Fontanas

First topic message reminder :

.

Stormi nežinojo ką taip vėlai vakare veikė miesto aikštėje prie fontano. Galbūt jautė nerimą dėl savo ateities. Žinojo, kad šis jausmas - trumpalaikis, kadangi mergina visuomet buvo tarsi palaida bala. Nelabai ir pasikeitė.
Jei būtų žinojusi kokių padarų knibždėte knibžda mieste, Murray nieku gyvu nebūtų kėlusi kojos į miestą. Tuo labiau į tokią atvirą vietą, kuomet nei vieno žmogaus nepažįsti, o iš tų žmonių darosi visa minia. Nepaisant to, merginos butas tikrai nebuvo arčiausiai aikštės, tad ji tikrai nesuvokė ką darysianti tokiu laiku. Tokioje vietoje.

Jack ką tik baigė vienas repetuoti įrašų studijoje. Jau buvo spėję sutemti, o vaikinas kaip visada išsiblaškęs, sugebėjo piniginę palikti namuose, todėl teko iki namų keliauti pėsčiomis. Manė, kad kirsiąs miesto aikštę ir taip sutrumpinsiąs gerą gabalą kelio, bet tiesą pasakius, atstumai buvo tokie pragariškai dideli, kad pasiekęs tą aikštę jau tingėjo eiti iki namų, tad nusprendė paskambinti broliui ir paprasčiausiai paprašyti, kad jį pasiimtų ir parsivežtų. Apsičiupinėjęs per kišenes pastebėjo, kad visgi neturi telefono. Paliko jį studijoje. Susikeikė riebiai panosėje, pasuko galvą link pusės, iš kurios atėjo, bet siaubingai tingėjo vėl kelis kilometrus eiti atgal dėl telefono. Būdamas netoliese fontano, dairėsi per žmonių veidus, kol jo akys sustingo ties simpatiškiausiu - vylėsi, kad iš pirmo žvilgsnio supras, kas gebėtų jam padėti. Priėjęs prie švelnių veido bruožų merginos, blausiai jai šyptelėjo. - Sveika, - pasisveikino gan paprastai, bet tuo pačiu kuklokai, it jau imdamas nepatogintis. - Man šiokia tokia bėda ištiko, gal galėčiau pasinaudoti tavo mobiliuoju telefonu? - pakankamai mandagiai paklausė pažvelgęs į merginos akis ir tikėdamasis, kad ši išliks supratinga nepažįstamojo nelaimėlio atžvilgiu.