Miegamasis

Nimfai prislinkus šalia ir apsikabinus per liemenį, vampyras iškart pajunta kylantį geismą. Jo nosį pasiekia nimfos plaukai, o nuo šių taip gardžiai dvelkia nepaaiškinamai maloniu kvapu... Sugavęs Coridellos žvilgsnį Harland nuryja seiles ir prisimena ką jie čia išdarinėjo ant lovos prieš keletą valandų. Tiksliau, ką ji išdarinėjo. Pirštų galais perbraukia per Daeiros skruostą, tada pažiūri į jos lūpas. - Žinau, - tarsteli tyliai, tarsi garsiau ištartas žodis sugadintų visą atmosferą. Ir Harland tikrai buvo nurimęs iki kol jie neįžengė į miegamąjį. Paženklintą vietą. Nimfai paprašius paglostyti plaukus ir papasakoti ką nors nuobodaus Nixon šypteli ir ištiesęs ranką prisiliečia prie jos garbanų. - O galvojau, kad ir taip esu nuobodus ir nereikia papildomų pastangų, - kiek pajuokauja jis lėtai braukdamas per Coridellos sruogas, panardina pirštus į jas. Galvodamas ką čia tokio galėtų papasakoti, vampyras kiek pasimuisto pataluose ir laisvąja ranka pasiremia smilkinį. - Gyvenimas labai pasikeitęs nuo tada, kai aš gyvenau įprastą gyvenimą, - pasako jis susimąsčiusiu žvilgsniu, kažkodėl pagalvojo, kad plepalai apie jo laikus tikrai pasirodys nuobodūs nimfai. - Ne tik technologijos... Tai ką rodo per televiziją yra visiškas nonsensas. Ir miestai... jie tokie vienodi, - pamažu ir tyliai kalba Harland, nors visai nesistengia, kad tai būtų nuobodu. Tiesiog kalba apie tai, ką nori kalbėti.

Kad ir kokie šalti vampyro pirštai, jo prisilietimai šildė nimfą iš vidaus. Švelniai perbraukus jam pirštais per merginos skruostą, ji tyliai sualsavo ir užmerkė akis, priglusdama veidu prie vaikino rankos. Šalia Harlando iš tiesų Daeira jautėsi jaukiai ir saugiai, kažkoks paradoksas žinant, kad jų rasės visiškai nesuderinamos tarpusavyje saugumo vienas kitam atžvilgiu. - Man tu pats įdomiausias, - numykė Coridella, kai Lust pradėjo glostyti jos plaukus. Pasidarė ramu, mergina užmerkė akis, jos kvėpavimas pagilėjo. Kiek per snaudulius pasimuisčiusi tvirčiau prisiglaudė prie Harlando kūno, apsikabindama jį it didžiulį pliušinį meškiną. Užmetė savo koją jam per klubą ir neprireikė ne antro sakinio išgirsti, kai nimfa smigo visiškai.

Daeirai pasakius, kad vampyras jai pats įdomiausias, jis šypteli, nors nimfa jau to nebemato. Tenka gerokai pakovoti su savimi, kai Coridella dar stipriau apsikabina Harland kūną ir užmeta koją jam per klubą. Nepaaiškinama aistra apgaubia vyrą, nuleidęs ranką nuo nimfos plaukų jis uždeda delną ant merginos klubo, vis dar lėtai ir tyliai kalbėdamas. Kad Daeira užmigo pastebi gal po minutės, pajutęs jos lygų kvėpavimą ir išgirdęs lėtesnį širdies plakimą, tad iškart nutyla. Nimfai miegant Harland didžiąją laiko dalį stebi kaip ji atrodo tokioj būsenoj - rami, visai nekalta, nepalyginsi su ta ankstesniąja nimfa, kuri buvo surakinusi vampyrą ir seksualiai jį kankino.
Saulei pradėjus kilti Harland kilsteli galvą į langą, kurio vaizdas uždengtas naktinėmis užuolaidomis. Įprastai būtų pakilęs ir pro kraštelį stebėjęs kaip atrodo kylanti saulė, bet dabar nenori smarkiai sujudėti, kad neprižadintų Coridellos. Nuo kada jam ėmė rūpėti tokie dalykai... Anksčiau nė piršto nebūtų pajudinęs dėl kitų gerovės. Giliai atsidusęs jis lėtai patraukia ranką nuo nimfos klubo, atsisėda lovoje ir vėl pasuka galvą į Coridella. Galėtų taip prasėdėti ištisas valandas, šitiek laiko mieganti būtybė jį labai domina. Bet dar labiau domina kas dedasi Tenebris galvoje, tik deja, tokio gebėjimo jis neturi.

Faktas, kad Tenebris labai kietai miegojo, nes buvo išvargusi nuo tiek patirtų įspūdžių. Pratusi eiti miegoti anksti ir taip pat anksti keltis, taip nusivėlinusi ji net labiau ramiai miegojo, praktiškai nesivartydama ir išlikdama toje pačioje pozoje. Nejautė mergina, kaip vampyras patraukė ranką nuo jos klubo ar tai atsisėdo lovoje. Tikriausiai nebūtų pajutusi jeigu jis apskritai būtų išėjęs. Kažkaip Coridella nebuvo prisirišusi prie savo lovos, visur gerai išsimiegodavo, nebuvo apskritai išranki kur ilsėtis.
Nimfa pradėjo budintis tik apie dešimtą dienos. Pirmiausiai panosėje kažką neaiškaus numykė, sučepsėjo, pajutusi, kad per lūpą šiek tiek nubėgusi seilė. Pajautus, kad šlapia, inkštelėjo ir atbula ranka per miegus apsivalė veidą. Tuomet apsikabino pagalvę, kiek pasimuistė apsiversdama ant kito šono, nes šitas jau buvo nutirpęs. - Mamyt, padaryk žalios arbatos, tuoj keliuos, - apsimiegojusi ir vis dar užsimerkusi sumurmėjo, susirietė labiau prisitraukdama kelius prie pilvo ir atkišdama vampyrui subinę.

Dar gerą pusvalandį vampyras prasėdi ramiai žvalgydamasis tai į langą, tai į lubas, netgi vieną kartą telefoną į rankas paima, atsidaro orų prognozės programėlę. Nimfai pradėjus budintis ir sučepsėjus Harland nusišypso, o Coridellai kreipusis į mamą visai pratrūksta juoktis. Tiksliai. Jis visai nepagalvojo, kad nimfos maitinasi žmonių maistu, o juk pas jį šaldytuve tokio net su žiburiu šiuo metu nerasi... Būna ir sau ką nors nusiperka pasimėgauti, bet retai. Pasimuistęs lovoje Nixon ištiesia ranką į Daeiros į pusę, nužvelgia akimis jos atkištus sėdmenis, bet pirštų galais vis tik ne ten prisiliečia, o prie merginos pakaušio. Švelniai panardinęs pirštus į jos plaukus atsidūsta. Taip sunku tvardytis jos nepalietus kitoj vietoj, ypač kai šitaip guli... Nurijęs seiles vampyras atitraukia ranką nuo nimfos plaukų ir lengvai atsikrenkščia, tikėdamasis, kad Coridella jau pramerks akis ir atsisuks į jį. Mat, šitiek laiko prasėdėjus ir nieko nenuveikus Harlandui darosi nuobodu. - Labas rytas, - pasisveikina atsargiai, lyg tikrindamas ar ji tebemiega.

Girdėdama juoką, Daeira suprato, kad vis tik ji ne savo lovoje randasi ir tuo labiau ne namie. Kiek suniurzgėjusi ji pramerkė lėtai akis, kadangi užuolaidos buvo užtrauktos ir saulės šviesa nesiskverbė vidun, tai ir pratintis prie jos nereikėjo akims. Vėl užsimerkė jausdama vaikino pirštus savo plaukuose, buvo gera ir jauku prabusti lovoje būnant ne vienai. Coridella šiek tiek pasimėgavo prisilietimais, kol Harlandas ištraukęs ranką atsikrenkštė. Tuomet nimfa nusprendė galutinai keltis, tad apsisuko ant kito šono veidu į Lust. - Labas rytas, - kiek prikimusi pasisveikino Coridella pramerkdama akis. - Kiek valandų? - paklausė ji nusibraukdama kelias sruogas užkritusias ant veido ir tuomet pakėlė akis į vampyro veidą. Kiek sustingo jos žvilgsnis, tyrinėjant jo bruožus. Nesąžininga, kad jis toks gražus visada, ir ypač rytais. Viskuo traukiantis merginą... Žvilgsniu, griežta žandikaulio linija, vyriškais bruožais, stilingai apkirptais plaukais, tatuiruotėm... Akimirksniu sukilo nimfos alkis, ji kiek susikuklinusi nudelbė akis į vaikino krūtinę ir susigėdusi tvirčiau įsisuko į kaldrą, prisidengdama savo gana provokuojantį kūną.

Merginai pasisveikinus ir pagaliau atsisukus vampyras suraukia kaktą, atidžiau įsižiūri į užsimiegojusį nimfos veidą, bet suvokęs kokia ji miela vos prabudusi, tuoj vėl lengvai nusišypso. Jau ketina pats patraukti sruogas, užkritusias ant jos veido, bet Coridella tai padaro pati. Jai paklausus kiek valandų Harland akimirkai nusuka akis į ant sienos kabantį laikrodį ir krimsteli savo apatinę lūpą. - Kelios minutės po dešimtos, - atsako vėl atsisukdamas į Daeirą. - Prašei žalios arbatos... apgailestauju, bet neturiu, - priduria nužvelgdamas jos kūną, kurį nimfa tuoj pat prisidengia antklode. Pastebi jos ''valgantį'' žvilgsnį, pats vos tvardosi nepalinkęs arčiau ir nepabučiavęs merginos į lūpas. Nuleidęs akis į savo rankas, sudėtas ant šlaunų, vampyras kelias sekundes patyli. - Bet... šiais laikais visko galima užsisakyti į namus, - randa išeitį, kad nereiktų nimfai eiti iš jo namų nieko negėrus ir nevalgius, o pačiam Harland, kad nereikėtų prisidengiant išeiti į dienos šviesą pirkti produktų. - Turbūt norėsi valgyti? - pasiteirauja atsitiesdamas ir kiek pasitraukdamas nuo sienos.

Taip kaip Harlandas rūpinosi nimfos alkanumu, merginai kėlė šypseną. Ji tarsi užhipnotizuota stebėjo jo veidą, šiam siūlant variantus ir atsiprašinėjant, kad pas save neturi maisto. - Nepamenu, kad būčiau ko prašiusi, gal kalbėjau per miegus? - tyliai pasakė Coridella, o šiaip ji į krepšį buvo įsimetusi kelis obuolius ir tos pačios arbatos, žinodama, kur eina. - Miela, kad rūpiniesi, bet valgyt įsidėjau iš namų. Kažkaip pagalvojau, kad tikriausiai pas vampyrą žmogiško maisto nebus, - ištarė Coridella ir iškėlusi ranką švelniai pirštais perbėgo per Harlando veido odą. - Taip čia visą laiką ir prasėdėjai? - susidomėjusi paklausė Daeira, jos veidą papuošė šypsena, niekaip nesuprato kaip vampyrus galėjo nimfos sulyginti su monstrais, nes Lust tikriausiai vienas iš mieliausių vaikinų, kokius tik Daeira yra sutikusi. Toks kuklus ir mandagus... Matosi, kad ne iš šio amžiaus.
Vis tik nimfai kur kas buvo sunkiau tvardytis šalia vampyro, negu jam pačiam. Rytais ji būdavo kaip niekad susijaudinusi ir alkana, ypač, jeigu prabusdavo šalia kieno nors kūno. Pirštais užkeliavusi iki vyro akių, uždengė ją delnu, paslaptingai šyptelėjusi. - Nors pusrytuko į lovą visai neatsisakyčiau, - sukuždėjusi kimiai pratarė ir laisva ranka atsidengusi kaldrą, permetė koją per vampyro liemenį ant jo atsisėsdama. Laikydama vis dar uždengusi jo akis, Coridella pasukusi galvą šiek tiek švelniai pabučiavo jį į lūpas, tarsi klausdama "ar galima?".

Tai pirmas toks rytas Harlando vampyriškame gyvenime. Jis dar niekada nėra pradėjęs dienos su būtybe, kuriai reikia tiek daug miego naktį ir ko nors valgomo iš ryto. Žinoma, jis ir pats kartais ilsisi, tačiau tas poilsis labai skiriasi nuo Coridellos, nes Harland nereikia kasnakt pasinerti į sapnų tvirtovę. Didžiąją jo poilsio dalį sudaro tiesiog buvimas su savimi, kaip jis ir pratęs. Daeirai paklausus ar ji kalbėjo per miegus vampyras lengvai prunkšteli iš juoko. - Kreipeisi į mamą ir prašei padaryt žalios arbatos, - pasako linksėdamas galva. - Keista, nes tai sakei vos prieš kelias minutes, - priduria, jam taip linksma stebėti apsimiegojusią nimfą. Coridellai nuraminus Harland ir patikinus, kad maisto ir arbatos ji turi, vyras šypteli atidengdamas dantis ir lengvai persibraukia pirštais per savo plaukus.
- Nuobodžiauti pradėjau tik kylant saulei. Stebėti nimfą miegančią... nauja patirtis. Kalbėjai naktį ir daugiau, tik nerišliai, tarsi murmėdama. Kelis kartus pamaniau, kad tau ką nors skauda, - papasakoja Nixon su šypsena veide ir prikąsdamas lūpą nužiūri Tenebris, jai besiliečiant prie jo veido odos vampyras vėl be galo susijaudina. Nimfai pridengus vampyro akis, šis nusijuokia, bet tuoj surimtėja, kai Coridella duoda suprasti, kad trokšta jo. Pajutęs kaip mergina atsisėdo ant jo kojų ir švelniai pabučiavo, Harland sulaiko kvėpavimą ir lėtai braukdamas per nimfos nugarą apsistoja delnais ties jos klubais. - Coridella... - ištaria prikimusiu nuo susijaudinimo balsu, tuoj pakreipia galvą į šoną taip, kad atidengtų sau vaizdą ir pažvelgia į Daeiros akis, tuo tarpu stipriau suspausdamas jos kūną per drabužį. - Ką sapnavai? - iškart pasiteirauja, puikiai žino kaip paprastesnės būtybės nei jis, miego metu gali beprotiškai lytiškai susijaudinti, pakanka vieno erotiškesnio sapno. Jis šiuo atveju pasikliauja savo vaizduote.

Išgirdusi, kad kreipėsi į mamą apsimiegojusi, Coridella skaisčiai nuraudo, kažkaip gėda kalbėti su vaikinu apie tėvus vos tik prabudus ryte, kuomet turėtų dalintis su juo jaukiu guoliu. Sutrikusi mergina kelis kartus sumirkčiojo. - Nu nesijuok iš manęs... aš dar snaudžiau, nesiorientavau, - pati kiek kuklokai sukrizeno. - Tiesą pasakius, labai kietai miegojau, nieko nuostabaus, kad sunku prabusti greitai, - prisipažino mergina perbraukdama per vampyro plaukus pirštų galais. Išgirdusi, kad per miegus šnekėjo, Coridella kilstelėjo antakius, tarsi netikėdama tuo, ką girdi. - Nu jo... gražu, - burbtelėjo ji dar labiau įrausdama, nežinojo, kad per miegus naktimis burba. Vampyrui susirūpinus, jog nimfai galėjo ką nors skaudėti, ji prikandusi lūpą vos sutramdė besiveržiančią šypseną. Net keista, kad Harlandas vienišas, kai toks mielas ir rūpestingas, tarsi jam reiktų šalimais tokio žmogaus, kuriuo galėtų domėtis ir jį prižiūrėti. - Man niekada neskauda, niekados nesergu. Na, gal šiek tiek klystu, skauda tik susižeidimo momentu, kai pažeidžiamos nervų galūnės. Bet... nežinau, man tai diskomforto nekelia. Nuo skausmo pakyla adrenalinas, o nuo jo pasidaro keistai malonu, - prisipažino nimfa, šiaip kai Coridella pastoviai maitindavosi, tai jos žaizdos akyse traukdavosi, o smarkiai susižaloti dar neteko. Tik šiek tiek įbrėžti savo odą, būti užsmaugtai ar kitaip kankinamai žaidimų metu.
Pajutusi Harlando rankas keliaujant per savo kūną, Coridella dar labiau susijaudino, speneliai papurto iš jaudulio išsišokdami per baltų marškinėlių medžiagą. Nimfa vampyrui pakreipus galvą nuleido delną nuo jo akių, taip leisdama vis tik pasigrožėti rytiniu vaizdu. Vien taip kaip jis ištarė merginos vardą... per kūną privertė nueiti šiurpuliams, Daeira pravėrusi šiek tiek lūpas užsižiūrėjo į vampyro akis, lėtai žvilgsniu nuslydo iki lūpų, taip nesveikai trokšdama jų. Paklausta, ką sapnavo, nimfa nuoširdžiai neprisiminė, ar apskritai sapnavo ką nors, tačiau nenorėjo sugadinti kylančios seksualinės atmosferos. - Vieša paslaptis, - tyliai ištarė ji palikdama intrigą, pirštais nuslydo ant vaikino pečių, kiek tvirčiau juos spustelėjo ir rankomis apsivijo sprandą, prisispausdama arčiau prie Harlando.