus aiktelėjimas tuoj pat užgožtas ranka kurią patraukusi nuo vyro plaukų uždėjo ant savo burnos. Akimirką net nusijuokė atsimerkdama bei akis nukreipdama į jį, toks pojūčių pakitimas ne juokais ją išmušė iš vėžių, bet jam tęsiant bučinį kūnas vėl paniro į euforiją. Antrai kojai užkilus ant jo nugaros, bei šiek tiek kylant ji tvirčiau įtempė kojų raumenis, tikrai nenorėjo atsisakyti tokio gėrio ar atitraukti Everett nuo karščiu tvinksinčios vietos. Regis jau stovint prie bedugnės krašto, Tenebris nustojo kankinti savo jau gerokai paraudusią krūtį, bei kiek pakilusi nuo sofos pirštų galais bandė sučiupti jį už peties bet tik praslydo pro oda.
- I want you...  - Tyliu ir seksualiai gundomu balsu ji pratarė atsiremdama į sofą alkūne. Tikrai stengėsi save sulaikyti, neprarasti kūno kontrolės, bet tai darėsi vis sunkiau ir sunkiau, o dabar vėl žiūrint į Everett, širdis stojo ir nežinia ar iš aistrods deginančios kūną ar iš baimės kuri taip viliojo.

Vampyras buvo įsitikinęs, jog visos emocijos jame buvo uždusintos, jog jausti kažką jam nebeįmanoma. Žinoma pyktis, susierzinimas ar menkas apsipatenkinimas nebuvo dar tokie svetimi dalykai jo gyvenime, kaip kad jis bandė save įtikinti, tačiau kiekviena emocija buvo prigesinta, tarsi būti priverstinė, nenatūrali. Su Oceana vampyras jautėsi taip, tarsi vos šiąnakt būtų paverstas tuo kraugeriu, kuriuo buvo nebe pirmą amžių. Lyg vaikas jis gėrė į save viską, kas vyko aplink, tarsi pirmą kartą išvis kažką jaustų. Jautėsi toks...žmogiškas. Pažeidžiamas. O tai jaudino labiau, nei kad jis būtų drįsęs balsu pripažinti. Nežinia, kiek laiko jis taip nesijautė.
Negalėjo juk leisti jai ištirpti dar pilnai nepasimėgavus kiekvienu jos kūno lopinėliu. Atodūsiams pavirtus aimanomis, Everett pagaliau leido sau vogčiomis šyptelti. Norėjo jų girdėti daugiau ir daugiau, kol paties protas neaptemo nuo malonumo, tačiau jautė tą plonytę ribą ant kurios laviravo jo žmogiškumas ir vyras tikrai nenorėjo kristi į priešingą jos pusę. Kovojo pats su savimi, tačiau tą kovą pralaiminėjo. Gundantis moters balsas ir tas skandinantis žvilgsnis, užgniaužiantis amą... Kas jis toks, kad nepaklustų. Išsivadavo iš moters kojų, įsitaisydamas tarp jų. Viena ranka vis dar rėmėsi į sofą, kad neužvirstų ant raganos, tačiau raumenys išdavikiškai drebėjo, atskleisdami jo jaudulį. Kita jis grabaliojosi savo apatinius, kurią paskutinę sekundę, prieš nusprendžiant taip pat paversti skutais, pavyko nusismaukti žemyn. Suėmė savo lytį, įsiremdamas į moters karštį, o tuomet suskubo sugriebti ją už klubų, kad galėtų patogiai įslįsti vidun. Pajausta įtampa privertė jį iškošti tylų atodūsį nuo kūną užvaldžiusios palaimos, pagaliau jaučiant tai, ko taip geidė. Vienintele jo atrama dabar buvusi ranka pradėjo tankiau drebėti, tad Everett buvo priverstas priartėti arčiau moters kūno, paslepiant savo veidą jos plaukuose, kuriuose panardino ir atsilaisvinusios savo letenos pirštus. Skendo tose švelniose aukso bangose, jausdamas kad nesugebės vėl užsiiminėti įžangomis ar suteikti jiems abiems šansą apsiprasti. Suleido kitos rankos nagus į plonytę jos klubų odą, spausdamas juos artyn į save, vos tik pradėjo skubesniais judesiais skverbtis į moters vidų. Karštis temdė protą, bet jis vis turėjo priminti sau, jog guli su ragana, ne dar viena vampyre. Žmogiškos prigimties kūnas toks trapus... O jam taip norėjosi vis daugiau ir daugiau. Įsikando sau į lūpą, stipriau, nei derėtų, tačiau vylėsi skausmu sugebėsiąs palaikyti savo mintis čia ir dabar. Dar... Tik dar truputėlį... Judesiai vėl pagreitėjo ir pro Blair lūpas pradėjo sprūsti tylūs atodūsiai. Šiuo metu nematė nei vieno varianto, kuriuo sugebėtų leisti Oceanai kada nors palikti šiuos namus.

Hipokritiškai elgėsi visą gyvenimą diegdama dukrai jog nuo vampyrų reikia laikytis kuo toliau, kai pati dirba su jais o dabar ir bučiuoja vieną. Bet pirma intencija buvo visai kitokia; kaip tik jiems negaminti amuletų jog apsaugoti nimfas ir žinoma saldžiai keršyti už padarytą skriaudą pačiai. Ne vienus santykius su jais turėjo, ne kartą mėgavosi jų feromonais būdama nimfa, bet niekados per daug to nesureikšmino ir viskas likdavo tik kvailiems žaidimams. O dabar... Savaitę užsidariusi kambaryje dirbo apsikrovusi užsakymais kad tik negalvoti apie Everett, kad išmesti vampyrą iš galvos. Turėjo viskas būti kitaip, tai Oceana turėjo jam susukti smegenis ir pasinaudoti juo net negalvodama apie jokias emocijas ir išlikti visiškai netikra, nepažįstama būtybe. Bet ji įkliuvo į sudėtingus spąstus iš kurių ar vargu jog sugebės išsikapstyti gyva ir sveika. Tikrai bandys atsispirti jam, bet vienas žvilgsnis ir jos širdis stoja, kojos linksta, o protas aptemsta nuo noro pasinerti į beprotišką, nuodėmingą žaidimą.
Tikrai ilgai traukti su Everett negalėjo, kiekvienas prisilietimas buvo kritinis ir ragana privalėjo valdytis, bandyti save kontroliuoti, išlaukti tinkamo momento ir save pakankinus sulaukti saldaus atlygio. Visa laime Blair ilgai neužsibuvo ir jau klubais įsitaisė šalia jos. Moters viena koja apsivijo šio klubus, kviečiant arčiau ir trokštant to beprotiško artumo kurio negalėjo išlaukti. Nugara vėl ištiesta ant sofos, rankomis pagaliau galėjo liesti kūną, viena lėtai perbraukdama nuo raktikaulio iki pilvo apačios, kita ranka apglėbė jį įsitaisydama ant nugaros. Akimis rijo vyro veidą, gėrėjosi kiekviena dalimi įsimindama tobulus bruožus kurie nežinia sapnuosis gražiausiuose sapnuose ar košmaruose, bet kad ir kur, veidas per amžius išliks jos atmintyje. Vyrui įvedus savo lytį į moterį, akimirkai sulaikė kvėpavimą plačiau praverdama lūpas lyg gaudydama orą, jo ranka paskatinta šiek tiek kilstelėjo klubus stipriau apsivydama jį koja. Su kiekvienu judesiu visi lūkesčiai pildėsi su kaupu ir Maribel darėsi sunkiau susilaikyti neišleidžiant malonumo atodūsio, Everett kiek pasilenkus arčiau jos ji šlapiais bučiniais nusėjo jo kaklo linkį, o jam dar paspartinus ritmą aiktelėjo įkąsdama šiam į petį. Darėsi vis sunkiau ir sunkiau išlaikyti tolygų kvėpavimą, tylūs atodūsiai po truputį virto į slopinamas aimanas.Padėjusi galvą ant sofos ji išrietė stuburą galvą kiek atlošdama atgal, stipriai užmerkdama akis. Tempui nerimstant, kad ir kaip bandė nesugebėjo daugiau susiturėti, rankomis apsivijusi jį, nagus suleidusi į vampyro odą brėžė jais žemyn išleisdama garsią aimaną tik pasiekusi viršūnę. Plačiai atvertos lūpos, užmerktos akys lyg skausmą patiriant, Oceana dūžtant į milijoną malonumo šukių, visi kūno raumenys įsitempę sudrebėjo nuo jo judesių o širdis daužėsi lyg pašėlusi. Tokio stipraus malonumo vargu ar galėtų prisiminti kad kada turėjo net ir nugyvenusi tokį ilgą laiką.

Ne vien Oceana elgėsi nepaklusdama savo pačios susikurtoms taisyklėms ir įsitikinimams. Everett nuoširdžiai manė, kad kitai moteriai daugiau niekada nieko nebijaus. Ne dėl to, kad nenorėtų. Tai buvo perdaug pavojinga. Jo jausmai buvo nestruktyvūs. Egoistiški. Ir nors jis visuomet prisidengdavo, jog kitų asmenų likimas jam buvo nė motais, kraugerys nenorėjo daugiau kada nors kam nors atnešti tiek skausmo. Visas jo gyvenimas buvo apipintas paslaptimis ir melu. Jis kūrėsi kaukes, kurias keitė vieną po kitos, negalėdamas pasitikėti ničniekuo. Tačiau Oceanos akivaizdoje tos kaukės byrėjo. Gal dėl to jie ir stengėsi kuo mažiau kalbėti, abu bijodami to, ką galėtų atskleisti. Tarsi kūniškas intymumas būtų saugesnis... Tarsi jis mažiau pasako apie kitą asmenį.
Skaityti moters kūną buvo taip paprasta, taip gera... Ne dėl to, kad abu ištroškę vienas kito vargiai galėjo atsispirti. Tiesiog ragana kėlė keistą...artumą. Jaukumo jausmą. Namų. Užuovėjos. Visko visko, ko kraugerys nemanė kada nors dar jusiąs. Vampyrų tarpe jis jautė tą bendruomeniškumą, tačiau tai, ką jis pamatė Oceanoje buvo kur kas daugiau. Ir vėlei... Tai viliojo taip pat, kaip ir gąsdino. Blair su ja jautėsi toks skausmingai nuogas, toks pažeidžiamas, kad jo akys negalėjo leisti sau užsimerkti, paskendant ekstazėje. Jos vis ieškojo kažkokios išraiškos, šypsenos, bet ko, kas galėjo išduoti, jog juo tėra naudojamasi. Ach kaip jis bijojo nudegti, nors puikiai suvokė, kad jau visu kūnu ir protu buvo pasinėręs į pragaro liepsnas.
Moters bučiniai buvo tokie pražūtingi, kad Everett buvo priverstas pagaliau užsimerkti. Sugaudė orą, skverbdamasis gilyn į ją, jausdamas, kaip susiformavę maži prakaito lašeliai pradeda vingiuoti jo nugara žemyn. Visa oda degė, tarsi Oceanos prisilietimai rėžtų nepaaiškinamas žaizdas jo kūne. Jos švelnumui pavirtus tikriems nagų rėžiams, vampyras sukando dantis, švokščiančiai įtraukdamas per juos deguonies. Pajusta įtampa atėmė bet kokį šansą mėgautis tuo ilgėliau. Kad ir kaip būtų norėjęs dar pakankinti šviesiaplaukę, neišturėjo ir pats, po dar vienos malonumo bangos išsiliedamas jos viduje. Pirštais sugniaužė sofą, bijodamas sulaužyti kažką moters kūne. Tankus alsavimas išsprūdo pro jo lūpas, krūtinei nuo alsavimo atsimušant į josios. Lūpos vėl prigludo prie jos kaklo, nusėdamos šį drėgnais bučiniais, jam vis dar gaudant orą. Akimirką leido sau taip pabūti, patylėti, mėgaujantis tuo artumu, bijant to, kas galėtų sekti po jo. Gėrė jos kvapą, jos išvaizdą į save taip, tarsi pirmą kartą ją matytų. Pagaliau sugebėjo atsitraukti, tačiau tik šiek tiek. Atsisėdo, atsiremdamas į sofą ir vėl pasisodino moterį ant savęs, apžergdamas save jos kojomis. Pasilenkęs jis nuo atlošo pagriebė minkštą antklodę, kuria tuoj pat ją apglėbė. Akys tiesiog spindėjo, tačiau veidas vėl buvo nepaprastai ramus.
-So now what...Oceana..? - vėl neišturėjo neištaręs jos vardo.
Jautėsi keistai jį tardamas. Tarsi burtažodį, gražinantį jį į realybę ar atskleisdamas saldžiausią nuodėmė bažnyčioje. Lyžtelėjo savo lūpas, žvilgsniui nuo moters akių vis nukrypstant link jos lūpų. Kaip vėl norėjosi jų paragauti...

Oceana gąsdino jausmai, ne visi tačiau dauguma. Ji buvo apsistačiusi per daug aukštas sienas aplink savo širdį jog įsileistų pašalines emocijas. Ji mylėjo savo dukrą, ji mylėjo gamtą ir magiją, džiaugėsi būdama gyva ir matydama savo vaiką augantį. Ragana siekė aukštumų savo srityje ir tai ją vedė į priekį, tokiu atveju gyvenimas nebuvo nuobodus. Bet ji iš tiesų niekados nieko nemylėjo kaip moteris. Nesugebėjo pajusti, nesugebėjo pasitikėti, o jei kažkokie nepažįstami jausmai imdavo belstis į širdį ji išsigąsdavo ir pabėgdavo, nes ji bijo būti įskaudinta, emociškai sužlugdyta ir paklupdyta. Maribel gąsdino galimybė jog suvirpinti jausmai vampyrui, griaus visas pastatytas barikadas ir ji liks pažeidžiama, silpna, o to juk negalėjo sau leisti, turėjo pasirūpinti dukra ir tada savimi.
Negalėtų žodžiais paaiškinti kaip gera buvo justi tokį artumą, mėgautis vampyro prisilietimais, girdėti jo alsavimą, justi odą... Šią akimirką, kai Oceana negalvoja racionaliai ir pasikliauna tik pirminiais instinktais, viskas buvo tobula, nereikėjo nieko kito tik Everett. Paskendusi užmerktų akių tamsoje, patirdama malonumą drebinantį kūną nieko negirdėjo tik savo širdies greitą plakimą ir vampyro tankų alsavimą kelias akimirkas bandė atgauti kvapą neatmerkdama akių. Norėjo likti šioje vietoje, šiame ramiame malonume per amžius bet sklaidantis malonės spalvoms į galvoje ėmė veikti protas. Atpalaiduodama rankas nebekankino jo nagų žymėmis, lengvais prisilietimais perbraukė per vietas kur turėjo likti žaizdos, bet žinant vampyro kraują jų jau nebeliko ir pirštų pagalvėlėmis tik vedžiojo žemėlapį kur turėjo likti žymės. Nuo kiekvieno bučinio ant savo kaklo nežymiai sudrebėjo šiurpui nusirijus jos kūnu. Vis dar pravertomis lūpomis, pildant plaučius deguonies ir širdžiai po truputį rimstant Oceana lėtai pramerkė akis lyg bijodama susidurti su realybe. Bet jis vis dar čia, tai ne koks mazochistinis sapnas. Vampyrui pajudėjus ši kiek stipriau jį apsikabino po sekundės jau sėdėdama ant kelių apsižergusi jį kojomis. Nenorėjo niekur eiti, nieko daryti tik likti kuo įmanoma ilgiau šalia ir gerti jį visą į save. Veide žaidė menka, nuoširdi šypsena, švelni emocija, tiesiog tyra ramybės aura spinduliavo nuo moters kuri dažnai gali atrodyti itin aštri ir valdinga, apnuogino savo sielą pasirodydama kur kas pažeidžiamesnė nei įprastai buvo. Balsas sudrumsčia tylą Maribel akims nukrypstant į jo lūpas.
- Can I just listen to your voice?... - Tyliai prabilusi paprašė. Tai nebuvo atsakymas į jo klausimą, šviesiaplaukė puikiai suvokė ką jis turėjo omenyje, bet ji atsisakė susidurti su šalta realybe kurioje nebuvo Everett ir buvo šimtas ir viena taisyklės, priežastys dėl ko ji negali bendrauti su vampyrui, bei šimtas ir dvi priežastys kodėl ji turi juo pasinaudoti. Žydros moters akys nagrinėjo jo veidą, pakėlusi delnė ji pirštais vedžiojo linijas ant jo skruosto, skruostikaulio, žandikaulio, perbraukdama per apatinę lūpą. Svajingas jos žvilgsnis tuo pačiu jai kėlė skausmą širdyje, suvokimas kaip labai Everett ją paveikė po truputį įsisiautėjo ir tai ją be galo skaudino. Jo balsui skambant dar akimirkai stebėjo jo judančias lūpas, žvilgsnį, o tada kiek pasilenkusi ėmė bučiuoti jo kaklą kol rankomis švelniais prisilietimais glostė kūno odą.

Žydros kraugerio akys žvelgė į moters veidą taip ilgai, jog jis šiek tiek sutriko, šioms susidūrus su moters jūros akių mėlyne. Vėl tikėjosi, kad jie pradės kandžiotis, jog viskas bus nurašyta taip greitai, tarsi net nebūtų įvykę. Tačiau, jis jautėsi...išsekęs..? Nebenorėjo su ja ginčytis, įrodinėjant savo tiesas. Nenorėjo su kalbėti, bijodamas susilaukti tik dar daugiau melo. Jos veidas dabar spindėjo tokia visa užvaldančia ramybe, kad Everettui net suskaudo pagalvojus, kad greitai visa tai baigsis. Moters kūnas buvo toks nuoširdus, toks atviras, kad pačiam praverti savo lūpas ir viską sugadinti darėsi labai baisu. Ar jam reikėjo pavirsti visišku nebyliu, kad galėtų tokia euforija mėgautis bent dar vieną amžių?
-What do you want to hear? - prakalbo saldžiai nuo visų tų alsavimų prikimusiu balsu.
Skaudėjo. Taip suknistai skaudėjo, vos tik mintys nukrypdavo link realybės ir visų tų klausimų, kurie vis dar neliko atsakyti. Kodėl ji čia. Ko jai iš jo reikia. Jautėsi toks naivus, kad atrodė, jog būtų bet ką jai atidavęs už dar vieną tokią naktį. Tačiau, kad ir kaip svajingai tai beskambėjo, vampyras žinojo, jog tai netiesa. Jo protas visuomet užimdavo viršų, sudirgindamas egoistiškas intensijas, vos tik jis pajusdavo kokią nors grėsmę. Tad dabar jis, jausdamas tą moterišką švelnumą, leido sau šiek tiek...užsimiršti. Pasvajoti.
-Do you want to listen to my tragic war stories? Or about the boat trip that took me all the way from Europe to here? - vyro lūpose žaidė rami, gal kiek ironiška šypsena. - Do you want to listen to all the things that made me the broken man I am today?
Jos brėžiamas žemėlapis jo veide, privertė Everett nudelbti savo žvilgsnį link jos lūpų. Jautėsi tyrinėjamas, tačiau tai nebegąsdino taip, kaip anksčiau. Moters bučiniai ant kaklo privertė jį užmerkti akis, tyliai atsidūstant. Vyras užvertė savo galvą į lubas, apnuogindamas kaklo linkį - nors imk ir perrėžk jį čia ir dabar.
-I'm already as naked as I'll ever be, woman... - prakalbo kiek tyliau, skęsdamas jos lūpų keliamamose šiurpo bangose. - You're under my fucking skin and... I still don't know what you want with me. Can't say I care for that now... I just...don't want this to fucking end.
Staiga jis nusijuokė, lyžteldamas savo lūpas.
-Even opening my eyes is scary around you. - tyliai sukuždėjo, tarsi atskleisdamas jai didžiausią paslaptį.

Moteris stengėsi ignoruoti viską kas buvo aplinkui. Visas problemas ir visus pažadus sau. Nenorėjo kad akimirka nutrūktu, kad ta ramybė kurią jaučia šalia Everett dingtų. Visą gyvenimą kovojusi už tai jog būtų geriausia dabar apie tai negalvojo, jautė visapusišką pilnavertiškumo jausmą žiūrint į vampyro akis. Būnant šalia, kad ir kaip tai ironiška, ragana jautėsi saugi ir rami.
Jo balsas ją ramino, stengėsi įsisavinti kiekvieną sekundę, prisiminti kiekvieną šių momentų aspektą. Blair prabilus apie karą, ji šiek tiek atsitraukė pirštais pervesdama per randus ant krūtinės. Ar tai karo žymės, o gal kokios kitos, bet ją tai žavėjo. Jo kūnas pasakojo istoriją ir tai Oceanai atrodė pasakiška ir tuo pačiu be galo graudinančiai. Pačios kūnas visą gyvenimą gijo nepalikdamas randų ant tobulos nimfos odos, tik naktį kurią tapo žmogumi pažymėjo žaizdomis bet nenorėdama to daugiau prisiminti, visus randus užsigydė tapusi ragana. Jam šnekant Oceana lūpomis ragavo jo odos, stengėsi mėgautis jo kūnu kiek tiek įmanoma ilgiau. Ir nežinia kodėl, bet kiekvienas tartas žodis it botago kirtis rėžė širdį, jautėsi neapsakomai kalta ir nusidėjusi. Jog kažką pajuto vampyrui, kad jos tikslas kitoks ir dabar apsimesti šalta kokete bus dešimt kartų sunkiau nei prieš tai kol visiškai nebuvo pražuvusi žydrose jo akyse. Kūnas sudrebėjo jam tyliai šnekant, ne nuo šalčio, ne nuo baimės bet nuo emocinio skausmo, sukrėtimo kad jos pastatytos sienos su pirmu jo bučiniu nesugrąžinamai griuvo. Lūpos atsitraukė nuo jo odos vos per pora centimetrų, rankos sustojo kur buvusios. Kelis sykius tankiai pamirksėjusi jog suvaldytu bet kokias emocijas, lėtai atsitraukė. Žvilgsnis iš svajingo persimainė į nostalgišką, liūdnos šypsenos žvilgsnį. Pakėlusi delnus ir suėmusi jais vyro skruostus, veidą palenkė į save.
- Aš nenoriu jog tai pasibaigtų lygiai taip pat kaip ir tu to nenori. - Tariant žodžius jos balsas suvirpėjo pora kartų, nenorėjo išsiduoti jog širdis dūžta į šimtus dalelių, bet buvo per vėlu slėpti emocijas, apnuoginta siela ir akys išdavė visą skausmą. Nerado žodžių paguosti jį juolab pačios savęs. Tad šiek tiek pasilenkusi atsargiai prisilietė prie jo lūpų savosiomis, lyg bijotų kažko, sužeisti jį, nesusivaldyti ir vėl pasinerti į pragariškas aistros liepsnas. Trumpas bučinys, sudrebino kūną priversdamas akyse susikaupti ašaroms kurių toli gražu čia nereikėjo.
- Atsiprašau... - Užsimerkusi ir atrėmusi savo kaktą į jo pasakė taip tyliai, kad tik jis galėjo tai išgirsti. Kelias sekundes bandė sugrąžinti tą buvusią ramybė, bet niekaip nesugebėjo todėl patraukusi pledą nuo savęs atsistojo ant šaltos žemės paduodama medžiagą jam į rankas. Negalėjo, nesugebėjo pažiūrėti jam į akis todėl tik nervingai kandžiodama lūpą ir užsikišdama plaukus už ausies ėmė rengtis tuos rūbus kuriuos sugebėjo rasti. Užsisegus džinsų sagą, užsivilkus palaidinę ir apsiavus aukštakulnius ji pagaliau sustojo akimirkai pažiūrėti į vampyrą griaunantį jos gyvenimą. - Aš... - Užlūžus balsui ji nieko nesugebėjo pasakyti tik liūdnai šyptelėti iki kraujo įsikąsdama į lūpą.