In/out

Coridella atvažiavo su taksi iki vampyro nurodyto namų adreso. Išsilaipinusi iš mašinos ji šiaip ne taip išsikėlė velniškai sunkų lagaminą ant ratukų ir su juo nuvažiavo į daugiaaukščio vidų. Buvo visiškai paprastai apsirengusi, net nepasakytum, kad būtų kažkur išsiruošusi, gal net atvirkščiai, keliaujanti į šiltus namus. Tiesiog nematė prasmės puoštis, kuomet vis tiek ketina išsirengti. Stebėdama telefone esantį adresą, Coridella susikaupusi ieškojo Harlando buto, pagaliau rado kuris aukštas ir kurios durys. Sustojusi priešais jas, išjungė telefoną ir įsikišo į galinę džinsų kišenę, o tuomet paspaudė skambučio mygtuką.

Po Coridellos skambučio Harland liko daugiau nei nustebintas, tikrai nebesitikėjo su ja pasimatyti, manė, kad gal jos mama ko prikalbėjo ir nimfa apsigalvojo. Gurkšnodamas viskį su ledukais vampyras žvilgčioja pro langą į tamsą, į kone miegantį miestą. Kaip ironiška. Nixon gali tik tokiu paros metu pasijudint iš savo saugios vietos, tik saulei nusileidus gali atsidaryti langus ir įsileisti į butą bent kiek natūralios lauko šviesos. Kartais pro plyšelį jis stebi kaip saulė kyla, negali atsistebėti jos raudonumu, bet neleisdamas jai nušviesti vampyro veido, tą pačią akimirką užsklendžia stiklą. Susimąstęs Harland kilsteli stiklinę su gėrimu sau prie lūpų, bet nespėja atsigert, kai išgirsta skambutį į duris. Pas vampyrą namuose nesilanko jokie svečiai, tad jam labai keista ką nors priimti, ypač savanorę nimfą. Atrakinęs duris ir jas atplėšęs vyras iškart nusišypso ir nužiūri Coridellos aprangą. - Labas, - pasisveikina ir praveria duris plačiau, kad mergina galėtų įeiti. Pastebėjęs lagaminą prie jos kojų kilsteli vieną antakį ir surimtėja. - Apsigyvent sumanei? - paklausia ir tada ranka mosteli į buto vidų. - Gal ko norėsi? - pasiteirauja nelabai sumodamas ko nimfa galėtų norėti, Harland namuose maisto nelabai rasi, nes jam pačiam jis neturi jokios reikšmės.

Vos tik buto durys prasivėrė ir Coridella tarpduryje pamatė Harlando veidą, jos širdis pradėjo smarkiau daužytis, o gerklė ėmė siaubingai džiūti iš troškulio pasimaitinti šiuo sutvėrimu. Nimfa atrodė nervingai, kiek įsitempusi ir gerokai susierzinusi. Būtent vien todėl, kad tas aštuonias dienas ji kentė kone pragarą, maitinosi nors ir besotiškai daug, tačiau nei vienas asmuo nesugebėjo numušti jos alkio po susidūrimo su vampyru. Tai ją siutino, nesveikai.
Tiesą pasakius, Coridella ir negalėjo prašmatniau apsirengti, nes mamai sumelavo, kad nakvos pas draugę. Oceana ją lengvai išleido, nes tai nebuvo pirmas kartas kuomet dukra nakvoja pas kažką. Visgi ji nimfa ir jai reikia maitintis, tad natūralu, kad užsiima savo žaidimais už namų ribų. Tik pas vampyrus jai eiti tikrai niekas neleidžia. - Labas, -pasisveikino ji užeidama vidun ir įsitempdama paskui save velniškai sunkų lagaminą. - Tik vienai nakčiai, - vyptelėjo ji ir nutrenkė tą lagaminą ant žemės. Jis sunkiai dunkstelėjo, o viduje esančios nerūdijančio plieno grandinės skambiai sužvango. - Norėsiu. Esu siaubingai išalkusi, - caktelėjo liežuviu, net visa tirtėjo, kaip norėjo paragauti vampyro lūpų, tačiau save stabdė vien todėl, kad ji turėjo mintyse kur kas įdomesnį ir malonesnį planą. - Eik į miegamąjį ir nusirenk. Visiškai, - šyptelėjo ji paslaptingai, o tuomet pasilenkusi ėmė mautis savo sportbačius.

Harland ne ką mažiau erzino tai, jog nė vienas sutvėrimas neprilygo Coridellai ir jos kraujo skoniui, niekas neprilygo tam, ką jis jautė būdamas su nimfa ir liesdamasis prie jos. Tai tikras apsėdimas, šituo Harland neabejoja. Tik nežino kaip nuo to pagyti, nes reikalai su raganomis irgi ne patys geriausi. Tik klausimas... ar jis nori nuo to išgyti? Juk tik prieš savaitę paragavo nimfos kraujo, dar kiek prieš akis tokių akimirkų laukia, nejaugi jis galėtų visko atsisakyti, kai vien dėl to ir tapo vampyru? Coridellai įsitempus paskui save lagaminą ir jame sužvangėjus grandinėms, vampyras persikreipia, dėbteli į nimfą. - Ketini mane pribaigt? - paklausia visiškai rimtai, bet netrukus nusišypso, kai Coridella pareiškia kokia išalkusi yra. - O dar sako vampyrai pavojingi... - tarsteli eidamas atbulas ir stebėdamas merginą. Vienu momentu žybteli akimis, suvokęs ką Daeira galvoja su juo daryt. - Įrašykit kas nors į atminimų knygą. Tapsiu nimfos auka, - priduria žaismingai ir skėsteli rankomis ore, o tada nesiginčydamas pasuka į savo miegamojo pusę.

Vampyrui sušvietus, kad nimfa nori jį pribaigti, Coridella nesusilaikiusi nusijuokė. - Jei norėčiau tą padaryti, tai būčiau pasikvietusi pas save, - prikandusi lūpą šyptelėjo, tokie juokeliai kiek ramino jos įsiaudrinusią ir įsitepusią sielą. Besimaudama batus nimfa stebėjo atbulomis einantį Harlandą, kuris atrodė siaubingai mielai toks sutrikęs dėl Coridellos elgesio. - Pasistengsiu tavęs nepribaigti, - mirktelėjo jam ir pametė nusimovusi savo batus į kampą, o tuomet atsitiesė. Palaukė, kol Harlandas dings, o tuomet pati pradėjo ruoštis. Nusirengė savo drabužius visiškai, dailiai juos sulanksčiusi padėjo ant komodos, liko tik su kelnaitėmis. Atsidariusi spintą su lauko drabužiais, pirštais perbėgo per vampyro striukes, kol rado labiausiai patinkančią - odinę ir kiek aptrintą striukę. Ją išsitraukusi apsivilko, tačiau neužsisegė, leisdama audiniui tik šiek tiek uždengti jos krūtinę. Išsitraukusi iš lagamino kosmetinę, prie veidrodžio šiek tiek pasidažė, kad nebeatrodytų tokia nekaltutė nimfa. Visa net virpėjo iš nekantrumo pažaisti su vampyru, kaip kartais žaidžia su savo merginomis. Galiausiai pasiruošusi nuėjo iki virtuvės, paieškojusi spintelėse rado ąsotį ir metalinį dubenėlį. Ąsotį pripildė vandeniu, o dubenėlį įsikando į dantis ir į laisvą ranką paėmusi lagamino rankeną nudardėjo link miegamojo basomis.

Coridella vampyro striukę pakabino ten, kur ją pirmai rado. Apsilankiusi vonioje pasiėmė savo kelnaites, kurias iškart apsimovė, o tuomet sugrįžusi į koridorių pilnai apsirengė, net ir į megztinį susisuko, nes ėmė darytis vėsoka. - Gal einam pasivaikščioti? - riktelėjo vampyrui, mat feromonais kaip ir buvo soti, vampyras lyg ir patenkintas, tad norėjosi likusią nakties dalį išnaudoti prasmingiau. Apskritai Daeira ilgai mieste negali išbūti, jai reikia gamtos.

Harlandui toks jausmas, kaip pavydas, jau gana seniai pamirštas, vampyras per savo egzistenciją taip ir nesukūrė rimtų santykių su jokia priešingos lyties atstove. Gal ir galėtų pavydėti Coridellos, nes ji unikali ne tik savo išvaizda, bet ir poelgiais miegamajame, tačiau Nixon neturi teisės to daryti. Todėl po nimfos prašymo jis tik linkteli galvą su plačia šypsena veide. Merginai išeinant vyras dar nulydi ją akimis, o tada baigia rengtis. Prieš eidamas į koridorių Harland užsuka į virtuvę, kur įsipila į savo stiklinę su kraujo likučiais viskio. Įdomus skonis užlieja vampyro gerklę ir jis palaimingai atsidusęs išgirsta Coridellos pasiūlymą išeiti pasivaikščiot. Nešinas gėrimu rankoje Lust lėtai ateina iki koridoriaus ir petimi įsirėmęs į sieną nužvelgia apsirengusią tamsiaplaukę. Keista, bet dabar ją mato tik kaip nuogą. - Kur norėtum nueit? - paklausia, pats gal ir nenorėtų šiandien kišti nosies į lauką, bet žino, kaip nimfoms svarbu būti kuo dažniau gamtoje, arčiau medžių ir žolės, tik gaila, jog su Harlandu ji negali pasimėgauti saule dienos metu, nes jis neturi jo apsaugančio amuleto. Tačiau ir šitą sistemą galima apeiti.

Paklausta kur nori nueiti, Daeira šyptelėjo blausiai, mat tikriausiai vampyras ir taip numanė, kad nimfa nėra miesto žmogus, jai reikia gamtos. Laimei, šioje saloje net ir miesto gatvėse gausu augmenijos, tad nereiktų niekur toli nuklysti. - Nesvarbu kur, tiesiog pasivaikščioti, - pratarė mergina ir nužvelgė vampyrą pasirėmusį į sieną. Tokioje pozoje jis atrodė siaubingai vyriškai ir paslaptingai, dar ta alkoholio stiklinė rankoje... Jeigu ji nebūtų nimfa, tai neatsitrauktų nuo šio vyro nė per metrą, tikriausiai taptų apsėsta gerbėja. - Ir tik nesakyk, kad vampyrai tingi, - pajuokavo mergina ir pasilenkusi apsimovė savo sportbačius. - Noriu pasimėgauti naktimi, taip retai man pavyksta į ją išeiti... - pridūrė Daeira, mat jeigu ir nakčiai pasilikdavo pas kokią draugę nakvoti, gatvėmis nesibastydavo būtent dėl grėsmės sutikti vampyrą. O kai tokio bus lydima, juk nieko neatsitiks.

Besiklausydamas Daeiros vyras lėtai gurkšnoja alkoholį, jam kaip vampyrui, reikia labai daug išgerti, kad bent normaliai apsvaigtų, galima sakyti, kad net išgėręs nimfos kraujo Harland jautėsi labiau apsinešęs nei nuo viskio, išgerto per vakarą. Šypteli kai Coridella prisipažįsta, kad naktimis nevaikšto, tikriausiai siaubinga būti prižiūrimai kiaurą parą savo griežtų tėvų, Nixon būtent nuo to šlykštaus kontrolės jausmo ir bėgo. Dabar jis laisvas kaip niekad, neįsivaizduoja galintis gyventi kitaip. Sugauna nimfą nužiūrinčią jo stovėseną, veide iškart šmėsteli geismas, bet vampyras jam ilgiau užsibūti neleidžia, tarsi nuplauna užsigerdamas paskutiniu viskio gurkšniu. Greitai nupėdinęs iki virtuvės palieka ten tuščią stiklinę, o grįžęs apsiauna batus. - Gal ir tingi, - pasako, žinoma, juokaudamas. Tai rasė, kuri niekada nepavargsta, miego vampyrams nereikia, bet štai ramybės ir vienatvės - gana dažnai. Nusikabina tą pačią striukę, kurią prieš kelias minutes vilkėjo Coridella miegamajame, specialiai akivaizdžiai trūkteli į save ant jos pasilikusio nimfos kvapo, o tada ją užsideda. - Na, einam, - paragina tamsiaplaukę atrakindamas ir atidarydamas duris, dar pasisuka į jos pusę ir nužvelgia nuo galvos iki kojų.