Pasivaikščiojimo takas

Everett jautė merginos žvilgsnį, vis varstantį jo veidą, tačiau pats vis dar žvelgė priešais save, tarsi įtardamas, jog neatsilaikys. Jei pažvelgs į jos akis, pradės kalbėti. Jei kalbės... Kalbės tiesą. Ir tuomet ši nekalta pažintis baigsis.
-Nedidelės negandos tokioje laiko terpėje tiesiog...išgaruoja. Lieka tik tamsiausi gyvenimo epizodai. Tokie, kurie smegenyse įsirėžia taip, kad net su magija neišlupsi.
Taip. Jis vėl bandė išsisukti nuo tiesioginio atsakymo, nors žinojo, kad ilgai neiškęs. Tirpo nebe minutės, o sekundės ir vyrui beliko tik apsvarstyti, ar yra dar kažkas, ką jis turėtų jai pasakyti, prieš užtikrindamas sau amžiną merginos neapykantą. Nelabai suprato, kas jį skatino paskutiniu metu tokioms investicijoms į santykius su kitais. Jei nežinotų geriau, manytų kad kažkur už nugaros kužda demonas, besirūpinantis, kad jis tikrai pamestų sveiką protą, šokdamas į emocinę prarają. Tačiau puikiai suvokė, jog visa tai buvo vien jo kaltė.
-Priežastis, dėl kurios teiraujuosi apie tavo kitų rasių išmanymą, gan egoistiška.
Everett pagaliau pažvelgė į Madyson. Lūpose švietė kartus vypsnis, tarsi juos būtų siejusi ilgaamžė draugystė ir Blair dėl kažkokios priežasties būtų priverstas suvaryti savo draugei durklą tiesiai į paširdžius. Vampyras vėl nusuko akis į neegzistuojantį tikslą priešais save, akimirkai prikąsdamas lūpą ir svarstydamas, nuo ko viską pradėti.
-Egoistiška dėl to, kad nesąmoningai vis dar bandau save pateisinti. Ir, tikriausiai, dar ilgai bandysiu...nors už tai moku kasdien.
Blair nesąmoningai paslėpė savo rankas ilgo palto kišenėse. Mielai į vieną iš jų būtų pats visas sulindęs.
-Naujoji Zelandija tarp skirtingų rasių yra pagarsėjusi kaip šalis, kurioje nuo neatmenamų laikų glaudžiasi nimfos. Nemirtingos būtybės, svaiginančio grožio... - Everett akimirkai nutilo, jausdamas, kaip prisiminimais grįžta į tuos įvykius, tačiau jam pavyko susikaupti. - Jos...lyg narkotikas. Tiesiogine to žodžio prasme. Skleidžia hipnotizuojantį kvapą, kuris kelia nenumaldomą troškulį, o jų kraujas...
Vampyro letena išslydo iš jo kišenės ir pradėjo nervingai trinti kaklą, tarsi šiame būtų įstrigusi kokia ašaka. Jis atsikrenkštė ir susiraukęs stengėsi tęsti.
-Jų kraujas sukelia priklausomybę. Gerdamas jautiesi visagaliu, tačiau jo negavęs paskerstum net motiną. Apsvaigsti, paskrajoji padebesiuose... O tada staigiu mostu neri į pragaro kančias, kurias nuraminti gali tik dar vienas lašelis nimfos kraujo. Tai užburtas ratas. Keliantis agresiją, grubumą, sužverėjimą...
Everett pajuto nugara bėgant šiurpą. Darėsi sumautai sunku. Kiekvieną kartą apie tai kalbant buvo taip sunku... Suspaudė lūpas, apatiniąją kiek pakandžiodamas, per skausmą mėgindamas savo protą sugražinti į čia ir dabar.
-Bet blogiausia, turbūt, yra tai, kad vampyrams tas kraujas yra šimtaprocentinis afrodiziakas. Ir ne tas malonus, nu kurio šiek tiek aptemsta protas, ne... Tas, nuo kurio tavo žmogiškumas išgaruoja ir viršų paima instinktai ir norai. Ir kiekvienas, kuris drįsta stoti skersai tavęs ir to, ko tu nori, iškart sau pasirašo mirties nuosprendį.
Blair dabar greičiau būtų akis išsidūręs, nei prisivertęs pažvelgti į Madyson. Ji jau turėjo suprasti... Privalėjo suprasti, apie ką jis kalba. Negi jam reikės viską smulkiai išpasakoti...

Galbūt Madyson klausė per daug, galbūt norėjo žinoti daugiau nei reikėjo, bet galbūt pati papasakojusi tai, kas slėgė jos krūtinę, tikėjosi, jog ir Everett'as atskleis jo pečius slegiančias negandas. Žinoma, buvo šiek tiek naivoka to tikėtis, juk jiedu tik ką susipažino, tad vargu ar protinga, menkai pažįstamam asmeniui, pulti pasakoti savo gyvenimo istoriją, skaudžius, o gal ir žiaurius dalykus, kai net nenumanai, kaip tavęs besiklausanti būtybė gali į tai sureaguoti. Na, jeigu tai Madyson šiam momentui tai taikiusi sau, tuomet būtų drąsiai galėjusi išvadinti save kvaile, be jokių užuolankų papasakojusią Everett'ui savo nemalonų gyvenimo nuotykį, po kurio tapo vampyre, tačiau kažkodėl tai padariusi, mergina nė kiek nesigailėjo, galbūt jau seniai reikėjo kažkam tai papasakoti, o, kad ir kaip kvailai tai beatrodytų ar skambėtų, pasipasakoti menkai pažįstamam asmeniui, kartais būdavo daug lengviau nei išlieti savo jausmus artimam.
Tačiau Everett'ui prabilus ir ėmus pasakoti, Madyson įdėmiau sukluso. Taip, vyras nepasakė nieko konkretaus, nepapasakojo vientisos istorijos, tačiau nepaliaujamai pasakojo apie nimfas, jų kraują ir pasekmes, kai jo paragauji. Madyson tyliai ėjo šalia vampyro, klausydamasi kiekvieno jo tariamo žodžio, niekur neįsiterpdama, sutelkdama visą dėmesį tik į pasakotoją. Tačiau, kuo daugiau Everett'as kalbėjo, kuo daugiau Thea girdėjo apie nimfų egzistavimą ir galima sakyti grėsmę vampyrams, tuo aiškiau merginos galvoje, lyg dėlionė dėliojosi faktai, sukurdami nuoseklią, vientisą istoriją. Cillian nutilus, keletą minučių, tarp jų įsivyravo mirtina tyla, Thea galvoje bandė viską sudėlioti į reikiamas vietas, suprasti viską teisingai, tad prabilti drįso, tik po tų keletos minučių,-Nežinau, kiek teisybės gimė mano galvoje, bet tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad buvai priklausomas nuo nimfos kraujo?,-užduodama klausimą, kuris tariamas merginos lūpomis, labiau skambėjo, kaip teiginys, trumpai žvilgtelėjo į šalia einantį vyrą, kuris akivaizdu, jog pažvelgti į ją, nedrįso. Tačiau dar keli nedideli žingsniai ir Madyson sustojo, lyg būtų įkalta, lyg kažkas būtų užtraukęs rankinį,-Ir tu ją pribaigei, jog ji nenorėjo tau duoti to, ko norėjai tu,-šį kartą iš tiesų konstatavusi faktą, Madyson įdėmiai įsistebeilijo į Everett'o nugarą. Veide atsiradusi išraiška, visiškai nieko nesakė, tai tariant, rodėsi, jog nesukrutėjo nė vienas veido raumuo, dar neseniai buvusios gyvybingos rankos, staiga nusviro merginai ties šonais.

Vampyras jautė tą ore atsirandančią įtampą. Tarsi bręstant audrai, aplinka, rodos, užsipildė troškiu deguonies stygiumi, o aplink spragsinčią elektrą galėjai lyg ranka paliesti. Deja. Jie nebuvo tiesiog du audros debesys, kurie galėjo prasilenkti ir keliauti savomis kryptimis. Everett žinojo, jog tai tėra laiko klausimas, tad buvo kantrus, laukdamas, kol vientisa istorija susidėlios Madyson mintyse. Jai staiga sustojus, jis paėjo vos porą metrų į priekį, prieš atsisukdamas į tamsiaplaukę. She knows. Jautė tai. Matė tai jos veide. Vyras kiek kilstelėjo savo galvą. Nežinant, ko tikėtis, jo kūnas įsitempė, dėl visa ko pasiruošdamas puolimui.
-Buvau įsimylėjęs narkomanas. Kuris, negavęs, ko nori, išdulkino savo mylimąją ir ją nužudė.
Tuos žodžius ištarė keistai ramiu balso tonu. Ne pirmą amžių jis gyveno su savo demonais, kad šie vis dar virpintų jo balso stygas ar keltų kokias emocijas jo veide. Šią etiketę nešiojo perdaug jos neslėpdamas nuo kitų. Kalbėti toliau jis nedrįso. Lyg ir nereikėjo. Madyson verdiktas buvo vienintelis tolimesnę veiksmų eigą galėjęs nulemti dalykas.

Madyson ir pati nebuvo nekalta mergelė, galinti teisti tik kitus, per savo gyvenimą prisiveikusi buvo visko, kai ką aplinkiniai žinojo, kažką ji laikė užrakinusi savyje, be jokios galimybės ištrūkti, tačiau tai, ką Thea sužinojo apie Everett'ą, mažų mažiausiai išsprogdino jos smegenis. Tai nebuvo tik kažkoks ne itin reikšmingas neteisingai pasirinktas žingsnis, kad ir kaip bebūtų, tai buvo žmogžudystė, priverčiant kitą asmenį patirti nežmoniškas kančias. Ir nors Madyson negyveno keletos šimtmečių, tačiau bent jau tiek, kiek šiuo metu jai reikėjo, buvo susipažinusi su tam tikromis rasėmis, tad puikiai žinojo faktą, kaip nimfos brangina savo nekaltybę, kaip apskritai save saugo ir kraujo bet kam nedalina ir buvo labai aišku, jog ta mergina, kuri nukentėjo nuo Everett'o rankos, pakliuvo į labai netinkamas rankas, greičiausiai pati to nesuvokdama. Žinoma, daryti prielaidas, kai negalėjai sužinoti tiesos, buvo kiek kvailoka, tačiau Cillian vos užsiminus apie prievartą ir nužudymą, Madyson akyse prabėgo jos pačios įvykis, lyg pagreitintas filmas. Dar prieš keletą minučių jos veidą puošusią šypseną pakeitė iškreipta veido išraiška, akys pakeitė spalvą, tik dar labiau patamsėdamos, merginos delnai susigniaužė į kumščius ir prireikė tik keletos sekundžių, jog dar prieš akimirką buvusi per kokius dešimt žingsnių nuo Everett'o, Thea atsidurtų prie pat jo ir su nemenka jėga, prispaustų vyrą prie kiek tolėliau už jo buvusio medžio, vienos rankos dilbį įtaisydama šiam ties kaklu ir žvilgsniu įsikabindama šiam į akis. Širdis trankėsi, kaip pašėlusi, adrenalinas buvo visiškai užvaldęs kūne pulsuojantį kraują, galėjai net išgirsi, kaip Madyson kvėpuoja,-Ir dar bandei mane mokinti, kaip turėčiau elgtis išgyvenusi tai, ką tu pats privertei išgyventi kitą merginą? Drąsu,-negarsiai, tačiau labai aiškiai kalbėdama, kone iškošė pro dantis.