Pasivaikščiojimo takas

Tik nuoskaudos. Gal ir nevėkšliškai Cillian pavadino tokią situaciją, tačiau nežinodamas istorijos juk negalėjo skubėti dėlioti tinkamų etikečių. Vyro antakiai akimirkai pakilo, prieš vėl sugrįždami į savo ramią poziciją jo kaktoje. Į savo paties situaciją po šitiek laiko jis taip pat žiūrėjo kaip į elementarų dalyką. Stengėsi kažkam tą paminėjus perdaug nesureikšminti, nors naktimis plėšydavo gerklę riksmais, trokšdamas užmiršti viską, ką nešiojosi savo galvelėje. Juokinga, pagalvojus, kad juk jis pats dėl viso to kaltas. Tačiau, turbūt, neįmanoma nugyventi tiek amžių ir likti pavydėtinai sveiko proto. Kažkuriuo metu smegenys tikrai turėjo nustoti funkcionuoti kaip mirtingojo, įsileisdamos į vidų tamsą, leidusią atlaidžiau žiūrėti į vieną ar kitą savo poelgį. Priešingomis aplinkybėmis nemirtingumas pavirsdavo prakeiksmu, kai viskas, ką gali daryti, tai ėsti save iš vidaus.
-Nuo idiotizmo vampyriškumas, deja, neapsaugo. - ir pats pagaliau šyptelėjo, tačiau tik vos vos, greičiau iš mandagumo.
Merginai prisistačius, kraugerys tvirčiau lūpomis suspaudė cigaretę, kad galėtų atlaisvinti savo leteną.
-Everett, - tarstelėjo nesąmoningai pasvarstydamas, jog šiais laikais, kažkodėl, pavardėmis niekas nebesimėtydavo, tuo pačiu spusteldamas Madyson ranką.
Šios neužlaikė. Paleido, tuoj pat vėl tarp pirštų suspausdamas savo dozę ir išpūsdamas dūmą.
-Nenoriu pasirodyti nemandagus ir kiek landus, tačiau... Pataisyk, jei klystu, bet tu juk neseniai esi... Na, tokia.
Vampyras vėlei susiaurino savo žvilgsnį, nuodugniai skenuodamas merginos veido išraiškas.

-Nuo jo neapsaugo, kad ir kas bebūtum, vampyriškumas ypatingai,-vos girdimai sukrizenusi ištarė, nežymiai gūžtelėdama petukais. Akivaizdu, jog jos žodžiuose, jau ne vieną kartą buvo galima išgirsti aiškų nepasitenkinimą priešingos lyties atstovams, priklausantiems vampyrų rūšiai, nepaisant to, jog ir pati jai priklausė. Žinoma, galbūt buvo, kiek kvailoka, dėl vieno ne itin protingo vampyro poelgio, visus šios rūšies vyrus kone pasmerkti pražūčiai, tačiau greičiausiai, jog lygiai tokį patį pyktį ir panieką, Madyson jaustų ir tuo atveju, jeigu tą vakarą, ją užpuolęs būtų ne vampyras, o kokios nors kitos rūšies atstovas. Vyrui taip pat prisistačius bei spustelėjus Thea ranką, mergina nežymiai linktelėjo, nežinojo, kiek vyras ketina su ja bičiuliautis ar ilgai tęsis jų pokalbis, tačiau žinant vardą, kur kas lengviau, kitą vertus, tai buvo šiokia tokia pažanga, panašu, kad bent vienam vakarui, Madyson sugebėjo perlipti savo įsitikinimus. Viena ranka patraukusi nuo akių kelias užkritusias plaukų sruogas, Glass žengė kelis žingsnius arčiau vyro, taip atsirasdama ne priešais jį, o šalia jo ir kilstelėjusi antakius, taip lyg paragino Everett'ą eiti pasivaikščioti. Madyson nebuvo pratusi stovėti vienoje vietoje, akivaizdu, kad tas pats galiojo ir šiai situacijai. Išgirdusi Cillian žodžius, Madyson šį kartą nusišypsojo žymiai plačiau nei visus kitus kartus, tačiau ši šypsena buvo šiek tiek ironiška,-Neturiu, ką pataisyt, nes neklysti,-vis dar taip pat šypsodamasi ištarė,-Tik gaila, kad tokia ne savo noru,-nė akimirkai nepaleisdama tos gana ironiškos šypsenos, žaidžiančios jos lūpose, Madyson pametėjo dar vieną neaiškų ir nieko nepasakantį faktą. Galbūt neskubėjo visko pasakoti dar ir dėl tos priežasties, jog nebuvo tikra, kad Everett'ui tai apskritai įdomu, pati nemėgo klausytis jos nedominančių istorijų, tad niekada į akis nekišdavo ir savų.

-Fair enough, - tarstelėjo į merginos paskubėjimą su vyrų rase pasmerkti ir vampyrus.
Lūpose vis tiek įsižiebė gal kiek valiūkiškas šypsnis. Everett retai kada siūlydavo savo ilgaamžiškus moralus, ypač neseniai sutiktiems asmenims, ir, nors liežuvį šiek tiek niežtėjo pasiginčyti, jis sugebėjo susitvardyti, neįrodinėdamas savo tiesų. Mergina atrodė mažų mažiausiai užsispyrusi - vienas iš jaunatviškų bruožų, kurių Blair taip pasiilgdavo, tad jo kalbos, tikriausiai, būtų buvę absoliučiai bergždžios. Tad, nors jis priešais save ir turėjo visą amžinybę, nenorėjo švaistyti tiek savo, tiek merginos laiko, įrodinėdamas jai savas tiesas. Kol kas.
Pasekęs merginos gestu, Everett pradėjo lėtai žingsniuoti pirmyn, prieš tai dar truktelėjęs porą dūmų ir užgesintą nuorūką numetęs į pakrūmius. Netikėta pašnekovės šypsena natūraliai privertė ir vampyrą labiau kilstelti savo lūpų kampučius. Tačiau jis suskubo nurimti ir vėl įsistebeilijo į priešais juos buvusį taką.
-Mmm, - kiek ilgėliau numykė, svarstydamas. - Manau dauguma mūsų tokie ne savo noru. Tačiau negi, jei būtumei apie tai žinojusi, būtum to norėjusi?
Blair nemokėjo atsispirti savo pagundai sužinoti daugiau. Tai buvo įaugę į jo dar žmogišką prigimtį. Ne dažnai paskutiniu metu jis sutikdavo jauną kraugerį, o ypatingai merginą, todėl rizikuodamas pasirodyti įkyriu jis toliau žarstė savo klausimus.

Madyson mėtomi nieko konkretaus nepasakantys ir realiai visiškai neaiškių priežasčių turintys faktai, panašu, jog kėlė Everett'ui ne vieną klausimą, o tai kuo toliau, tuo labiau skatino merginą apie viską papasakoti normaliai, netampant katino už ūsų ir nevyniojant į vatą. Ne, jai tikrai nereikėjo kažkokios užuojautos ar kažko panašaus, paprasčiausiai šią akimirką, esmė buvo visai kitur, visgi tai pasakoti kitos rasės būtybei, būtų gana sudėtinga, visgi vargu ar Madyson būtų apskritai suprasta, kai tai visiškai neliečia tos kitos rasės atstovo,-Jeigu atvirai, tai nėra taip blogai, visgi yra keletas privalumų, tad jeigu būtų buvusi, kiek kitokia situacija, tikriausiai, jog būčiau apie tai pasvarsčiusi,-akimirką pagalvojusi prabilo, lėtai eidama taku šalia Everett'o, tuo pačiu, telefone išjungdama muziką, kuri vis dar grojo jos ausinėse ir nusikabinusi šias nuo kaklo, susidėjo į džinsų kišenę, o tuomet rankomis apsikabino pati save per liemenį,-Nesuklydai sakydamas, kad tokia esu neseniai, bet situacija, kodėl tokia tapau, neskamba taip gražiai, kaip faktas, kad būti vampyre yra privalumų,-pradėjusi, nežymiai šyptelėjo, visgi šią akimirką, ta ironiška šypsenėlė, kuri dar prieš kelias minutes žaidė jos veide, dingo taip pat greitai, kaip ir atsirado,-Prieš kurį laiką, buvau užpulta bare...išprievartauta...o tuomet paversta vampyre...,-kas keletą žodžių įterpdama pauzę, Madyson trumpai papasakojo, akimis stebėdama priešais esantį taką, kuriuo jiedu ir ėjo,-Tai priežastis, kodėl taip priešiškai žiūriu į priešingos lyties atstovus, tam tikrais atvejais, žvilgsnis būna tik gražioji viso to dalis,-dar kartą prabilusi, papildė istoriją, trumpai žvilgtelėdama į šalia einantį Everett'ą ir tvirčiau rankomis pati save apsikabindama.

Everett net nežinodamas istorijos negalėjo merginos kaltinti dėl to nenoro dalintis informacija apie save. Kai visas pasaulis yra apverčiamas aukštyn kojomis ir tavo žmogiškumas pakeičiamas anksčiau nejaustu plėšrūniškumu, kai sužinai, jog apart to pasaulio, apie kurį jau manei žinantis viską, egzistuoja dar vienas... Pasitikėti kažkuo būna labai sunku. Per tiek metų Blair išmoko perdaug nesureikšminti savo praeities įvykių, neslėpdamas jų nuo kitų susidomėjimo, tačiau, kai viskas būna dar šviežia, tą padaryti būna labai sunku. Pasitikėjimas patampa prabanga, kurią dovanoji ne kiekvienam.
Vampyras neskubėjo atsakyti. Išklausė merginos istorijos, iškart nesiūlydamas savo perspektyvos. O kaip galėtų? Juk jis niekuo nebuvo geresnis už tą niekšą, taip pasielgusį su ja. Nesuprato to. Juk jie turėjo gebėjimą ištrinti prisiminimus. Galėjo viską daryti kitaip, tik tam reikėjo laiko. Nori šalia turėti vampyrę? Suvilioji žmogų, atskleidi tiesą apie vampyrizmą, tačiau pats pasirenki, kaip tą padaryti. Po galais, gali tą supakuoti lyg didžiausią kalėdinę dovaną, lyg super galią ar išsilaisvinimą nuo tos tragedijos, kuri buvo žmogiškumas. Būdų buvo daug. Tam reikėjo tik truputėlio laiko, kurio, būdamas nemirtingu, turėjai apsčiai. Tad kam pasielgti...taip.
-Well... The only good news now is that you're at the top of the food chain, baby, - Everett neskubėjo pažvelgti į merginą. - Už mus stipresnių nėra. Daugiau niekada niekas neprivers tavęs taip jaustis kaip tą kartą.
Vampyras nutilo, toliau tuo pačiu tempu žingsniuodamas parko takučiu. Mintyse vis svarstė, kaip būtų pasielgęs, jei ji tebūtų buvusi žmogus. Ar būtų ir jai nuleidęs kraujo? Retą kurį žmogų nužudytų. Nei vieno nevertė tokiu, kokiu pats buvo. Tikriausiai pasisotintų ir paleistų, kaip ir ankstesnę auką. Tačiau vis tiek, geresnis už tą Madyson užpuolusį niekšą jis tikrai nebuvo.
-Esi stipri, jei sugebi apie tai kalbėti, kol viskas dar taip šviežią. - pagaliau pažvelgė į merginą ir ore pagestikuliavo, rodydamas į jos rankas, slėpusias jos liemenį. - Todėl nenešiok to, lyg nuodėmės ar kokios gėdos. Tą naktį tapai stipresnė. Būdama vampyre būsi išdulkinta dar ne kartą ir ne du. Tik ne asmenų, o paties gyvenimo. Ir kiekvieną kartą išlipsi sausa ir galingesnė, nei iki šiol. Priimk tą kaip dovaną.

Ar Madyson jautėsi kalta dėl to įvykio? Greičiausiai, kad ne, visgi jeigu taip būtų jautusis, tikriausiai iki pat šios akimirkos sėdėtų užsidariusi namuose, galbūt net badautų ir bandytų visais įmanomais būdais numirti, tačiau akivaizdu buvo viena, jog tapusi vampyre, ji tik dar tvirčiau suėmė gyvenimą į savo rankas ir galbūt net savotiškai prisiekė pati sau, atkeršyti visiems, kurie jai pasirodys įtartini, nepaisant fakto, jog galbūt tai visai niekuo dėta būtybė. Žinoma, tai nebuvo amžina, greičiausiai, jog reikėjo tik šiek tiek daugiau laiko, jog Madyson viską priimtų, kiek kitaip, iš naujo galvoje susidėliotų visas atsiradusias spragas ir nebeieškotų kaltų, kai bet kokiu atveju, atitaisyti situacijos nebuvo įmanoma. Žmogumi ji tikrai nebetaps, lygiai taip pat, kaip ir nesusigrąžins nekaltybės, bet galbūt jai to ir nebereikėjo? Galbūt tam tikra prasme, viskas nebuvo taip blogai. 
Klausydamasi Everett žodžių, mergina nežymiai, veik nepastebimai šyptelėjo, na, kad ir kaip Thea būtų norėjusi paprieštarauti, tačiau vyras kalbėjo tiesą, o juk prieš akimirką, ji ir pati sakė, kad tapimas vampyre, turi keletą pliusų. Žinoma, vargu ar Cillian sugebėjo merginos širdyje sumažinti keršto troškimą, nes tam reikėjo kiek daugiau kantrybės ir laiko, tačiau faktas, jog šis vyras sugebėtų įpūsti merginai dar daugiau pasitikėjimo nei ji turėjo šiuo metu, o tai buvo jai tikrai naudinga, nors tikriausiai, kad šiuo atveju, bent kiek ypatingas turėjo pasijausti ir pats Everett, jog Madyson galima sakyti bent šiek tiek juo pasitikėjo, pasakojo apie save ir klausėsi jo, vietoj to, jog būtų kibusi į atlapus. Tačiau galvojant iš kitos pusės, ji nenorėtų visiškai atsisakyti to juntamo keršto troškimo, visgi vien dėl jo, ji per gana trumpą laiką sugebėjo šiame, kitokiame gyvenime užsitarnauti savo vietą,-Su pirma dalimi, dar reikia laiko susigyventi, ne taip lengva išmesti iš galvos tą jausmą, kurį teko patirti dar būnant žmogumi, visgi tą akimirką, nuoširdžiai norėjau numirti,-tik Everett nutilus, prabilo pati Madyson, atleisdama rankas, kuriomis buvo save apsikabinusi ir vieną nuleidusi sau prie šono, kitos delną įkišo į savo kelnių kišenę,-Bet kita dalis, galėčiau teigti, kad dabar dulkina ne mane, o aš dulkinu kitus,-ištarusi, Thea negarsiai nusijuokė, tačiau tikrai ne dėl to, jog galvojo, kad Cillian kalba nesąmones, o dėl to, jog šiek tiek juokingai iš jos pačios lūpų skambėjo iš vyro išgirstas ir pakartotas žodis,-Sveikas atvykęs į samdomos žudikės pasaulį,-merginos veide ir vėl atsirado ta kiek sarkastiška, tuo pačiu, lyg ir žaisminga šypsenėlė.

-Tos akimirkos niekada neužmirši, Madyson. - pratarė kiek tylesniu balsu.
Neskubėjo aiškinti kodėl. Į visą pokalbį žvelgė atsargiai. Buvo sunku atsiriboti nuo tos rolės, kurią pats sau prisipaišė prieš kelis amžius. Grobuonis visomis prasmėmis. Tačiau kaukių jis buvo devėjęs ne vieną. Ne tam, kad apsimesti ar meluoti. Taip tiesiog būdavo lengviau prisiimti kitą vaidmenį, akimirkai pamirštant save ir visas savo nuodėmes.
-Tokios akimirkos, deja, patapus kraugeriu nesibaigia. Ir turėsi visą amžinybę jas narstyti vėl ir vėl... Jei švaistysi laiką stengdamasi jas pamiršti - išprotėsi. Neišmesk to jausmo. Prisimink. Visada. Tuomet niekas nebegalės tavęs sužeisti.
Everett suprato, kad šio pokalbio ramiai tęsti ilgai negalės, be bent kažkokio svaigalo. Kraujo taurės. Viskio. Cigaretės. Vėlei išsitraukė vieną ir eidamas šią prisidegė. Šįkart pasiūlė pakelį ir merginai, jei ji, vis dėlto, irgi kankinama panašių minčių.
-Žudikė? - šiek tiek sukluso, kiek stabteldamas savo žingsnyje ir pasisukdamas į merginą, tačiau greitai vėl tęsė savo kelią. - Tikiuosi turi stiprų užnugarį, nes žaidi pavojingą žaidimą. Nesakau, kad tai prasta profesija tokiems, kaip mes, bet... Atkreipsi daug dėmesio į save. Daugiau, nei kad įprastai atkreiptum.
Blair kalbėjo taip atsargiai, tarsi mergina būtų krištolo statula, grasinanti bet kurią akimirką subyrėti. Nenorėjo priversti jos galvoti apie praeities įvykius. Tačiau apie šviesią ateitį meluoti taip pat nenorėjo. Vampyriškumas atnešdavo ne vien neišsenkančios galios šaltinius, bet ir tuziną priešų.

Everett buvo teisus, tai užmiršti, vargu ar buvo įmanoma, veikiau susigyveni su šia mintimi, susitaikai su įvykusiais dalykais, tačiau, kad ir kaip bebūtų, tai bet kokiu atveju, visam gyvenimui lieka įstrigę tavo atmintyje. Nors tiesą sakant, apskritai buvo apie visą tai keista kalbėti garsiai, Madyson apie tai buvo papasakojusi vos vienam žmogui, bet matyt ji tiesiog nebuvo iš tų, kurios jaustų labai didelį malonumą dalindamasi savo išgyvenimais ar apskritai istorijomis apie savo buvusį ar esamą gyvenimą, daug mieliau viską pasilaikydavo sau, neretai apsimesdavo ne tuo, kuo iš tikro būdavo, visgi tokiame pasaulyje, buvo daug lengviau gyventi su arčios, neprieinamos ir bejausmės veidu, tad tikrąją savimi Madyson būdavo tik užsidarius namų durims. Tad Everett, visiškai neplanuotai, gavo tam tikrą privilegiją, jog Thea jam visą tai pasakojo, tačiau kažkodėl net ir apie save, kalbėti su galima sakyti visiškai nepažįstamu asmeniu, šį kartą buvo malonu,-Galbūt dabar aš pasirodysiu per daug smalsi, bet kalbi taip, lyg ir pačio pečius slėgtų kažkas nelabai malonaus,-lėtai žingsniuodama šalia Everett, šiek tiek pasuko į jį galvą, pažvelgdama į vyrą, ji neuždavė klausimo, veikiau konstatavo faktą, tačiau širdis juto, kad už tokių Cillian žodžių, kažkas slepiasi. Šiam atkišus cigarečių pakelį ir nebyliai pasiūlius jų Madyson, mergina tik palingavo galvą, ranka lengvai stumtelėdama Everett ranką su joje laikomu cigarečių pakelių, taip be žodžių atsisakydama jo pasiūlymo. Tačiau vaikino reakcija į jos prisipažinimą, ką ji šiuo metu veikia, privertė ir pačią Madyson šiek tiek pristabdyti ėjimą ir įdėmiau pažvelgti į vyrą, pajudėjo tik tada, kuomet eiti pradėjo ir Everett,-Kol kas viskas kontroliuojama, žinau, kad tai gali pridaryti nemažai problemų man pačiai, žinoma, užnugaris būtų reikalingas, bet jam surasti reikia laiko, tad, kol kas stengiuosi, jog viskas būtų apgalvota iki galo ir neliktų nereikalingų spragų, kurios pastatytų mane pačią į pavojingą situaciją,-kiek tyliau nei įprastai prabilusi ištarė, lyg bijodama, kad tai išgirs, kažkas daugiau nei tik Everett. Faktas, jog Madyson baisiai rizikavo, pati puikiai tai suvokė, tačiau bent kol kas, ji neturėjo kito pasirinkimo.

Pats niekada neturėjęs nieko, kas jį galėtų pamokinti apie vampyrišką prigimtį, Everett kažkodėl, bent šiandienai, apsiėmė mentoriaus rolę. Tai kiek keista, turint omenyje tai, jog jis dažniausiai nesitrindavo vampyrų kompanijose, o ypač jaunesnių. Tačiau mėnulis, potvyniai ar kažkas kitas paskatino abu kraugerius elgtis priešingai, nei kad jie būtų įpratę. Blair anksčiau nematydavo prasmės investuoti savęs į jaunus kraugerius, kurie nepaisydami jo žodžių vis tiek lėkdavo kiaurai visas rases lyg tankai, nesuvokdami, kad nėra tokie nesunaikinami. Padvėsdavo dar tais pačiais metais. Kad ir po dešimtmečio. Vampyras tokius vis tiek visdar laikydavo jaunikliais.
-Madyson, - prakalbo kiek švelniau, su maža šypsena snukyje, tuo pačiu išpūsdamas dūmą. - Aš įvykdžiau visišką invaziją tavo privačiam gyvenimui, tad gali būti rami ir savo smalsumą reikšti kiek tik nori. Ir aš gyvas daugiau nei penkis šimtus metų... Būtų apgailėtina, jei niekas neslėgtų mano pečių.
Vyras vėlei minutėlei nutilo. Ar dabar metas jam atvirauti? Nemanė, kad savo istorijas kažkam šiandien pasakos. Ypač ne tą, kuri kabėjo ant liežuvio galo. O taip nesinorėjo gadinti šios keistos pažinties...
-Ar... Ar tu žinai tik apie vampyrus? - pagaliau paklausė, pradėdamas visai nuo kitos pusės ir susikišdamas pakelį atgal į kišenę.
Kurį laiką jis ir vėl tylėjo, svarstydamas apie merginos profesiją. Nieko keisto, kad kraugerę ji viliojo, tačiau pavojus, kurį ji galėjo užsitraukti ant savo gražios galvelės, buvo nepaprastai didelis.
-Ilgainiui turėsi pasirinkti barikadų pusę. Auckland'as yra valdomas skirtingų rasių, skirtingų šeimų. Ir nors visi apsimeta esantys vieni kitų draugais, durklą kažkam suvaryti į nugarą jiems nieko nereiškia. 'Fangs and Tales', tikriausiai, geriausia vieta susipažinimui su tuo, kaip veikia šis miestas...jei dar ten nesilankei. Jo savininkas taip pat vampyras. Sukalbamas padaras...kai to nori, tad manau informacijos perdaug nenuslėptų, ypač nuo tokios išvaizdžios merginos kaip tu.

Greičiausiai, jog Madyson turėjo pilną teisę neklausyti Everett'o, ir toliau elgtis taip, kaip jai atrodė geriausia, priimti savo sprendimus ir greičiausiai, jog vieną dieną, anksčiau ar vėliau, stipriai suklysti, tačiau nors tai ir buvo neįprasta merginai, šį kartą ji norėjo vyro patarimų, visgi jo patirtis buvo kur kas didesnė, o Madyson, dar tik pažindinosi su kiek kitokiu pasauliu. Tad būtų melavusi, jeigu būtų sakiusi, kad Everett'o patarimai jam visiškai nenaudingi ir nereikalingi, juk nebuvo kvaila. Vyrui taip gana švelniai ištarus merginos vardą, Madyson pasuko akis į jį. Taip, ji neklydo, mintyse patvirtindama mintį, jog Everett'as šiame pasaulyje ir vampyro kūne pakankamai daug laiko, jog turėtų pilną teisę dalinti Thea patarimus,-Bet tavo žodžiuose slypi kažkas daugiau nei tik nedidelės pečius slegiančios negandos,-ir pati, švelniau ir kiek tyliau prabilusi, žvilgtelėjo į šalia einantį Cillian, šį kartą, žvilgsnį ties vyru užlaikydama, kiek ilgiau nei visus buvusius kartus, kai į jį žiūrėjo. Matyt, jog moteriška nuojauta jautė šiek tiek daugiau ir ją apgauti nebuvo lengva, žinoma, Everett'as turėjo visiškai pilną teisę nieko nepasakoti, savo išgyvenimus pasilaikyti sau, tačiau merginos širdis jautė, jog jis slepia, kažką daugiau,-Ne, ne tik apie vampyrus, spėjau bent kažkiek pasidomėti apie egzistuojančias rūšis, bet, kad labai daug apie jas nežinau, negalėčiau to pasakyti,-atsakiusi į vyro klausimą, nežymiai palingavo galvą. Visgi informacijos buvo pakankamai daug, reikėjo daug kuo pasidomėti, galbūt net susidurti akis į akį, jog suvoktus, kaip viskas vyksta, todėl Madyson negalėjo meluoti ir sakyti, jog žino viską, nes greičiausiai, jog net ir penkis šimtus metų pragyvenęs Everett'as nežinojo visiškai visko. Šį kartą Cillian prabilus, Madyson įdėmiai jo klausėsi, apie tą paslaptingą barą į kurį negalėjo kojos įkelti žmonės ir ten faktiškai galėjai sutikti visas rūšis, mergina buvo girdėjusi, tačiau deja, dar nebuvo tekę jame apsilankyti,-Panašu, kad dar yra vietų, kur turėčiau nueiti ir priimsiu šį tavo pasiūlymą, kaip patarimą,-kilstelėjusi lūpų kampučius ištarė, matyt, jog Madyson daug labiau mėgo kompaniją nei vienišus apsilankymus baruose, galbūt dėl to, nebuvo iki galo išsiaiškinusi, ką šiame mieste galima rasti, kalbant konkrečiai apie antgamtines būtybes.