Miegamasis

Laisva ranka nimfa vėl įslydo sau į kelnaites, tiesiog negalėjo susilaikyti, kartu sutelkusi dėmesį ties vampyro malonumu tam, kad jis išsivežtų į jos burną, ji tuo pačiu tenkino ir save ne vien tik maistine, bet ir seksualine prasme. Mykdama ji stimuliavo vaikino lytį, tiesą pasakius jai buvo pačiai malonu stebėti, kaip vampyras sunkiai tveria savo kailyje nuo užvaldžiusių pojūčių. Daeiriai begalo patiko būti dominantės pozicijoje ir valdyti partnerio emocijas. Tačiau šiandien ji nebebuvo nusiteikusi žaisti, norėjo kaip tik kuo greičiau pasiekti kulminaciją. Todėl veiksmų nelėtino ir netraukė iki pat ejekuliacijos. Sėklai, kurioje gausu feromonų patekus į gerklę, nimfa čiut neužspringo, teko kiek ištraukti lytį iš burnos, kad galėtų skaniausią dalį nuryti. Tą padariusi ji atsitiesė ir užvertė galvą, numykė iš pasitenkinimo, jos kvapas buvo kiek patankėjęs. Ištraukusi pirštus iš savęs, ji lėtai perbraukė jais sau nuo pilvo iki krūtų, kurias suspaudė kiek apkvaitusi nuo suvartoto feromonų kiekio. Kvėpuodama pro burną ji atlenkė galvą atgal ir stiklinėmis akis įsižiūrėjo į vampyro veidą. Tuomet lėtai prilinko atgal prie jo lyties ir nulaižė likučius, tarsi gailėtų kiekvieno lašo. Daeira jautėsi iš tiesų pasisotinusi kaip nimfa, tačiau kaip moteris - kenčianti seksualinį troškulį. Kiek pasimuisčiusi ji užsilipo ant vaikino, apžergė jo klubus, o rankas įrėmė abipus galvos, taip atsiklaupdama ant keturių. - Kaip tu? - tyliai paklausė visa virpėdama kone iš nedingusio niekur susijaudinimo, lėtai nuleido savo užpakalį žemyn, prisiglausdama tarpkoju prie vampyro standžios lyties, kurią skyrė nuo jos vietelės tik plona ir drėgna apatinių medžiaga. Vis tik Coridellai net ir po tokio finalo norėjosi artumo, todėl ji prisiglaudė nosies galiuku prie vyro skruosto, ėmė lėtai bučiuoti jo žandikaulio liniją iki pat lūpų kampučio.

Baigęs ir gausiai išsiliejęs Coridellai į burną Harland sunkiai gaudo kvapą, be galo trokšta išlaisvinti rankas ir prisiliesti prie nimfos kūno, bent jau pirštais perbraukti per jos sudrėkusią lytį. Tas vaizdas, kai Daeira drėgnais savo pirštais braukia per pilvą iki krūtinės išmuša vampyrą iš vėžių, jis suurzgia ir gerokai sujuda ant lovos, lyg bandydamas pasiekti nimfą. Krūpteli merginai vėl palinkus ir nulaižius spermą, pojūčiai tikrai ryškesni nei įprastai ir tai Harland stebina. Jai pasiteiravus kaip jis jaučiasi, vyras iškvėpia sulaikytą orą ir užsižiūri nimfai į akis. - Nežinau. Pirmą kartą nežinau kaip jaučiuosi, - pasako ir nuryja seiles, kai Coridella vėl savo lytimi per medžiagą prisiliečia prie jo lyties. Tenebris pernelyg miela ir švelni, verčia kiekvieną vyrą atkreipti į save dėmesį. Tie rūpestingi bučiniai suvirpina šaltą Harlando sielą, ar gali būti, kad nimfai pavyko prasimušti pro ilgą laiką užrakintus vartus? Dabar Lust kaip niekad anksčiau spinduliuoja emocijomis, tai jam nebūdinga, per dažnai šypsosi, net ir jai paskambinus šypsojosi, nors mergina negalėjo to matyti. - Tai lyg... geriausias gyvenimo sapnas ir košmaras viename, - prataria atsidusdamas ir turėdamas omeny jų artumą, bet negalėjimą peržengti tam tikros ribos. Palinkęs arčiau jos pabučiuoja į lūpas, tuoj suaimanuoja pajutęs kaip kyla noras dar išgerti jos kraujo. - Nesakyk, kad kankinimai baigėsi, - pasako su šypsena atitraukęs lūpas ir pakilnoja antakius aukštyn. Jau geriau jis surakintas skęs orgazmų bangoj, nei laisvas lakstys paskui Coridella, vis mėgindamas ją išprievartauti.

Tas vampyro sutrikimas, reakcija į kiekvieną nimfos judesį gerokai jaudino merginą, jai taip patiko stebėti Harlandą, vargu ar kuri jos auka taip ryškiai reaguodavo į nimfos prisilietimus. Tai tikriausiai sukelia kraujo poveikis, apie kurį jai ir buvo pasakota, kitaip ir nebuvo galima paaiškinti. Vampyro išsireiškimai privertė nimfą trumpam sustingti ir pakelti akis į jį. - Aš jaučiuos panašiai, - sukuždėjo ji vėl patupdydama lūpas ant vaikino odos, kol galiausiai dakeliavo iki jo lūpų ir sujungė jas bučiniui. Kol vampyras galvojo apie kraują, nimfos mintys sukosi tik apie jo pimpalą, kuris trynėsi į jos lytį. Daeira it specialiai sujudino klubus ir numykė į vaikino lūpas neištvėrusi. - Kad net nepradėjau... po velnių... nekenčiu tavęs, - suburbuliavo Coridella ir vėl pasimuisčiusi ant vaikino lyties suaimanavo. - Kankinuosi tik aš viena čia, - atsidususi ištarė ir kilstelėjo užpakalį kiek aukštyn, kad nekontaktuoti su tuo nuodėmingu daiktu. - Jei palauktum, kol nueičiau į dušą, gal ir pakankinčiau, - šyptelėjusi grybštelėjo dantimis už vampyro lūpas, nes buvo ant tiek susijaudinusi, kad velniškai reikėjo nuleisti garą.

Išgirdęs, kad ir nimfa jaučiasi taip pat, Harland pergalingai šypteli, o pajutęs jos judesį ties savo lytimi krimsteli merginos lūpą. Jos reakcija prajuokina vampyrą ir šis užvertęs galvą susijuokia, atidengdamas savo iltis, kurios išryškėjo Coridellai sugirdžius savo kraujo. - Dar nieko tau nepadariau, o jau nekenti, - pakomentuoja pakraipydamas galvą, tada vėl nužvelgia jos kūną ir giliai atsidūsta. - Kodėl manai, kad tik tu viena čia kankinė? - paklausia suraukdamas kaktą ir timpteli ranka už grandinės, kuri jį tvirtai laiko. - Aš net neturiu galimybės prie tavęs prisiliesti, - priduria pažvelgdamas jai į akis, tada vėl nusišypso. Jau baigia priprasti prie tų grandinių, galėtų taip pragulėti ištisą naktį, jeigu tik Coridella nesiliaus jo stebinusi ir tenkinusi. - Gerai, palauksiu, - tarsteli surimtėdamas ir palinksėdamas galvą, tada pasuka ją į šoną, užkliūva akimis už pustuštės stiklinės su kraujo likučiais ant stalo ir liežuviu persibraukia sau per viršutinius dantis. Kilsteli galvą, norėdamas atsilyginti už tą jos grybštelėjimą, bet vietoj to, kad dantimis sukąstų nimfos lūpą, jis ir vėl įsisiurbia į jas savosiomis, aiškiai demonstruodamas, kad jam dar negana.

Na Harlandas bent jau surakintas ir jis net negalėdamas savęs kontroliuoti nieko padaryti negali. O Daeiros niekas nevaržo, ji gali elgtis kaip tik nori ir jai labai sunku atsispirti nuo galimybės pasimylėti, kuomet vampyro standi lytis taip beprotiškai traukia. Todėl ji čia ir vaitoja, nes tiesiog netveria savam kailyje, kaip to nori. - Lengva tau kalbėti, kai tu surakintas ir tavo veiksmų niekas neįtakoja, - pavartė akis nimfa, bet vaikino juokas sukėlė šypseną, tad nustojo ji bambėti. - Bet man patinka, kad aš vienintelė galiu tave liesti, - sukuždėjo ji į vaikino lūpas su šelmiška šypsena veide, tarsi kiek erzindama vampyrą. Vos tik gavusi patvirtinimą, kad Harlandas palauks, kol Coridella kiek apsiramins viena duše, mergina jau norėjo šokti iš lovos, bet jos lūpas sugavo dar vienam bučiniui. Feromonai... Niekados nesugebės Daeira jiems atsispirti, todėl bučinys užsitęsė tol, kol jai pritrūko oro. Atsišliejusi mergina prikando lūpą nužvelgdama vaikiną, o tuomet specialiai suėmė už jo striukės ir vėl paslėpė veidą. - Tik niekur neik, - paerzino vaikiną ir nušokusi nuo jo kūno kone nulėkė į vonios kambarį.
<..>
Nė dešimt minučių nepraėjo, kai Coridella sugrįžo atgal į kambarį, tik šį kartą be kelnaičių, kurias padžiovė ant gyvatuko. Jos kvėpavimas buvo kiek padažnėjęs, žvilgsnis apsiblausęs, nes ką tik baigė žaisdama su savimi duše, kad nuleisti susikaupusią seksualinę įtampą. Buvo keista tą daryti svetimuose namuose, tačiau ji nelabai turėjo pasirinkimo, jeigu norėjo kontroliuoti save. Pritūpusi prie lagamino ji išsitraukė sekso žaisliuką, kuriuo itin retai naudodavosi, mat ne betkas sugebėdavo pakęsti skausmą. Tai buvo elektrošoko lazdelė, srovė nebuvo galinga, kad nutrenktų smarkiai, tačiau elektros prisilietimai sukeldavo tikrai įdomius pojūčius, tarsi gėlimas, tik gal kiek kitaip. Prieš pradėdama žaidimus, Daeira dar iš lagamino išsitraukė dėžutę su mentolio ledinukais, porą jų įsimetė į burną, ketindama dar pažaisti su šaldančiu efektu. Sustojusi prie lovos, Coridella ėmė lėtai braukti lazdele per vaikino klubą iki jo lyties, perbraukusi per kotą lazdelės galiuku, užkilo iki pilvo, paskui per krūtinę į viršų, per pažastis, rankas, surakintus riešus iki pat delnų, kur nuspaudusi mygtuką paleido srovę į vieną nejautresnių vietų, tarsi parodydama, ką planuoja daryti. Pačiulpusi gerokai ledinukus, kad visa burna apšalo, Daeira juos išsiėmusi iš burnos įmetė į metalinį dubenėlį ir priglaudė lūpas prie vampyro šonkaulių priklaupusi. Pabučiavo ten šlapiai ir liežuviu nukeliavo iki bambos, lazdele pradėjo slysti iš delno rankomis žemyn, per krūtinę, pilvą atgal iki vampyro koto. Ten sustingo, tarsi ketinant nutrenkti elektra. Tačiau staigiai nimfa patraukė lazdelę ir spustelėjo mygtuką nukreipusi jos galą į vidinę šlaunies dalį. Tą pačią akimirką šaldančiu bučiniu pabučiavo vampyro spenelį ir sualsavo į jį šaltu kvapu. - Harlandai... ko nori iš manęs? - paklausė ji vėl vedžiodama lazdele po jo kūną, kol lūpomis pamažu keliavo žemyn link pilvo apačios.

Harland vis dar sunku patikėti, kad Coridella savo noru su lagaminu atvyko į jo namus ir viskas tik dėl feromonų ir visavertės ''mitybos''. - Kaip neįtakoja? O kaip ta pamišusi tamsiaplaukė nimfa, kuri pirmą pažinties naktį atsiviliojo mane link savo namų, o šiandien nepabijojo atsibelsti visai nakčiai? - žaismingai paklausia su šypsena veide. Tas jos natūralus jaunatviškumas ir traukia Nixon, jis labai to ilgisi. Tikriausiai vienintelis dalykas, kurio ilgisi sena vampyro siela. Dabar jis kur kas brandesnis savo mąstymu, ištvermingesnis, pakantesnis kitų kandiems žodžiams, nebepuola žudyti savo aukų vos tik progai pasitaikius, geriau pirma su jom šiek tiek pažaidžia, o kai paskutinis kantrybės lašas išsenka - susidoroja. Jis kantresnis ir su moterimis, būdamas jaunas vampyras dulkindavosi su kuo papuola, gerdavo kraują nesuskaičiuojamais kiekiais ir negalėdavo išbūti be jo nė dienos. Bet buvo gyvesnis, gal net linksmesnis ir nutrūktgalviškesnis. Akyse vėl įsivyravus tamsai nuo striukės Harland lengvai sukikena ir klausosi Coridellos žingsnių, aidinčių bute. Supranta, kad Daeira tikrai ne vien tik nusipraust išėjo, tad ima kiek nuobodžiauti laukdamas, dar patampo surakintas rankas, pamankština kojas, jas pakilnodamas. Netrukus pajutęs švaros kvapą kambaryje vampyras kilsteli galvą, vėl bandydamas nusimesti striukę nuo savo veido ir ką nors įžiūrėti. Išgirsta kaip nimfa kažką išsitraukia iš savo lagamino, pagalvoja, kad gal kokie pūkuoti antrankiai pakeis tas šiurkščias ir sunkias grandines, bet deja, Coridella viską žymiai geriau apgalvojus. Pajutęs daiktą, panašų į lazdelę vyras krūpteli, prieš akis dar policininkų bananas iškyla, bet neilgam, nimfa paleidžia srovę į Harlando delną. Garsiai susikeikia kiek išsigandęs, ne dėl pojūčio, o dėl netikėtumo. - Coridella, ką tu ten turi? - paklausia giliai kvėpuodamas, tuoj užverčia galvą kai Daeira lūpomis prisiliečia prie jo šonkaulių. Sustingsta, kai lazdelės galas sustoja prie jo lyties, taip dabar norėtų perverti Tenebris veriančiu žvilgsniu... Pajutęs elektros srovę ant vidinės šlaunies pusės vampyras aikteli, šįkart pajunta gėlimą stipriau. Nimfai uždavus provokuojantį klausimą Harland pusiau besiblaškydamas sujudina prirakintas rankas. - Visų pirma, kad atidengtum man veidą, - pasako griežtokai, akivaizdžiai pernelyg susijaudinęs ir nežinantis, kaip reikės su visu tuo gyvent Coridellai išėjus iš jo namų. - O antra... pati žinai, kad visko iki galo, - užbaigia savo mintį ir vėl staigiai kilsteli galvą nuo pagalvės. - Ne iki mano galo, - pataiso kiek pajuokaudamas apie mirtį.

Daeira negalėjo sulaikyti besiveržiančios šypsenos, jai taip siaubingai patiko būti padėties šeimininke ir žaisti su vampyru kaip tik norinti. Tik pagalvokit, visa nimfų rasė pragariškai bijo vampyrų padermės, o štai Coridella vieną surakinusi jo paties bute kvailioja kankindama seksualiniais žaidimais. Ir kaip nesijausti tokiu atveju galingai? Gavusi gana didelę dalį feromonų ji jautėsi apskritai apimta jėgų, gaila, kad jų žaidimai vyksta ne gamtoje, kitaip galėtų išbandytų tą jėgų antplūdį ir fiziškai. Žinoma, nimfos ir aromatas kiek pasikeitė, tarsi sustiprėjo, bet tuo pačiu įgavo savito Harlando kvapo. Tarsi ši paragavus jo, tapo vampyro dalimi.
Vampyrui susikeikus, Coridella prikando lūpą. - Jei dar kartą išgirsiu tave keikiantis, Harlandai, nubausiu, - griežtai pasakė ji, tik šį kartą įspėjo nesiimdama kažkokių konkrečių veiksmų. Mergina taip ir nepakomentavo savo įrankio, stebėjo pakerėta vampyro reakcijas į kiekvieną savo veiksmą, kurios kone užbūrė nimfą. Kaip jo kūnas įsitempė, kai lazdelė sustojo ties lytimi, kaip jis aiktelėjo gavęs dar elektros. Kai Harlandas vėl ėmė timpčioti grandines, nimfa caktelėjo liežuviu. - Nesimuistyk, - griežtai ištarė ir šį kartą vėl nutrenkė elektra, tik lazdelės galą nukreipdama į blauzdą, tarsi jo kiekvienas judesys turėtų pasekmes, o ji bandytų vampyrą išdresiruoti. Vampyrui išreiškus savo norus, Coridella pasalūniškai šyptelėjo pati sau. - Dar pagalvosiu, ar išpildyti tavo pageidavimus, - ištarė ji kiek nusivaipydama. Norėjo būti kankinamas - nimfa tikrai jį išves iš proto. Įsitaisiusi trumpam vaikinui tarp kojų, Daeira vėl ėmė braukti lazdele per jo kūną nuo blauzdos per koją, klubą iki pilvo apačios. Prilinkusi prie vyro lyties, sualsavo mentoliu į jo lytį, o tuomet iškišusi liežuvį priglaudė prie jo sėklidžių. Nuo jų lėtai kol kilo kotu į viršų, su lazdele sustojusi ties vampyro pilvu žemiau bambos, spustelėjo mygtuką vėl nutrenkdama srove. Liežuviu brūkštelėjusi per galiuką, nimfa atsitraukė taip ir nepaėmusi vaikino daikto sau į burną, viso labo tik paerzino.  - O tu nori pamatyti ką darysiu, ar mane pačią? - uždavė provokuojantį klausimą. - Gal ir vertėtų tau atidengti akis... - garsiai svarstė erzindamasi, o lazdele braukė per vaikino krūtinę, kilo raktikauliu į viršų iki kaklo, kol sustojo ties smakru. Arba trenks, arba pakels striukę. Tačiau nei vienas iš tų dalykų neįvyko. Daeira lazdelę patraukė ir numetė ją ant lovos šalimais vampyro kūno. - O  gal dar pagulėk, - caktelėjo ji liežuviu toliau erzindama vampyrą. - Einu aš kavos pasidaryti, - čiut susilaikė neprunkštelėjusi, aiškiai erzino Harlandą, juk jis nieko nematydamas sunkiai galėjo suvokti ką Coridella ketina daryti. Bet iš kambario ji rimtai išėjo palikdama vampyrą vieną. Galėjo girdėtis, kaip mergina gana skambiai virtuvėje darinėjo stalčius, kol rado tai, ko jai reikėjo. Grįžusi su peiliu rankose, Daeira priėjo prie lovos galvūgalio ir įsiropštė į lovą. Pasislinkusi ji atsisėdo grynai ant vampyro delnų su pirštais, kad šis galėtų prisiliesti prie nuogos ir spėjusios iš naujo sudrėkti nimfos lyties. Vienoje rankoje laikydama peilį virš vampyro galvos, kad jis net ir sukiodamasis negalėtų matyti, laisva ranka atidengė striukę nuo vaikino veido, atsiklaupdama keturiomis prieš jo veidą taip, kad virš jo būtų merginos krūtinė, tačiau jos vampyras negalėtų pasiekti dėl prirakinto juosmens su grandine ir suveržtų rankų. Vienos rankos delnu nimfa suėmė už vampyro smakro, nykščiu perbraukusi per apatinę lūpą jį pražiodė, o tuomet į kitą ranką paėmusi peilį, priglaudė jo plokštumą prie savo pilvo. Lėtai juo užkilo iki krūtinės, kur peilio galiuku įdūrė į kairę krūtį, leisdama keliems kraujo lašeliams išsiveržti ir nukristi ant vampyro lūpų, prieš užsitraukiant minimaliai žaizdai. Tik tiek, vos pora lašų. Kaži, ar Harlandas vis dar nori būti kankinamas?

Harland puikiai supranta tokį Coridellos pomėgį kankinti ir žaisti su savo auka. Juk tada jautiesi nepakeičiamas, geriausias, galintis daryti, ką tik nori, ne ir nueiti per toli... Kiek kartų vampyras taip žaidęs su kitomis būtybėmis, net su žmonių rasės atstovėmis, bet deja, su jomis viskas baigdavosi ne taip sklandžiai. Nustemba kai Coridella taip sureaguoja dėl vienintelio jo išsprūdusio keiksmažodžio, įprastai Harland nesikeikia, bet šiuo atveju neįmanoma susilaikyti. Gavęs dar vieną elektros srovės pliūpsnį Nixon užverčia galvą ir įtempia kaklą, turi pripažinti, kad ta srovė ganėtinai maloniai nudiegia odą, lyg prie jos tebeliestųsi Coridella. Pajutęs jos liežuvį ant savo lytinių organų vampyras įsitempia jau visu kūnu, iškvepia sukauptą orą ir suinkščia. Sulaukęs jos klausimo vampyras pakelia galvą, jaučia, kad ji šiek tiek apsunkusi nuo patiriamų įspūdžių, vis dar negalėdamas matyti Coridellos jis atsidūsta. - Ir tai, ir tai, - atsako jis vėl giliai įkvėpdamas oro, krūtinė kilsteli į viršų. Daeirai akivaizdžiai erzinant ir vedant Harland iš kantrybės, vyras sugriežia dantimis, dar laikosi neištaręs saugumo žodžio. - Nedaryk taip, - įspėja ją, bet nepiktai, gal tik kiek su neviltimi. Girdi, kaip ji išeina, specialiai vėl garsiai nusikeikia ir patampo grandines rankomis. Bet nimfai sugrįžus suklūsta, pajunta jos kūną ant savo delnų ir besisunkiančią drėgmę. Po galais, ji tiesiog tiksinti bomba... Nurijęs seiles Harland tyliai numykia sau po nosim, neįtaria, ką dabar nimfa darys, Pagaliau išvydęs šviesą Nixon akimirkai prisimerkia, o tada išpučia akis. Atsiveriantis vaizdas glosto akis, bet daiktas, laikomas Coridellos rankoj - nelabai. Ar ji rimtai ketina jį nugalabyti, kai jau galutinai pasimėgavo kūniškais malonumais? Net su vampyrėmis mylėtis nėra taip pavojinga.... - Coridella, ką sumąstei? - paklausia sutrikęs, stebeilijasi tai į merginos krūtinę su peiliu, tai į jos akis. Bet ji sugalvojo pasielgti pavojingiausiai iš visų galimų variantų. Paragavęs kraujo ant savo lūpų vampyras lyžteli liežuviu ir užsimerkia, vėl skęsta ekstazėje, vėl negali susivaldyti, venos ant jo rankų gerokai paryškėja, o Harlando veido išraiška pasikeičia. Dabar jis tampa tuo pačiu nuožmiu medžiotoju, kuris padarytų viską, kad pagautų savo auką. Stipriai sujudėjęs jis vos numeta nimfos nuo savo kūno, suirzęs keliasi nuo patalų, pro lūpas išsiveržia urzgimas ir kąsti pasiruošusios iltys.

Nors ir Coridella kol kas valdė padėtį, tuo pačiu ji bijojo neperžengti ribos. Numanė, koks stiprus vampyras gali būti ir nežinojo ar tos grandinės iš ties jį sulaikytų, jeigu jis troškimų užvaldytas norėtų užpulti nimfą. Juk ji patiria pirmus kartus su šia rase, todėl nespėjo jos jėgos deramai įvertinti. Nimfa specialiai nekalbėjo su peiliu rankoje, tarsi neduodama suprasti vampyrui, ką ji žada daryti. Baimė lygiai taip pat nemenkas stimuliantas, o nesunaikinamai būtybei toks jausmas tikriausiai primirštas ir jį sužadinti ne taip lengva. Tad vampyro balsui sudrebėjus, mergina įsmeigė akis į jo veidą, žiūrėdama iš apačios, nieko neatsakė, tik sužaidė ašmenimis. Vampyrui pradėjus gerokai plaikstytis tarsi norint ištrūkti ir užpulti auką, nimfa vis tik neišsilaikiusi nuvirto ant šono palikdama Harlando kūną nuošalyje. Inkštelėjusi visgi tuoj atsikėlė, permetė koją per vaikino kaklą ir prisėdo ant jo, užspausdama kvėpavimo organus. Ledinis nimfos žvilgsnis įsmigo į Harlando akis ir ji lėtai nuleidusi savo ranką, atkišo riešą ties vampyro dantimis, leisdama jam gerti kraujo, kiek tik jis panorės. Jeigu tik įstengs, su prispaustu kaklu.

Ta nimfos tyla tik dar labiau erzina įsiaudrinusį vampyrą, jeigu tik ji atrakintų tas sunkias grandines, jis tuoj pat užšoktų ant jos. Tačiau mergina greitai pajunta pavojų, todėl trumpam atsitraukia, o Harland toliau muistosi, bandydamas ištrūkti. Dabar jis nekalba, niekada neprataria nė žodžio, kai puola savo auką. Nimfai sugrįžus ant jo kūno, Nixon kiek apsiramina, bet vis dar pakėlęs galvą bando pasiekti ją. Susidaro įspūdis, kad Coridella pasiryžusi jį prismaugti, bet savo sekančiu gestu išsklaido vampyro abejones. Pajutęs svaiginantį nimfos kvapą ties riešu jis vėl užmerkia akis, jaučiasi apkvaitęs, beveik taip pat, kaip kadaise nuo narkotikų. Paniręs į palaimos būseną jis taip išbūna keliolika sekundžių, o tada pažvelgęs į tamsiaplaukės akis lėtai prikiša dantis jai prie riešo. Švelniai perbraukia liežuviu, o pajutęs kaip skausminga be jos kraujo, paleidžia į darbą iltis. Kanda nearšiai, nenorėdamas pasisotinti taip greitai, priešingai, trokšta mėgautis palaipsniui, nori, kad nimfos kraujas užpildytų visą jo kūną etapais. Siurbtelėjęs raudono skysčio Harland vėl lyžteli, tada vėl prakanda kitoje vietoje. Coridellos poza netrikdo jo kvėpavimo, gal tik kiek išblaško net ir patyrusį vampyrą. Nimfos krauju jis maitinasi kelias minutes, kai jau pajunta, kad pasiektas aukščiausias malonumo taškas, jis atitraukia lūpas ir apsilaižo jas. - Tu... neįtikėtina, - tarsteli vos rasdamas žodžius ir padeda galvą ant pagalvės, vis dar apsvaigusiu žvilgsniu žiūri į savo nakties partnerę.