Įėjimas/Išėjimas

Jis prisilietė. O dieve... Jis prisilietė. Būtų galėjusi balsu suklykti. Tačiau stovėjo su nevykusiu savo pokerio veideliu ir toliau spoksojo į metalinius įrankius, dabar jau ilguose demono pirštuose. Sugebėjo tik lūpas kiek papūsti, jausdama, kad širdis kelis kartus persimušė. Kitus įrankius ji įmetė atgal į dėžę ir lėtai nutipeno vyrui iš paskos. Jau ruošėsi bandyti užtikrinti, kad ir ji niekur nesilaužusi, tačiau laiku susivokė ir patylėjo. Socialinės situacijos jai buvo tiesiog kosmosas, tad nuolat reikėjo save kontroliuoti ir galvoti apie tai ką ir kaip sako. Įtikinėjimas, kad ji tokių įrankių nėra naudojusi pagal kitokią, nei kad pirminę, jų paskirtį būtų buvęs...tikrai keistas. Bent tiek ji suprato. Gavusi pakvietimą dalyvauti laužimosi šou, nimfa guviai šyptelėjo ir iškeliavo kartu į koridorių. Paliko buto duris kiek pravertas, įgrūsdama šlepetę tarp staktos ir jų, kad neduok dieve ir pati neužsitrenktų.
-Gali būt ramus, stebėsiu visą procesą, kol tie įrankiai vėl neatsidurs mano dežėje. - tarstelėjo taip, tarsi pati staiga nepasitikėtų naujuoju savo kaimynu, tačiau lūpose žaidė žaismingumą išduodantis šypsnis. - Ką gali žinoti... Gal aš tau padedu įsilaužinėti į niekuo dėto žmogaus butą..? Turiu būti gera liudininkė, kad galėčiau visą kaltę suversti ant tavęs.
Madilyn vėl sučiaupė savo lūpas eilinį kartą pasigailėdama, kad prakalbo balsu. Kodėl ji negalėjo tiesiog patylėti, tokias genialias mintis pasilaikydama savo smegenyse? Vaikinui pažvelgus atgal, ji palaikančiai linktelėjo, suteikdama savo nebylų sutikimą niokoti savo įrankius ir, žinoma, paties kaimyno duris.
-Aš ir labai tikiuosi... - tyliau sukuždėjo, per petį vis spoksodama į vyro darbą.
Matė jo įtampą, tad ilgainiui dėmesį nuo spynos nukreipė link jo nugaros, raumenų ir... Staiga buvo priversta ginybiškai ištiesti delnus į priekį, bijant, jog tas kalnas ant jos užgrius.
-Nepaėjo? - pasiteiravo vogčiomis šypteldama.
Pati nesuprato, kodėl džiaugiasi dėl kaimyno nelaimės, tad tik skubiai pasistengė suspausti lūpas, kad nesimatytų piktdžiugos jos veide.
-Ne ne ne, laiptelis mano. - Mads demonstratyviai nukeliavo link jo ir įsitaisė. - Turi bandyti dar kartą.
Ryžtingai pareiškė palinksėdama.
Mergina negalėjo atsispirti pagundai nuolat spoksoti į jo tatuiruotes, vos tik vaikinas į ją nustodavo žiūrėti. Pati turėjo porą, tačiau vos porą ir tokiose vietose, kur tėvai negalėtų niekuomet pamatyti.

Demonas sukluso. Nimfa šaiposi. Netiesiogiai flirtuoja, bet tą suprasti nebuvo sudėtinga. Vien jos neverbalinė kalba, taip kaip ji sustingo jam pirmai bute netyčia vos vos prisilietus prie merginos pirštų. Akivaizdu, kad Obsidianas ją veikė, vadinasi demonas tikrai eina teisingu keliu. Jeigu labai pasiseks, galbūt Madilyn prieš užmigdama šiąnakt fantazuos apie savo naująjį kaimyną. Puiku. Tą jis ir norėjo šiandien pasiekti.
Vaikinas prunkštelėjo ir jo veide atsirado šypsnis, mat pastebėjo, kaip sutriko mergina pati po savo "bajerio", tarsi būtų persigalvojusi dėl jo. - Tiesą pasakius, dabar tapai įsilaužimo bendrininke. Įrankiai tai tavo. Tai jeigu pričiups, tai tik abu, - pakinkavo galva Obsidian, nors ir galėjo patylėti ir nieko neatsakyti į  merginos žodžius, kažkodėl atrodė, kad jai svarbu būti suprastai ar tiesiog neapsikvailinti, vien taip, kaip ji po kiekvienų savo žodžių tarsi persimainydavo. Demono akys iš ties buvo pastabios per tiek metų ir įpratusios psichologiškai analizuoti aukas.
Kai nepavyko išlaužti spynos, Obsidianas žvelgė ne į duris, o į kaimynės veidą. Ar jam pasivaideno, ar ji iš tiesų patenkintai nusišypsojo? Kažkas demono viduje suvirpėjo, jam taip patikdavo, kai individai džiaugdavosi kitų nesėkmėmis. Kažkoks nepaaiškinamas vidinis pasitenkinimas užplūsdavo. Gal dėl jo pragariškos sielos.
- Gerai gerai, pašildyk man vietą, - paburbuliavo Obsidian iš naujo įkišdamas atsuktuvą į tarpą tarp durų ir slenksčio, vėl pakalė su kūju per galą, kad giliau sulįstų. Šį kartą netgi lengviau lindo. Dar pakalė kiek giliau ir galiausiai užgulęs atsuktuvą ėmė laužti. Pasigirdo traškančios medienos garsas, demonas kietai sukando dantis ir sustenėjęs stipriau užgulė atsuktuvą. Pokšt!
Sulūžo... Sušiktas atsuktuvas sulūžo. Praradęs pusiausvyrą Obsidian čiut nepargriuvo snukiu į grindinį, vos išsilaikė ant kojų ir prilinkęs delnais įsirėmė į kelius. Vienos rankos pirštuose vis dar laikė atsuktuvo rankeną, kai pati šerdis pasiliko duryse. - Pizdiec, - beveik be garso nusikeikė, nustėręs. Nu ta prasme, geriau ir pats suplanavęs nebūtų, sulaužyti merginos tėvo įrankį ir jaustis paskui skolingam... Labai gerai. Vangiai atsitiesęs perbraukė atbula ranka per suprakaitavusią kaktą ir atsiduso. - Nupirksiu naują, - iškart pasakė. - Ir tėvui alaus, kad nepyktų, - pridūrė kaltai šypteldamas ir pažvelgdamas į Mads veidą. - Atsakau, esu pats lieviausias įsilaužėlis, - skėstelėjo rankomis, atsuktuvo rankeną pametė prie savo durų ir pasiėmęs kūjį užsimojęs trinktelėjo per atsuktuvo šerdį iš šono. Spyna akimirksniu išlūžo, atsuktuvas skriejo tiesiai į demoną ir pataikė po akim, gerokai ten prabrėždamas odą. - NAXUI, - susinervinęs metė kūjį žemėn ir sučiupo delnu už kraujuot pradėjusio skruosto, ne daug trūko ir būtų akį išsikabinęs, o tokio dailaus indo tikrai būtų buvę gaila. Na, bent durys lyg šaipydamosi iš situacijos lėtai prasivėrė...