Įrengtas rūsys, kuriame įkalinta nimfa

Nathan ilgai ieškojo nimfos savo beprotiškam planui įvykdyti. Šie reti padarai ne taip lengvai sutinkami, todėl kelis metus užtruko paieškos kol galiausiai jis atrado Daphne. Jūs neįsivaizduojat, kaip sudėtinga buvo susilaikyti vampyrui jos neparagavus, tas gardus traukiantis nimfos kvapas jį visiškai pavergė. Tačiau galios ir valdžios trokštantis vampyras viso labo pirmiausia galvojo apie savo iškrypusį planą kaip pasipelnyti iš tyros būtybės, o ne patenkinti savo egoistiškus poreikius.
Daleel buvo kantrus su nimfa, priartėjo prie jos pamažu, kad įgautų pasitikėjimą, nė kiek jos nespaudė, stengėsi išlikti draugiškas ir įdomus. Tereikėjo įbrukti jai į rankas gėrimą, su stipria migdomųjų doze ir Nathan galėjo su mergina daryti ką tik panorįs. Šiuo atveju, jis ją pagrobė. Dar prieš porą metų turėjo įrengtą rūsį savo grandioziniam planui - nimfos apgyvendinimui pas save namuose. Izoliuotos sienos nuo garso, nei vieno langelio ir net kelios durys su keliais užraktais, pro kurias niekas nepraeitų be vampyro žinios. Patalpoje taip pat buvo įdiegtos kameros, kad Nathan savo žaisliuką galėtų betkada stebėti.
Paguldęs neveiksnią nimfą į lovą, vampyras atsinešęs krėslą pastatė jį šalimais ir atsisėdo į jį, kad galėtų stebėti ir sulaukti kol Daphne prabus. Juk reikėjo išaiškinti, kad nuo šiol nimfa jam priklauso ir ji nebeturės laisvos valios. Jei bandys priešintis - sulauks pasekmių. Patogiai įsitaisęs, Nathan užmetė blauzdą ant savo šlaunies, alkūnėmis pasirėmė į ranktūrius ir pirštais pasirėmė galvą. Neįsivaizdavo, kiek nimfa laiko gali miegoti po migdomųjų dozės, nes jos organizmas veikia kiek kitaip negu paprasto žmogaus.

Buvo nuobodu laukti, kol nimfa prabus, tad neilgai trukus vampyras iš kišenės išsitraukė telefoną ir ėmė klaidžioti naujienų portaluose skaitydamas mažai kuo įdomius straipsnius susijusius su įvykiais visame pasaulyje. Nors ir mirtingųjų gyvenimas nebuvo jam įdomus, tačiau teko pripažinti, kad kažkiek jis veikia ir antgamtinių būtybių gyvenimus, todėl žiniomis teko domėtis norint ar nenorint. Po kelių valandų vampyras pastebėjo, kaip nimfa pradėjo budintis, tad išjungęs telefoną įsikišo jį į kišenę ir nuleidęs abi kojas ant žemės, pasirėmė alkūnėmis į šlaunis, o smakrą pasidėjo ant sunertų pirštų palinkęs į priekį. Nathan tylėjo iki pat tos akimirkos kol Daphne uždavė pirmąjį klausimą.
- Savo naujuose namuose, - atsakė sausai vampyras, viso to draugiškumo nors ir nebuvo likę, tačiau jis neskambėjo bauginančiai ar grėsmingai. Greičiau šaltai ir abejingai, tarsi betkokių emocijų spinduliavimas reikalautų papildomos energijos.

Kuomet nimfa pašoko iš lovos, vampyras atsiduso ir vangiai pakilo nuo pakankamai patogaus krėslo. Tikriausiai ši pagrobimo dalis pati šlykščiausia, kuomet turi paaiškinti merginai jos padėtį ir galutinai palaužti jos dvasią. Laukia ilgas ir vargingas darbas su ja, bet... tai suteiks stiprios finansinės ir ne tik jėgos vampyrui. Pastebėjęs, kaip nimfa dairosi po aplinka ir kaip jos žvilgsnis užkliuvo už durų, vampyras papurtė galvą. - Užrakinta, - pakomentavo trumpai, tarsi nenorėdamas, kad nimfa vargintųsi bandydama jas atidaryti. Po merginos žodžių, vampyras suraukė kiek kaktą, Daphne nors ir sąlyginai rami auka, tačiau jau sugebėjo jį suerzinti. - Aš tau panašus į pokštininką? - žemu balsu paklausė, tačiau nereikalavo atsakymo. Žengtelėjo kelis žingsnius į priekį link nimfos, bet paliko tarp jų porą metrų atstumo. - Esi labai vertinga, Daphne. Per daug vertinga, kad gyventum niekieno nesaugoma. Tu padėsi raganoms išlikti, o vampyrams patirti ekstazę. Tavo egzistencija pagaliau bus įprasminta, - pašaipiai šyptelėjo vampyras duodamas nimfai suvokti, kad ji pagrobta ir įkalinta ne savo noru. Ir niekas jos iš čia nepaleis.

Net jei ir mergina turėjo su savimi telefoną, kurio vampyras neatėmė, nes nebuvo tame prasmės, tai negelbėjo jos situacijos. Rūsyje nebuvo ryšio, nes jis po žeme ir įdėtos ryšio blokavimo sistemos, tad jis jokios naudos be selfių darymo ar kelių užsilikusių žaidimų neturi. Žinoma, neaušino burnos, kad informuoti nimfą dėl tokio nereikšmingo dalyko, pati išsiaiškins. Vampyrą kiek stebino nimfos apatiškumas ir abejingumas, bet tikėjosi, kad tai viso labo neišblėsęs migdomųjų poveikis. Šis priėjęs prie merginos suėmė jos smakrą, kilstelėjo galvą, kad galėtų pažiūrėti į akis. - Kada paskutinį kartą maitinaisi? - išėjo klausimas iš vyro lūpų. Jam buvo svarbu žinoti, ar nimfa nebadauja, nes jeigu negaus reguliarios hormonų dozės, ji ims senti ir taps beverte.

Nathan apie nimfas daug neišmanė, juk šios retos būtybės ir jas sutikti pakankamai sunku. Nepaisant to, jos vampyrų bijo tarsi maro, todėl su tokiu tikrai nesileistų į kalbas. Nathan buvo sunku nuslėpti savo prigimtį, kuomet kalbino jauną nimfą ketindamas ją pagrobti, tačiau planas suveikė kone idealiai. Nimfai taip ir nepasisakius kada maitinosi, vampyras vyptelėjo gana pašaipiai. Jeigu ji nesako kada - Nathan tikrai nerizikuos prarasti tokį lobį ir pamaitins ją dabar pat. - Taip, nuo šiol tai ir mano reikalas, - sausai atsakė vampyras, paleidęs merginos smakrą, sučiupo už skrybėlės ir ją nuėmęs nuo nimfos galvos, švystelėjo ant lovos. Paltas irgi atrodė tik dar viena kliūtis, todėl atsegė jį per juosmenį buvusį tik su vienu susegimu ir nutraukė jį nuo merginos pečių. Drabužį taip pat numetė ant lovos, o tuomet žengtelėjęs artyn nimfos, suėmė vėsiais pirštais jai už liemens, pakišdamas juos po megztinio medžiaga ir nieko nelaukęs įsisiurbė į Daphne lūpas per prievartą įsibraudamas liežuviu bei brukdamas savo skysčius jai į burną.