Pasivaikščiojimo takas

Kuo šiandiena buvo tokia ypatinga, jog Madyson nusprendė ateiti į gana nuošalią vietą, nė pati mergina nežinojo. Juk po kiek daugiau nei prieš pusmetį įvykusių gyvenimo permainų, ji apskritai vengė nuošalių vietų ir ne todėl, jog bijojo ir vėl būti užpulta, mat dabartinėje situacijoje, buvo, kur kas stipresnė nei tada, kai buvo žmogumi, todėl istorijos pasikartojimu tikrai negrėsė. Tačiau kartais nežmoniškai nekentė fakto, jog ją nuolat persekiojo savisaugos jausmas, tad bet koks išgirstas pašalinis garsas versdavo įsitempti ir kone ruoštis puolimui. Tačiau šiandien, viskas buvo kiek kitaip, Thea lėtais žingsniais, lyg stengdamasi nesukelti net menkiausio garselio, ėjo medžiais apsuptu išmintu taku, ausyse apsigyveno ausinukai, kuriuose pakankamai garsiai grojo viena mėgstamiausių Madyson dainų. Atrodo, jog būtent šiandien, buvo visiškai vienodai, kad parką buvo spėjusi apgaubti tamsa ir čia ji buvo visiškai viena.

Visuomet labiau mėgęs gamtos siūlomą vienišumą, Everett dažnai užklysdavo į nacionalinius parkus ar miškus. Tokių merginų ar vaikinų, kaip Madyson, čia netrūkdavo. Tik tiek, kad dabar ji pati buvo plėšrūnė, nebe auka. Tačiau pavienės sielos, išėjusios čia susikaupti ar pasportuoti... Puikus scenarijus išalkusiam vampyrui. Be pašalinių blaškymų, Blair galėdavo klausytis aukos širdies plakimo, neperspausti nuleidžiamo kraujo kiekio, išlikti pakankami blaivas ir racionalus. Tą darė ir šį vakarą, tuštindamas dar vieną dailų kraujo bakelį. Jaunutė mergina, tikriausiai buvo kažkur ištrūkusi pabėgioti ir atsipalaiduoti. Pats vampyras neturėjo tiek valios ar savikontrolės, kad savo savaitgalius paverstų kažkuo prasmingesniu, nei kad kitų padarų gyvenimų ir planų griovimu. Atitraukęs savo iltis nuo merginos jis kartelį lyžtelėjo lūpas, leisdamas sau dar minutėlę skęsti toje beprotybėje. Tuomet užgydė šios žaizdeles ir praplovė smegenėles. Jauniklė pradėjo takučiu eiti tolyn link išėjimo iš parko, o už keliolikos metrų sekė ir Everett, norėdamas įsitikinti, jog ji saugiai pasieks savo kelionės tikslą ir įsės į savo automobilį, apsieidama be dar vieno užpuolimo. Kraugerys vis lyžteldavo savo lūpas, norėdamas įsitikinti, jog ant jų neliko kraujo. Jo išsiblaškymas gan greitai buvo sustabdytas, kai fone jis pamatė link jų lėtai artėjančią figūrą. Blair veido raumenys įsitempė. Jis nusuko žvilgsnį į šalį, mėgindamas greitai sumąstyti, kaip turėtų sureaguoti.

Madyson dėmesį netikėtai patraukė jaunutė mergina, gana sparčiu žingsniu praėjusi pro merginą, nors greičiausiai, jog jos dėmesį patraukė ne tai, kad ji gana greitai ėjo, tačiau tai, kaip ji ėjo - nesižvalgydama, tiesiai tikslo link, lyg būtų lengvai užhipnotizuota. Ir tikriausiai, kad jeigu būtų paprastas žmogus, tai nė kiek nebūtų sudominę, tačiau dabar, toks vaizdas merginos galvoje įjungė tą vis dar veikiantį savisaugos mygtuką. Nors ir taip ėjo pakankamai lėtai, tačiau dar labiau prilėtinusi žingsnius, Thea išsitraukė iš ausų ausinukus, jog galėtų girdėti aplinkos garsus, tačiau ėjimo krypties nepakeitė. Visgi faktas, kad ji negirdėjo plakančios širdies, leido aiškiai suprasti, kas per padaras stovi vos už keletos žingsnių nuo jos. Ir būtų buvę daug paprasčiau, jeigu ten būtų stovėjusi mergina, bet akivaizdu, kad Madyson juslės iš tolo juto vyrišką energiją, kuri deja, bet jai vis dar nekėlė itin draugiškų jausmų, tad artėdama vis labiau vampyro, mergina kone degino šį žvilgsniu. Žinoma, juk būtų buvę daug protingiau, tiesiog praeiti nekreipiant dėmesio, galbūt pasukti, kur nors į kitą pusę ir taip išvengti, bet kokio susidūrimo, tačiau kas kart, pamačius priešingos lyties atstovą, Madyson viduje užsikurdavo, kažkoks keršto troškimo varikliukas su kuriuo merginai niekaip nepavykdavo susidraugauti ir susitvarkyti. Jis praeidavo lygiai taip pat greitai, kaip ir atsirasdavo, jeigu tik nekildavo, jokia grėsmė, tačiau kartais, užtekdavo ne taip pasakyto žodžio ar elementaraus judesio, jog mergina net nesudvejojusi, geriausiu atveju, nusuktų sprandą.

Everett vis dar palaikė tą patį savo tempą, sekdamas savo aukai iš paskos. Kai jis vėl pakėlė akis į tą siluetą, jį pasitiko neapykanta žaižaruojantis žvilgsnis, toks stiprus, kad vampyras akimirktai net sutriko. Kas čia dabar? Ji jį teisia? Už ką? Maitinimąsi? Blair stipriai sukando dantis, jo žandikaulio linijai suvirpant ir įsitempiant. To dar betrūko... Negi ji tą žmogystą pažįsta? Kraugerio akys nuslydo link išėjimo artėjančios merginos, stengiantis perdaug nepriimti visko asmeniškai, tačiau tą padaryti buvo perdaug sunku. Nepaisant jo amžiaus, vampyro asmenybė buvo formuojama ne tokių įvykių, kokių jis sau būtų norėjęs, tad tam tikrais klausimais jis vis dar buvo nesubrendęs. Liežuvio nulaikymas buvo vienas iš tų dalykų. Jis jau buvo praėjęs tamsiaplaukę, kai staiga sustojo savo žingsnyje, apsisukdamas ir pažvelgdamas į ją, buvusią vos už kelių metrų.
-Ar turi kažkokią probelmą su manimi? Mes buvom susitikę? - šūktelėjo kiek garsesniu tonu, per petį dar kartelį pažvelgdamas ir įsitikindamas, kad jo auka nesustojo ir toliau eina link savo tikslo.

Greičiausiai, jog buvo galima drąsiai sakyti, kad jaunos vampyrės impulsyvumas, neretai pridarydavo didesnių problemų nei iš tiesų jų būdavo, šis kartas, akivaizdžiai buvo ne išimtis. Tačiau tai buvo tam tikras bruožas, kuris ją persekiojo nuo pat vaikystės, visgi net būdama žmogumi, Madyson niekada nebuvo iš tų, kurios lengvai nusileidžia, neretai tapdavo sunkiai sukalbama, konfliktinėse situacijose, užsidegdavo, kaip degtukas, neretai, net prieš kažką sakydama, negalvodavo, kokių pasekmių tai gali turėti, rėždavo tai, kas tuo metu būdavo ant liežuvio galo. Tikriausiai dėl tokio charakterio, bent šiek tiek buvo kalta aplinka, kurioje mergina gyveno, visgi augant pasiturinčioje šeimoje, turint viską, ko nori, buvo bepigu rodyti visus turimus ragus. Tad nė kiek nenuostabu, jog toks impulsyvumas, tapus vampyre, tik paaštrėjo, ko pasekoje, buvo įmanoma prisidaryti nemažai problemų. Eidama pro lygiai taip pat prie jos artėjantį vyrą, Madyson akimirkai net sulaikė plaučiuose esantį orą, lyg galvoje spręsdama dilemą, kas bus toliau, galbūt net savotiškai bandydama save raminti ir tramdyti nuo pasekmių, kurias galėjo pati ir sukelti, tada vėl kvėpuoti pradėjo tik tada, kai prasilenkė su nepažįstamuoju. Ir tikriausiai būtų priėmusi sprendimą eiti toliau, jeigu ne už nugaros išgirstas balsas ir užduotas klausimas. Sustojusi vos už kelių žingsnių nuo vyro, Madyson kelias akimirkas pastovėjo ir tik po tų keletos sekundžių, apsisuko, pažvelgdama į nepažįstamąjį,-Aš? Panašu, kad dabar problemą keliu ne aš,-negarsiai, tačiau aiškiai prabilusi ištarė, kilstelėdama antakius ir kiek įdėmiau pažvelgdama į vyrą. Negi jos žvilgsnis, šitaip jį paveikė, jog iššaukė tokią reakciją?,-Nebuvom, bet panašu, kad susitikom dabar,-nežymiai gūžtelėjusi petukais, akimirką ir pati žvilgsniu nuklydusi link merginos, kuria vyras labai domėjosi,  galiausiai vėl gražino žvilgsnį tie juo.

Vampyras tylėjo. Ko gi jis prisikabino? Juk bandė atsikratyti to savo įpročio, kišti trigrašį visur, kur jo niekas neprašė. Kartais būdavo visiškai apatiškas kitų atžvilgiu, bet kartais... Tarsi kažko įgeltas prisikabindavo prie kitų asmenų ir, deja, dažniausiai tų, kuriems krumpliai taip pat keistai niežtėjo. Everett prabilo tik tuomet, kai ausis pasiekė užvedamo automobilio garsas. Liudininkės nebebuvo. Blair nedelsė. Vos po poros žingsnių prisiartino arčiau vampyrės, žvilgsniu įdėmiai nuskenuodamas jos veidelį. Ne. Tikrai nematyta. Gyveno ilgai, tačiau tokius nupoliruotus veidelius visuomet puikiai prisimindavo. Lūpų kampučiai nežymiai pakilo, vyrui išssitraukiant vieną leteną iš palto kišenės.
-Tos tavo akys... - Cillian smiliumi ore 'nupaišė' jos akis, prieš ta pačia ranka staigiu mostu pasivalydamas savo lūpas. - Galėčiau prisiekti jog dėl kažko mane smerki. Tik vargiai galiu suprasti, dėl ko.
Blair sučiaupė lūpas, burnoje vis dar jausdamas tą malonų geležies skonį. Prie jo visiems kraugeriams tekdavo priprasti, tik Everett jau buvo pamiršęs, kokį šleikštulį jautė kelis pirmus kartus maitindamasis.

Taip, gerdama žmonių kraują, Madyson nuolat jausdavo šleikštulį, tad šis procesas buvo labiau iš reikalo, vien dėl to, jog to reikalavo organizmas, ir nepriminė jokio malonumo, kurį greičiausiai jausdavo daugelį metų išgyvenę vampyrai, bet tikriausiai, jog tam reikėjo šiek tiek daugiau laiko, kad merginos skonio receptoriai priprastų prie geležies skonio burnoje. Bet tikriausiai, kad to laiko reikėjo viskam, net ir tam, jog ji iki galo susigyventų su visa esama situacija, o ypač, jog liautųsi smerkusi visus vyrus ir jautusi jiems panieką. 
Vyrui žengus kelis žingsnius arčiau Madyson ir atsidūrus pavojingai arti, mergina, kiek labiau įsitempė, dantimis sukasdama vidinę žando pusę. Šiam užsiminus apie jos akis, Thea tik dar labiau kilstelėjo antakius, taip, panašu, kad nepažįstamasis matė tą aštrų merginos žvilgsnį, kuris greičiausiai ir privertė užklausti apie problemas,-Taip žiūriu į daugelį priešingos lyties atstovų, bet retas, kuris tai pastebi,-prabilusi, šį kartą, nežymiai kilstelėjo lūpų kampučius. Buvo šiek tiek keista, jog vyras apskritai domėjosi, jog žvilgsniu, juk abu galėjo nueiti savais kelias, pamiršti, jog vienas kitą matė ir greičiausiai daugiau niekada nesusitikti, bet panašu, kad kažkodėl nepažįstamasis panoro ją sustabdyti ir negi tikrai tik dėl žvilgsnio?

Merginos įtampa buvo akivaizdi, o tai tik dar labiau mąsino Everettą elgtis priešingai, nei kad liepė jo sveikas protas, ir toliau testuoti jos limitus. Nelabai dar suprato to priežastis. Įtarė, kad mergina yra vampyrė ne taip ir ilgai, tačiau nuoširdžiai nesuvokė, kaip, vis dėlto, neseniai visa tai iš tiesų įvyko. Ta trauka ir noras sužinoti daugiau buvo nepaaiškinami, tačiau Blair jau seniai buvo liovęsis save analizuoti, nes racionalumas ir jo sprendimai dažnai, deja, prasilengdavo.
-Mm, kvepia praeities nuoskaudom. - tarstelėjo kiek susiraurindamas savo žvilgsnį.
Neklausė apie tai. Ne jo juk reikalas buvo, o jei vampyrė ieško kompanijos ir norės pasipasakoti - pati tą padarys. Vietoj to jis išsitraukė ir kitą leteną, kurioje spaudė cigarečių pakelį. Tai keistai buvo vienas iš žmogiškų įpročių, kuriuos jis įgavo jau po to, kai tapo kraugeriu. Prisidegęs vieną, jis lėtai įtraukė dūmą, nagrinėjančiu žvilgsniu vis dar skenuodamas juodaplaukę.
-Nežinau, koks idiotas turi būti, kad nepastebėtum tavęs taip varstančios jaunos merginos. Priešingomis aplinkybėmis pamanyčiau, jog Kalėdų proga vyleisi gauti mano galvą ant kuolo. - Everett vyptelėjo, nes žinojo, jog to trokšta tikrai ne vienas padaras.

Nors Madyson juto šiokią tokią įtampą ir tikrai nebuvo linkusi iki galo pasitikėti vyru, tikriausiai, būtų pakankamai kvaila ir net naivu, pasitikėti visiškai nepažįstamu asmeniu, tačiau kažkodėl bent šiam momentui, su kiekviena minute, kurią Thea praleido šalia vyro, leido jai šiek tiek atsipalaiduoti, matyt kažkoks viduje tūnantis jausmas, šnabždėjo, jog jis niekuo nėra nusikaltęs ir bent kol kas, merginai jokios grėsmės nekelia. Kitą vertus, galbūt bent kartą reikėjo pristabdyti savo norą atkeršyti kone visiems priešingos lyties atstovams ir pažiūrėti į situaciją iš kitos pusės, tuo labiau, jog vargu ar šiandienai reikėjo visiškai netikslingo energijos ir jėgų švaistymo, kai galbūt buvo įmanoma su kažkuo pabendrauti ir užmegzti naują pažintį,-Būtų gerai, jeigu tai būtų tik nuoskaudos,-gūžtelėjusi petukais nežymiai šyptelėjo. Ar ji kam nors norėjo viską papasakoti? Greičiausiai, kad taip, visgi viską nešioti savyje buvo pakankamai sudėtinga, visgi visų artimųjų ir draugų, teko atsisakyti vien dėl to, jog jeigu po virtimo vampyre, Madyson būtų grįžusi namo sveika ir gyva, greičiausiai, jog mažiausiai, ką būtų sukėlusi tėvams, tai infarktą, toliau, tikriausiai sektų papildomi klausimai, o į šiuos, mergina nebūtų sugebėjusi rasti logiškai paaiškinamų ir paprastam žmogui suprantamų atsakymų. Tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, pasakoti gyvenimo istorijos Thea neskubėjo,-Tikriausiai, kad ką tik pats atsakei į savo teiginį,-šį kartą, šyptelėjusi, kiek plačiau, nežymiai kilstelėjo antakius, na, omenyje ji turėjo tuos vyro paminėtus idiotus,-Kas ten žino, gal vertėtų apie tai pasvarstyti...beje, Madyson,-šyptelėjusi ištarė ir šiek tiek pasimuisčiusi, ištiesė vyrui dešinę ranką prisistatydama.