In/out

Daeira atviru žvilgsniu stebėjo, kaip vampyras ištuštino viskio stiklinę, net pati nugurkė seiles ir staigiai nukreipė akis į šoną, suvokdama, kad kiek nemandagiai elgiasi spoksodama ir tuo pačiu vėl kiša galvą į tą pačią bedugnę. Tačiau merginai patiko stebėti Harlandą, jis buvo kitoks negu visi jos pažįstami, tik nežinojo ar dėl to, kad vampyras, ar tiesiog iš savęs paties jis toks. Nimfa kantriai palaukė, kol vaikinas suvaikščios iki virtuvės, paskui apsimaus batus ir apsivilks striukę, kuri šiandien tapo sekso žaidimų dalimi. - Atleisk, bet šiąnakt manęs nenusikratysi, net jeigu ir gavai ko nori, - caktelėjo liežuviu nimfa, galbūt Harlandui tereikėjo sekso, bet nimfai reikia daugiau. Ji juk visą naktį turi laisvą, kurią gali leisti vienudu su vampyru, o viena niekur nenorėjo valkiotis. - Tau irgi ta striukė tinka, - vyptelėjo mergina praėjusi pro duris, palaukusi kol vaikinas jas užrakins, įsikibo jam į parankę ir nuėjo drauge į liftą.

Coridellai taip drąsiai pareiškus, kad Harland yra nepavojingas, šis pusę lūpų šypteli, nužvelgdamas nimfos veidą, o tada aprangą. Jis tiesiog maloniai elgiasi su ja, bet tai nereiškia, kad taip elgtųsi ir su kitomis. Coridella moka prieiti prie vampyro, moka beprotiškai sugundyti, bet tuo pat metu ir sukontroliuoti padėtį. Taip, kad Nixon eidamas iš proto trokšte trokštų vis daugiau ir daugiau, vardan to, jis stengiasi nepalūžti ir kaip įmanoma ilgiau išsaugoti merginą arčiau savęs. Juk jam paslydus ir prisiartinus prie Daeiros viskas žlugtų, akivaizdu, kad ji visai nenori tapti žmogumi. Ir Harland nenorėtų. - Galbūt tik taip atrodo, - paslaptingai taria ir staiga surimtėjęs įeina į namo vidų. Juk vos prieš kelias dienas jis puolė atsitiktinai sutiktą jauną raganą, o ši pasirodo buvo tam pasiruošusi, dėl ko dar labiau suerzino vampyrą. - Tikrai nereikia nepertraukiamo septynių ar aštuonių valandų miego. Nuovargis pasireiškia kitais būdais. Jei išvis pasireiškia, - atsako į jos klausimą kiek miglotai. Lust labiausiai dėl miego ir džiaugiasi, kad gali ištisas dienas išbūti nesumerkęs akių ilgiau nei kitos būtybės. Kartais vampyrai pavargsta nuo draugijos ir kuriam laikui atitrūksta nuo šurmulio, norėdami pabūti vienatvėje. - Aš niekada nesapnuoju, - priduria jis įeidamas į liftą kartu su Coridella. - Bet juk tai nesudaro didelio skirtumo, ar ne? Tau miegant galėsiu saugoti tave nuo pavojų, - jau kiek pralinksmėjęs pasako. Nors didžiausias pavojus nimfai yra būtent Harland. Jiems užkilus į reikiamą aukštą vampyras pirmą praleidžia Coridella, o tada išeina pats, striukės kišenėje sugraibydamas buto raktus. - Prašom, - tarsteli atrakinęs ir pravėręs duris.

Daeira neabejoja, kad Harlandas stiprus ir jeigu norėtų, galėtų iškelti jai mirtiną pavojų. Tačiau jis atrodė geros širdies, supratingas ir empatiškas, todėl Coridella šalia jo jautėsi saugiai. Tuo labiau, kad jis galėtų apginti, jeigu kažkas sugalvotų ketintis į nimfą. - Nejaugi galėtum man sukelti pavojų? - paklausė mergina pažvelgusi į vampyro veidą, netikėjo tuo visiškai. Nustebo kiek, sužinojusi, kad vampyrui miegas apskritai nėra reikalingas. - Pavydžiu, norėčiau ir aš niekada nemiegoti, - vyptelėjo nimfa, jos miegas praktiškai nesiskyrė nuo žmonių miego rėžimo. Tiesa, jeigu daugiau pasimaitina, geba išlikti energingesne kiek ilgiau, bet paros be miego sunkiai ištveria. Užkilusi liftu aukštyn su vampyru, praėjo pro prasivėrusias duris iki buto durų, palaukė kol šias Harlandas atrakins ir tuomet užėjo pirma į vidų. - Dabar kai prakalbom apie miegą, pati jo užsimaniau, - nusižiovavus tarė Coridella ir nusispyrė vieną sportbatį po kito žemyn. Kadangi bute buvo šilčiau negu lauke, tai nimfa nusivilko megztinį nuo pečių ir jį pakabino prie kitų lauko drabužių. - Bet kažkaip keista eiti miegoti žinant, jog tu nemiegi, - atsiduso Daeira, bet ji nuoširdžiai nebuvo didelė naktinėtoja, miegas gal ir seniau būtų suėmęs, jei ne prabudinę įspūdžiai. Tuomet merginai kilo vienas klausimas, nimfa plačiau išsišiepė. - Tai pala, tuomet jeigu tu nemiegi... kam tau lova? - nusijuokė Coridella suvokdama, kad būtent seksui ji tikriausiai ir reikalinga. Kažin kiek ten moterų buvo be Daeiros...

Coridellai paklausus ar vampyras galėtų jai sukelti pavojų, jis lėtai linkteli galva. - Juk pati žinai kokiu atveju aš tau pavojingiausias, - pasako tarsi jai primindamas apie begalinį geismą, tvyrantį tarp jų. Jeigu jis pratrūktų... Tikrai pasidarytų agresyvus, nes Daeira veikiausiai priešintųsi prarasti nekaltybę, o Harland norėdamas pasiekti savo tikslo imtųsi prievartos. - Sakyčiau, gana įdomus reiškinys, juolab žinant, kad kadaise buvau tik paprastas, bejėgis žmogus ir lovoj galėdavau praleisti pusę dienos, - kiek paskęsdamas nostalgijoje priduria Harland. Coridellai žengus į vidų vampyras pasinaudoja proga ir nužiūri jos riestą užpakalį, veide atsiranda šypsena. Uždaręs bei užrakinęs duris jis nusivelka striukę, dar kartą užuodžia likusį nimfos kvapą ir trumpam užsimerkęs tyliai numykia. - Tave tai trikdo, ar ne? - pasitikslina pakeldamas akis į ją. Pakabinęs striukę Harland nusispiria batus, o išgirdęs nimfos klausimą dėl lovos prikanda apatinę lūpą. - Patogus baldas. Įvairiems dalykams, - atsako ir plačiau nusišypsojęs prieina arčiau Coridellos, uždeda abi rankas jai ant liemens ir pažvelgia į akis.

Kad ir kaip Daeirai patiko grubumas ir prievarta, vis tik ji savo nekaltybę saugojo itin akylai ir agresyviai. Dažniausiai seksualinėje aplinkoje pasirūpindavo, kad būtų netoliese vandens, jog galėtų betkada panaudoti savo galias ir apsiginti. Bet su Harlandu buvo viskas kitaip, jau net pati akimirką buvo pagavusi save galvojant, kad norėtų pajusti vampyrą iš vidaus. Ir šiuo atveju jis tikrai buvo pavojingiausias sutvėrimas jos aplinkoje. - Todėl ir įdomiausia, - paslaptingai pasakė nimfa, kuri mėgo rizikuoti, tačiau ne susimauti. - Pasiilgsti žmoniško gyvenimo? - paklausė po vampyro žodžių Daeira, kažkodėl jai pačiai žmonių rasė nekėlė jokio žavesio, nebent konkretūs pavieniai asmenys, su kuriais Coridella užmezgusi ilgametę draugystę. - Mėgstu užmigti dviese, o ne kai vienas vieną veikia, o kitas miega, - atsidususi pasakė, tačiau nelabai ką gali šioje situacijoje padaryti.
Priėjus vampyrui arčiau, nimfa užgniaužė kvapą ir prikandusi lūpą pakėlė akis į jo veidą. Va būtent tokiom akimirkom ji bent valandai norėtų nebūti nimfa. Apsivijusi rankomis vaikino kaklą panardino pirštų galiukus jam į plaukus ir nagais švelniai perbraukė per skalpą. - Ir ypač miegui... Eisi kartu? - pasiteiravo kiek tyliau Coridella, nes toks artumas su Harlandu ją blaškė, širdis vėl ėmė kiek greičiau plakti, vėl norėjosi įsisiurbti į jo lūpas.

Coridellai paklausus apie žmogišką gyvenimą Harland skubiai papurto galvą, gal kiek per greitai. Lyg kažkas jį taip būtų traumavę, kad jis panoro tapti vampyru nedelsiant. Galbūt pasiilgsta paprastų dalykų - pasitenkinimo, kai valgai gardų maistą, jausmo, kai susižavi mergina ar paprasčiausiai ryškesnių emocijų, kurių dabar vampyras arba neturi, arba tiesiog nerodo kitiems. Tapęs vampyru jis taip daugiau ir nebuvo įsimylėjęs, jo nedžiugina tie dalykai, kurie džiugino dar jam būnant žmogumi. - Ne itin. Jis labai... sustyguotas. Suplanuotas. Dabar jaučiuosi laisvas, - atsako į nimfos klausimą ir netrukus išspaudžia kiek dirbtiną šypseną. Po kitų Coridellos žodžių Harland stipriau spusteli nimfą glėbyje. - Galiu bent jau užsimerkti. Sureguliuoti kvėpavimą. Man tai nėra sunku, - pasako ją kiek nuramindamas. Dar niekada negulėjo šalia būtybės, kuriai reikia normalaus poilsio, bus įdomu. Pajutęs merginos pirštus savo plaukuose vampyras giliau įkvepia oro į plaučius ir jį sulaiko. Išleidžia tik jai prabilus. - Jei tau nuo to bus ramiau, - tarsteli ir taip neketindamas derėtis, nori pamatyt kaip Coridella užmiega, kaip vartosi sapnuodama ir kaip keičiasi jos kvėpavimo intensyvmas.

Taip, kaip Harlandas sureagavo į merginos klausimą davė suprasti, kad jis visiškai nesiilgi savo ankstesniojo gyvenimo. Coridella liūdnai nusišypsojo ir paglostė pirštais vaikino skruostą. - Gimęs tam, kad virstų vampyru. Taip liūdna, ir taip gražu, - tyliai sukuždėjo mergina žvelgdama į Harlando akis. Jeigu kada ji ir praras savo nekaltybę bei virs žmogumi, tikriausiai paprašys Lust, kad ją paverstų tokia pačia kaip ir jis. Net jeigu ir laisvai galėtų tapti ragana, Daeira nenori būti priklausoma nuo nimfos ar demono kraujo, mama suteiktų jai amuletą ir ji galėtų virsti ta, kuri niekada nemiega.
Stipriau spustelta glėbyje nimfa sukrizeno, nes vis tik vampyro glėbys kur kas stipresnis negu paprasto mirtingojo. - Neprivalai, užteks, kad pabūtum šalia. Vis tik, čia tavo namai, viena sunkiai užmigsiu svetimoje lovoje, - pasakiusi paskutinį kartą perbraukė per vyro plaukus ir tuomet švelniai atsitraukė vien tam, kad nueiti iki miegamojo.

Coridellai visą naktį sunkiai sekėsi užmigti, nimfa buvo nervinga ir susijaudinusi, praktiškai žaidė net kelis kartus gulėdama lovoje, privertė patirti save net kelis orgazmus, kol galiausiai šiaip ne taip pavyko iškrauti visą geidulį, kurį įžiebė Harlandas. Deja, atsikėlusi buvo pirma mintis ne vykti užsiimti savo reikalais, bet važiuoti pas vampyrą ir pratęsti vakarykščius žaidimus drauge. Coridella jautėsi it išprotėjus, vos tik užmerkdavo savo akis, galvoje iškildavo Harlando galvos tarp jos kojų vaizdinys. Ir jo kieto, prisirpusio pimpalo. Vis tik mergina turėjo pareigybių, kurias privalėjo atlikti, tad neatkelinėdama savo susitikimų, nuvyko į vieną organizaciją, kurioje savanoriavo. Visą dieną su ja nebuvo įmanoma susikalbėti, irzli, užsimasčiusi ir be įprastos šypsenos puošiančios veidą. Ne vienas asmuo pastebėjo, kad Daeirai kažkas negerai, todėl vadovybė ją išleido namo pailsėti. Vis tik į namus nimfa nevyko, užsuko į prekybos centrą, kuriame tikėjosi apmalšinti savo blogą nuotaiką mergaitišku apsipirkimu. Joks pasimatuotas drabužis merginai neįtiko, tad praktiškai nieko nenusipirkus, tik apsilankiusi sekso žaisliukų parduotuvėje, nimfa nusprendė vis tik nuvažiuoti pas Harlandą, kad tas padėtų pasikelti nuotaiką.
Užkilusi į reikiamą aukštą nimfa sustojo prie vampyro buto durų ir nuspaudė mygtuką. Gal kiek kvailai jautėsi, kad sugebėjo be Harlando kompanijos ištverti viso labo tik dvylika valandų...

Grįžęs namo Harland iškart įsipila sau viskio, manydamas, kad taip pavyks užsimiršti apie nimfą ir visus geidulius. Per naktį sutraukia ne vieną cigaretę ir galiausiai ištuština išsitrauktą butelį, bet net ir svaiginimasis ne visiškai jį atitraukia nuo erotiškų minčių. Seniai vampyras taip nesijautė, lyg jo kūnas nebepriklausytų vien tik jam pačiam, lyg nimfos namuose būtų palikęs dalelę savęs.
Sulaukęs ryto Harland beprotiškai trokšta parašyt ar paskambint Coridellai, bet suvokia, kad ji turi ir savų reikalų, o ir šiaip jis beveik įsitikinęs, kad Daeira nakties neleido veltui, kad savo seksualinę energiją perkėlė galbūt kitam asmeniui. Juk nimfa niekada neturi tik vieno meilužio... Būtų ir Nixon būtų pas save pasikvietęs vieną vampyrę, bet nepavyko su ja susisiekti, todėl jis tapo tik dar irzlesnis. Kai pasigirsta skambutis prie durų vyras nustebusia veido išraiška nuo televizoriaus ekrano, kuriame nelabai ką nors reikšmingo mato, pasisuka į koridorių. Viduje sukirba jaudulys, kad čia gali būti Coridella, nes kas daugiau pas jį eitų dienos metu. Pakilęs nuo sofos vampyras nueina iki durų, pirma pažvelgia pro akutę ir išvydęs ten gundančiai atrodančią nimfą suskuba atrakinti bei atidaryti duris. - Nuostabiai atrodai, - iškart pagiria merginos išvaizdą, akimis tiesiog ją rydamas. Bumerangu sugrįžta visi nakties troškimai, tad Harland žengteli į priekį ir viena ranka apglėbia nimfą per liemenį, o kita suima merginos smakrą. - Šaunuolė, ilgai neužtrukai, - priduria žiūrėdamas jai į akis ir galiausiai švelniai pabučiuodamas. Spės dar pasikandžioti.

Coridellai už durų stoviniuoti ilgai nereikėjo, paprastai ji mėgsta versti laukti savo partnerius, niekada nesusitikėja su jais dvi dienos iš eilės, bet šį kartą ji pati degė troškimu vėl atsidurti Harlando glėbyje. Taip smarkiai jai to reikėjo, kad net su išoriniu pasauliu nebesugebėjo normaliai kontaktuoti kaip įprasta. Prasivėrus durims ir tarp jų pasimačius vampyro fizionomijai, nimfa prikando lūpą ir pakėlė akis į jį. Širdis savaime ėmė smarkiau daužytis, o žemiau juosmens suktis kažkokie neaiškūs ratukai. Girdėjo, kad kartą paragavę nimfos kraujo vampyrai virsta priklausomais narkomanais, bet kas čia įgavo priklausomybę, tai tik vienintelė Daeira. Gavusi komplimentą, Coridella ištarė kuklų "ačiū" ir žengtelėjo arčiau vaikino. Šiam suėmus merginą už liemens ir prisitraukus prie savo kūno, mergina numykė panosėje, širdis sulig bučiniu pradėjo dar smarkiau daužytis, kad rodės, jog iššoks pro gerklę. - Harlandai... - ištarė ji su atokvėpiu ir pakėlė akis į vampyrą kai bučinys užsibaigė. Žengtelėjo ji kartu su vaikinu į vidų, paskui save uždarydama ir vienu rankos spragtelėjimu sau už nugaros užrakindama duris. - Kad ir ką man vakar padarei, turėsi ištaisyti. Man per tave sunku susikaupti, negaliu dirbti, - pasiskundė Coridella apsivijusi rankomis vaikino kaklą ir pirštų galais perbraukdama per jo skalpą. Nimfa jau dabar buvo gerokai užsivedusi, vien liestis prie to kūno, apie kurį paskutinį pusdienį tik ir fantazavai... Vargšas Harlandas, net nesuvokia, kur įkišo savo dailią galvą, nes kai Daeira kažko nori, ji būtinai gaus nepaisydama kitų.