Miegamasis

Vis dar negalėdamas patikėt tuo, kas vyksta, Harland pasiekia miegamąjį ir tuoj pat ištuština savo viskį, stiklinę pastato ant stalo. Nusivelka marškinėlius, mesteli juos ant kėdės, tą patį padaro ir su kelnėm bei apatiniais, o tada atsisėda ant lovos, sau už nugaros rankomis įsiremdamas į patalus. Tai taip pavojinga... Coridellai savo susiplanuoto malonumo gal ir užteks, bet vampyrui, išprotėjusiam dėl nimfos kraujo - vargu. Atsidusęs jis užverčia galvą į lubas, užsimerkia ir įsiklauso į koridoriuje girdimus garsus. Kaip jam pasisekė sutikti būtent ją. Nė viena nimfa nebuvo tokia drąsi ir graži, nė viena nebūtų drįsusi peržengti vampyro buveinės slenkstį ir dar bandyti jį surakinti... Šyptelėjęs pats sau vyras atlenkia galvą ir įsistebeilija į duris, pro kurias tuoj pat turėtų žengti Coridella.

Coridella pasirodė miegamojo tarpduryje įsikandusi metalinio dubenėlio, nešina ąsočiu pilnu vandens ir tempdama lagaminą. Ji buvo praktiškai nuoga, su menkai ką dengiančiom kelnaitėm ir apsivilkusi Harlando susirastą spintoje odinę striukę, kurios taip ir neužsisegė. Paėjusi į kambarį prie lovos, lagaminą nutrenkė prie jos, grandinės jame vėl čaižiai sužvangėjo, o tuomet išsiėmė dubenėlį iš burnos. - Bijai? - paklausė ji sukrizendama, jai velniškai patiko, kai jos aukos nežino ko tikėtis. Nežinomybė iš tiesų gali sujaudinti kur kas labiau negu betkoks afrodiziakas. Priėjusi prie naktinio staliuko, Coridella pastatė ąsotį ant jo ir šalimais padėjo tuščią metalinį dubenėlį. Merginos pirštai kiek virpėjo, nes pačiai buvo velniškai sunku nesiliesti prie taip dailiai ir seksualiai nulieto vampyro, stengėsi nežvilgčioti jam žemiau juosmens, nes tikrai nesusilaikys iškrėtusi kokios kvailystės. Grįžusi prie lagamino, pritūpė prie jo, prasegė ir atvertus pasirodė velniškai daug ir storų grandinių, kurios skirtos tikrai ne surakinimui, o sudėtingiems sunkiems mechanizmams veikti. - Tikiuosi, laikys, - atsidususi suėmė vieną grandinę ir trūktelėjusi už jos ištraukė šiaip ne taip, nes velniškai sunku buvo. - Rankas, - pareikalavo į kitą ranką paimdama stiprią spyną, kad galėtų surakinti tvirtai vyro riešus.

Jis dar nebuvo toks sumišęs. Net vos tik tapęs vampyru nesijautė toks valdomas savo troškimų ir kito asmens. Nuryja seiles ją nužvelgęs, atkreipia dėmesį į tai, kad Coridella vilki jo striukę, veide išsyk atsiranda plati šypsena. Nimfai paklausus ar bijo, vampyras kiek surimtėja, sučiaupia lūpas ir įsižiūri į merginos šypseną. - Bijau tik vieno, - tarsteli duodamas suprasti, kad dabar jo vienintelė baimė yra nesusivaldyti ir užpulti Coridella jai dar net neįpusėjus. Apskritai, kas bus, kai ji pagaliau atlaisvins Harland rankas po viso seanso? Išvydęs grandinių storį ir spynos didumą Nixon išpučia akis, bet net ir tai neįbaugina jo, priešingai, veide vėl atsiranda šypsena. Atkišęs riešus jis sugauna Coridellos žvilgsnį, prikanda apatinę lūpą prisiminęs kaip jiedu bučiavosi prie nimfos namų, kaip ji ištarė, kad nori jo. Vien tas prisiminimas išveda Harland iš pusiausvyros ir jis surimtėjęs giliai įkvepia oro. Palaimai užplūdus nuo nimfos kvapo vampyras iššiepia dantis ir suinkščia. - Greičiau rakink, - paliepia jai įspėdamas, kad tuoj nebesivaldys, trūksta tiek nedaug, kad paėmęs Coridellą parverstų ją ir užgultų. Geismui beprotiškai kylant vampyras užsimerkia, visu kūnu suvirpa niekaip negalėdamas iš galvos išmesti praeitos savaitės nuotykių su nimfa. Atrodo, įvyko tiek nedaug, tik keli aistringi bučiniai ir prisilietimai, o Harland nebenori nieko kito, tik Daeiros.

Harlandui pasakius, kad bijo tik vieno, Coridella surimtėjo, pažvelgė į jo akis kiečiau sučiaupusi lūpas. - Nedaryk jokių staigių judesių, kad ir kaip norėtum. Nes jei mane išgąsdinsi, bus blogai, - suėmusi dviem pirštais už vaikino smakro, žybtelėjo akimis ištarusi žodžius. Ji ne be reikalo atsinešė vandens, tai jos stichija ir jeigu reikės apginti savo nekaltybę, pasinaudos juo nepaisant to, kaip skaudėti gali vampyrui. Paleidusi vaikino veidą, Coridella skubiai apvijo jo riešus grandinėmis, stiprokai jas užveržė ir tuomet stumtelėjo vampyrą, kad šis kristų į patalus. - Niekada neteko šitaip surakinėti savo meilužių, - kiek pasišaipė iš situacijos mergina ir tuomet atsiduso pamačiusi, kokia nedėkinga lova pas Harlandą bute. Teko grandine apjuosti visą lovą, palindusi po ja ištraukė vieną galą, kad galėtų sujungti su kitu. Suveržė grandines kiek tik galėjo, prispausdama vampyro rankas prie čiužino jam virš galvos ir grandines susegė didžiule spyna. Dar vieną grandinę ištraukusi apjuosė ja vampyro liemenį, gerokai ją užveržė ir taip pat teko ją perjuosti per visą lovą, kad būtų saugu. Kone pavargo, kol pririšo vampyrą.
Atsistojusi kojūgalyje, Coridella lėtai nusivilko vampyro striukę palaikydama intymų kontaktą ir taip apnuogino savo krūtinę. Bet nedavė nė minutės Harlandui pasidžiaugti reginiui, nes striukę užmetė jam ant galvos taip, kad net ir muistydamasis jos nenukratys, kad nieko vampyras negalėtų matyti. - Harlandai, šiandien tu mano įkaitas. Ir jeigu būsi geras, apdovanosiu tave, - prabilo mergina pritūpusi prie lagamino, iš kurio išsitraukė kiek jau aptirpusį maišelį su ledukais. Atplėšė jį dantimis ir ledukus subėrė į metalinį dubenėlį. - Jeigu pasieksiu tavo galimybių ribą arba pasidarys negerai, stabdyk mane. Kontrolinis žodis "raudona", supratai? - rimtai kreipėsi į vampyrą, tuomet vieną leduką sugriebusi įsimetė jį į burną ir priėjusi prie lovos, įsilipo į ją bei apsižergusi vampyro liemenį ant jo atsisėdo. Kiek pataisė striukę, kad atsidengtų vaikino kaklas, prilinko prie jo ir iškišusi ledo kubelį pro lūpas, prisilietė juo prie nuogos vampyro odos. Lėtai pradėjo slysti žemyn, tuo pačiu šiltai alsuodama į vyro odą, ledu braukdama per jo raktikaulį, krūtinę, šonkaulius, pilvą iki bambos, kurioje įsodino ledo kubelį ir paliko jį ten tirpti. Šaltu liežuviu užkilo per pilvą į viršų iki vieno iš spenelių ir gana skaudžiai jį užkabino dantimis.

Jam niekada nepatiko, kai kas nors pernelyg valdė situaciją. Kai kas nors valdė jį patį. Bet su Coridella viskas šiek tiek kitaip, jam malonu, kad nimfa pati jo trokšta, kad nori ne tik sau, bet ir jam suteikti malonumą. Pajutęs grandinių varžą Harland kiek praveria burną, ne, jam neskauda, tik pojūtis ganėtinai nemalonus, iškart pajunta nestabilumo ir nesaugumo jausmą. Nimfai kiek pasišaipius iš vampyro šis nepasiduoda, perveria ją intymiu žvilgsniu. - Todėl, kad nė vienas meilužis neprilygtų man, - patenkintas savimi pareiškia ir šyptelėjęs krinta į patalus. Kelis kartus susijuokia stebėdamas kaip sudėtinga Coridellai jį supančioti. Neslepia savo džiugesio, kad bent iš dalies gaus tai, ko nori iš nimfos. Nuryja seiles kai mergina nusiima jo striukę, bet tuoj nieko nebemato ir dėl to garsiai atsidūsta. Kiek paklibinęs surakintas rankas ir pasimuistęs lovoje vampyras užsimerkia, įsiklauso į tariamus Daeiros žodžius. Jei pasieks jo galimybių ribą... Ji jau peržengta, tik Harland pasižymi nepriekaištinga ištverme, todėl jam ir sekasi ganėtinai ilgai išbūti šalia seksualios nimfos į ją neįėjus. - Supratau, - tarsteli kiek prikimusiu balsu, nekantrauja pajusti Coridellos lūpas ant savo odos. Girdi kaip plyšta kažkokia pakuotė, Nixon iškart pagalvoja, kad Tenebris sumąstė į miegamąjį atsinešti maisto. Pajutęs Daeiros kūną ant savojo vampyras nugurkia seiles, kvėpavimas iškart patankėja, tokia plonia jos apatinių medžiaga skiria vyro lytį nuo nimfos... Atsidūsta kai ledas atsiduria ant nuogos odos, nors šalčio nejaučia, bet tai taip nesveikai malonu. Sudejuoja kai jo lytis sutvinkčioja, besiremiant į Coridellos plyšį. Ji tik pradėjo, o Nixon eina iš proto, ore sklando nimfos kvapas, o jos burna apglėbusi laiko vampyro spenelį. - Coridella... - suaimanuoja jos vardą atlošdamas galvą ir kiek sujudėdamas lovoje. Ne tokia ji ir nekalta, miegamajam patyrusi kur kas daugiau nei Harland tikėjosi.

Coridella lovoje iš tiesų gryna liūtė, nors gyvenime ji švelni ir rūpestinga. Matomai tik intymiais momentais ji sugeba išlieti visas susikaupusias emocijas. Nimfa ketino ilgai kankinti vampyra iki kol pasieks maksimalų jo susijaudinimą, tačiau net neįsibėgėjus pakankamai pajuto kaip vaikino lytis sustandėjusi ėmė remtis į merginos tarpkojį. Coridella akimirksniu nustojo kankinti vampyro spenelį ir kiek atsišliejo nuo jo kūno, kad galėtų pamatyti kas dedasi. Persėdusi ant Harlando kojų net žioptelėjo, su vyrais nimfa patirties tikrai mažiausiai turėjo, paprastai aukas rinkdavosi merginas, nes su jomis paprasčiau viskas, kai negali atimti nimfos nekaltybės. Tad pulsuojantis, kraujo pritvirkęs, nemažas pimpalas privertė nimfą suinkšti, niekada taip stipriai nenorėjo užsilipti ant vyro lyties, kaip dabar. Visuomet užtekdavo paprasčiausios masturbacijos, bet dabar... Daeira nušoko nuo vampyro kojų ir suinkštė nugurkusi seiles, suspaudė tvirčiau virpančius kelius, jos kelnaitės visiškai peršlapo drėgme. Kažin, kiek sugebėtų įstumti jo į save? Coridella visai aptirpo, troškimas pirmą kartą pasimylėti pasidarė nepakeliamas, net mintis sukirbėjo galvoje, kaip būtų feromonams išsiliejus viduje jos. Ar būtų juntama tokia pati ekstazė? O jeigu tai įvyktų orgazmo metu? Ar apskritai nimfa sugebės jį apžioti, kaip ketino... - Dievai ir deivės padėkit man šią sunkią akimirką atsispirti geismo demonams, - pradėjo murmėti Coridella gerokai besikankinanti viduje, planas kategoriškai pasikeitė, nesugebės ji vampyro kankinti dar bent kiek, nes pati kone kunkuliavo troškimu prisiliesti prie jo lyties. Kad bent jau jis galėtų merginą ranka patenkinti ir nuraminti... O dabar juk visas surakintas. Coridella atsiduso, jai reikėjo gryno oro, tad perėjusi per kambarį pravėrė langą šiek tiek. Bandė kiek save nuraminti, bet sunkiai pavyko. Galiausiai vėl priėjo prie lovos, atsistojo priešais ištuštintą viskio stiklinę ir smarkiai sau įsikando į riešą kiek tik ėjo. Skausmas. Būtent tai turėjo ją apraminti. Pradėjus sunktis kraujui, Coridella nukreipė riešą į tuščią stiklinę palikdama kraują bėgti į ją, kol žaizda užsivėrė. Palinkusi virš Harlando, Daeira lėtai atitraukė striukę nuo jo veido. - Išsižiok, - pareikalavo, o tuomet iš stiklinės supylė kraujo į jo burną. Pastačiusi pustuštę stiklinę atgal ant staliuko, prikando lūpą pažiūrėjusi į vaikino lytį. Kaip ji dabar norėtų būti tik žmogus... - Tai paskutinis kartas, kai tave taip surakinu, - sumurmėjo Daeira ir galiausiai sugrįžo į lovą. Įsitaisė vaikinui tarp kojų, ji visa net drėbėjo iš susijaudinimo, bet visgi praleidus visus kankinimus ir viliones, nimfa liežuvio galiuku prisilietė prie standaus vampyro koto. Suinkštė, vieną ranką įkišo sau į kelnaites ir apžiodama Haraldo lytį pamažu suleido pirštus į save užsimerkdama ir įsivaizduodama, kad vietoj jos pirštų tas kietas pimpalas įeina į ją.

Coridellai paleidus vyro spenelį šis vėl sučiaupia lūpas, laukia ką ji toliau darys, bet įsivyrauja tyla, tik protarpiais išgirsta kaip nimfa sujuda ant lovos, nulipa nuo vampyro kojų. Ar ji pasidavė apimta begalinio geismo? Pirmiau už jį? Harland kaip įmanydamas pabando nusipurtyti užmestą odinę striukę sau nuo veido, bet nesėkmingai, todėl tik pasimuisto ant patalų patampydamas rankomis grandines ir giliai atsidūsta. - Coridella, ar viskas gerai? - lėtai dėliodamas žodžius paklausia jos, nors pačiam tikrai ne viskas gerai, lytis tokia sustandėjusi, kad galėtų visą naktį tenkinti vis skirtingą moterį. Netrukus išgirdęs kaip nimfa kreipiasi į dievus ir deives vyras šypteli pats sau, atmerkęs akis kilsteli galvą ir pro mažą tarpelį įžiūri pusnuogę Daeira, bet neilgai trunka tas nuostabus vaizdinys, nes nimfa pašokusi nuo lovos pereina per kambarį link lango. Ar iš tiesų jiems abiems taip skirta kankintis? Harland supranta, kad Coridella nori amžinai išsaugoti savo jaunystę ir netapti žmogumi, jis pats to nenorėtų, niekada neiškeistų savo dabartinio pavidalo į tą bejėgį žmogiūkštį, kokiu buvo dar prieš daugiau nei šešiasdešimt metų. Vėl padėjęs galvą ant pagalvės Nixon įsiklauso į tylą, jau po keliolikos sekundžių išgirsta, kaip į stiklą laša skystis, kol kas nenutuokia, jog ten nimfos kraujas. Dar kartą sujudėjęs lovoje Harland pasuka galvą į šoną, kur įsivaizduoja, kad randasi Coridella. Pagaliau išvydęs nimfos veidą Harland nusišypso, akys alkanu žvilgsniu perveria jos lūpas, tada krūtinę. Paklusniai išsižioja suvokęs, kad gaus jos kraujo, todėl su pasigardžiavimu priima jį visą, nors ir nedaug. Nurijęs prisimerkia, užplūsta ta pati palaima, kaip ir tą pirmąjį vakarą, kai Coridella kruvinom lūpom pabučiavo vampyrą.
Labai nustemba po merginos žodžių apie surakinimą, lyg ir ketina žiotis ir kažką sakyti, bet žodžiai užstringa jo gerklėje, nes vietoj jų išsiveržia gaili aimana. Po galais, ji iš tiesų tai daro... Jausdamas nimfos liežuvį, prispaustą prie pimpalo, Nixon ima įsivaizduoti tą patį - kaip jie nebeturi paisyti sukurtų taisyklių ir gali mylėtis kada tik panorėję. Harland taip norėtų Coridellos vien tik sau, bet žino, kad tai neįmanoma. Jis pats jai negali duoti tiek feromonų, kiek jai reikia, nebent sulaužytų visas jos nuostatas. O ir vampyras negalėtų išbūti be sueities ilgiau nei kelias dienas. Sukandęs apatinę lūpą vyras sukrutina suveržtas rankas, nors Coridella prašė jo nedaryti staigių judesių, tai tiesiog neįmanoma, pernelyg didelį malonumą ir geismą jaučia, kad išliktų visiškai ramus.

Mergina buvo velniškai susijaudinusi, jos pirštai taip lengvai slydo per visą tą drėgmę, apskritai nepamena kada taip būtų greitai iš šlapiai susijaudinusi. Nors ne kartą mylėjosi su merginomis, tačiau nei viena neprivedė prie tokios kondicijos.O Harlandas prie jos net neprisilietė. Matomai tas uždraustas vaisius, ta saldi nuodėmė, kurią daro nusižengdama visiems nimfų sukurtiems įstatymams ir padaro tokį poveikį. Harlandas didžiausia Coridellos nuodėmė. Prispaudusi liežuvį prie vampyro lyties, Daeira lėtai ėmė imti giliau į burną, tuo pačiu giliau suleisdama ir savo pirštus vidun. Su pimpalu burnoje ji sukaifavo, laisva ranka apglėbė likusią koto dalį, nes niekaip nesugebėtų viso paimti į burną. Nebent visai uždusti norėtų. Pamažu ji ėmė judinti galvą stimuliuodama vyro lytį, slysčiojanti ranka prisiderino prie ritmo.
Tik vampyrui sužvanginus grandinėm, nimfa pramerkė akis ir ištraukė pirštus iš savęs. Susiraukė su pimpalu burnoje, nepatiko, kad Harlandas jos neklauso. Pabandė šnekėti, bet gavosi tik murmesys, kuris skambėjo grasinamai, tad teko paleisti vaikino lytį ir atsitiesti atsiklaupiant. - Nesimuistyk, - pakartojo reikalaujančiai, tuomet nukreipė žvilgsnį į sušlapusią vaikino lytį ir laikydama apglėbusi pirštais ją, nykščiu pabraukė per odą. Vėl sukirbėjo tas nesveikas noras ant jo užsilipti... gal jeigu neįleistų vidun, o tik pasitrintų... Ne, negalima taip rizikuoti, suvaitojusi dėl situacijos apsurdiškumo nimfa vėl prilinko prie vampyro lyties ketindama bent pasisotinti feromonais, koks ir buvo pradinis planas. Todėl apžiojusi jo lytį vėl ėmė šlapiai ir intensyviai čiulpti sukurdama vakuumą burnoje.

Ir kaip jam po tokių nimfos veiksmų susilaikyti jos nepadulkinus... Kaip jam nuraminti savo mintis apie Coridella, kai ji priveda iki tokios ekstazės vos tik pradėjusi? Merginai ėmus intensyviau stimuliuoti ir ranka, vampyras smarkiai įsikanda sau į lūpą, tada pažvelgia į atsiveriantį vaizdą. Tebejausdamas nimfos kraujo skonį burnoje jis sudejuoja užversdamas galvą, viskas ko norėjo pildosi ir Harland negali šią akimirką būti laimingesnis. Nimfai sudrausminus nevalingus Harland judesius, šis pavarto akis, bet vis tik sustingsta, lieka tik tankus kvėpavimas ir jo šiek tiek besisukiojanti galva į abi puses. O Coridella dar ketina pas jį pasilikti visai nakčiai... Tai tikrai neįmanoma, tik ne po oralinio sekso, kuriuo dabar vampyrą apdovanoja. Atrakintas Nixon nesivaldys, puikiai pažįsta save ir žino galimybes, bet saugos žodžio neištaria garsiai, specialiai mėgaujasi merginos burna ir pojūčiais, kuriuos ji sukelia. Pabaiga ima artėti ir vyro kojos šiek tiek sutrūkčioja. Jis ne tik žavisi nimfos drąsa, bet ir jos atsidavimu savo prigimčiai, ji daro viską, kad netaptų žmogumi, visai kaip ir Harland kadaise stengėsi juo nebebūti. Įsitempus kūnui vampyras numykia žvelgdamas į lubas, tada vėl sukoncentruoja savo dėmesį į Coridellos nuogą kūną, negali juo atsigrožėti, nors matęs moterų kūnų daug, bet nė viena jam nesuteikė tiek malonumo, net jeigu ir figūra buvo nepriekaištinga. Priartėjus orgazmui Harland pradeda tyliai inkšt, užmerkia akis vėl įsivaizduodamas nimfą užsilipusią ant jo koto arba atvirkščiai, tai jį priveda prie žadą atimančios kulminacijos.