Fontanas

.

Na, dabar Harland gerokai nustemba. Dina nenutuokia kas yra tas vampyras, ją užpuolęs? Tai beveik tas pats, kas griežti dantį ant visų vyrų dėl to, ko ji dar nespėjo pažinti. Bemaž absurdiška. Taip, galbūt anuomet jaunai nimfai tai buvo didžiulė trauma, ir dabar jaučiasi, kad ragana vis dar neatsigavusi, bet Harland nemėgsta guosti kitų, o juolab klausytis jų liūdnų istorijų. Jis reta būtybė, kuri džiaugiasi tokia tapusi, nes būnant žmogumi Nixon apskritai nesijautė egzistuojantis. - Nežinai kas tave nuskriaudė? - vis tik pasitikslina, akies krašteliu stebi kaip moteris prisidega cigaretę, iš šalies atrodo tikrai gundančiai, bet Harlando neapleidžia mintis, kad ši ragana kažkieno siųsta arba pati iš savęs kerštinga ir neapmąstanti galimų pasekmių. Giliai įkvepia oro po paskutinio Ophelios komentaro, jos toks abejingumas išties erzina, vietoj to, kad turėtų bent kiek užvesti. - Nemanai, kad ir tu tokia turėtum būti? - kreipiasi į ją privažiuodamas miesto aikštę netoli fontano. Dabar vampyras dvejoja ar verta lipti lauk iš automobilio ir bala žino kur lydėti raganą. Galbūt tokiu būdu galėtų ja pasimaitinti, bet vien Dinos žvilgsnis primena vampyrui, kodėl vyrai kartais turėtų bijoti moterų.

Turbūt jei reiktų paaiškinti kitam, kaip ji jaučiasi ir kaip mąsto, kone kiekvienas liktų nesupratęs. Galbūt todėl ji nesusilaukė pagalbos iš "draugų", ir kitų jai svarbių asmenų. Jie manė, jog visas merginos įniršis laikinas. Papyks ir praeis. Bet tai nepraeina. Gal kita nimfa susitaikytų su tuo, bet ji ne tokia.
Mergina ir neketino imt pasakot vampyrui savo liūdnų istorijėlių, tad po jo klausimo, nužvelgė tokiu pačiu liepsnojančiu žvilgsniu.
-Nežinau, -Vyptelėjo, ir po akimirkos trūktelėjo dūmo, pirštu spustelėdama automatinį mygtuką, kad mašinos langas atsidarytų. Pro ten išpūtus dūmus pastebėjo, kad jie tuojaus bus jos reikiamoj vietelėj, tad atsigręžusi atgal, šiek tiek pasimuisto lyg ir laukdama išlipti.
-O kas sakė, kad nesu? -Atsako į klausimą klausimu. -Stabdyk ir išleisk mane čia, -Po sekundėlės suraito žodžius

Suvokia, kad raganos mandrumas baigėsi nuo tos akimirkos, kai ji atsidūrė vampyro automobilyje. Dabar ji kone nervingai traukia dūmus į save, bando atrodyti šalta ir nepasiekiama, bet iš tiesų jaučiasi nejaukiai būdama šalia Harland. Pasukęs galvą dar kartą įdėmiai į ją pažiūri, o tada stabteli po medžiu prie aikštės. Apsilaižęs lūpas vampyras sugalvoja išgerti raganos kraujo dabar pat, todėl užrakina automobilį iš vidaus, kad ji negalėtų ištrūkti. - Kodėl tuomet kitus vadini sau skirtais vardais? - paklausia griežtesniu tonu, akys gerokai patamsėja jam prieš puolimą, akys sustingsta ties vena, pulsuojančia Dinos kakle. - Kodėl taip greitai? Juk dar pilnai nesusipažinom, - ramiai taria ir šypteli, atidengdamas savo baltas ir smailas iltis. Vis tik ne tokia ir protinga Ophelia, jei ryžosi sėsti į naktį klaidžiojančio ir ieškančio aukų vampyro mašiną. Pati įkliuvo į savo spąstus.

Išgirdus kaip automobilis cyptelėjo ir užrakinimo mygtukai įšoko vidun, Dina nužvelgė automobilį ir sugrįžo akimis prie Harland. Pusiau lūpomis jam šyptelėjo, nors jų kampelis ėmė įkyriai virpėti. Nebuvo tikra, ar priešnuodis kurį vartoja išties veikia. Ar jos kraujas vampyrams kenksmingas, ir vos lyžtelėjus jo, jis suvoks, kad pasimaitint nepavyks. Ji neišsidavė, kad kažkur kirba mintis, jog šiam iltiniui padarui nepavyks įvykdyt ko jis nori, tad nurijo seiles ir nužvelgė pakitusias vyro akis. -Atrakink automobilį, juk atvežei, viskas, -Sumurmėjo neturėdama kur nukišti cigaretės, tad ji smilko tarp pirštų nenaudodama.

Stebint tokią sutrikusią raganą Harland užverda kraujas, jam taip patinka matyti savo auką užspeistą į kampą. Jai dar kartą paprašius išleisti iš mašinos, Harland išjungia variklį ir įsiremia rankomis į vairą. Šiek tiek šonu pasisukęs nužvelgia raganos aprangą, tada lėtai sugrįžta prie jos veido. - Tokia daili, o tokia abejinga, - pasako pusiau šyptelėdamas, tada nuleidžia vieną ranką žemiau, sau ant šlaunies, tarsi nerūpestingai jie čia sėdi automobilyje ir šnekučiuojasi kaip draugai. Prikandęs lūpą vampyras nužvelgia Dinos kaklo sritį, svarstydamas į kurią vietą būtų patogiausia kąsti, kur stipriausia kraujo srovė eitų. - Juk pati paprašei tave pavežti. Tai ir padariau. Bet dabar noriu atlygio, - aiškiai duoda suprasti, kad trokšta Dinos kraujo ir kol jo negaus, nepaleis moters. Dar kelias akimirkas tyliai pasėdi, pasuka galvą į priekinį stiklą, nors akies krašteliu vis vien stebi Ophelia. O tada palinkęs arčiau puola. Tokiu greičiu, lyg būtų niekada nesimaitinęs ir kraujo troškimas jį smaugtų. Iltimis greitai ''nusiskina'' kelią iki Dinos kraujo, bet vos jo lyžtelėjęs kelis kartus vampyras pajunta keistoką skonį. Lyg aitrumą, tada tuo pat metu kartumą. Kraujo skonis ne toks būna. Harland atitraukęs dantis nuo raganos kaklo pažvelgia jai į akis ir grubiai suima jos smakrą. - Kas čia? Ką vartoji, kad toks kraujo skonis? - ima klausinėt susinervinęs.

Visas tas vampyro elgesys begalo erzino. Tas žvilgsnis, tos keistos užuomenos ar kažkokie nevykę, sarkastiški komplimentai. Ji laukė, kada jis puls, juk užrakino automobilį, užgesino variklį, neketino jos išleisti, ir ėmė akimis ryti jos kaklą. Dina sunkiai įkvėpė. Negali vėlei nusilpti, jei jis pasimaitins ja, nenori tapti auka, nors už viso to slypi priešnuodžio išbandymas. Suveiks nesuveiks ji nežino, bet visas tas pavežimas ir buvo tikslas tam išsaiškinti. -Galiu suteikt kitą paslaugą, kažką su magija, ar tau reikia kokios pagalbos..? -Ėmė rinkti žodžius, bet vyrui staiga nutilus ir nusisukus, pati mergina įsikando į lūpą ir liko nepasakius ko norėjo. O tada ji pajuto didžiulį skausmą kuris privertė muistys savy lyg gavus elektros srovės. Suklykus ėmė spardytis, kad tik tas padaras atsitrauktų, bet ilgai tai netruko. Harland atšliejo nuo jos. Bellemore giliai alsuodama griebė sau už kaklo, kad pridengtų įkandimą, o akyse jau ėmė smelktis pikdžiugiškos ugnelės. Ar tai reiškė, kad priešnuodis veikia? Grubus tamsiaplaukio veiksmas dabar prilygo niekam, ji nejučiom ėmė kikenti ir atitraukė Herland pirštus nuo savo smakro. -Išgerk daugiau, ir galbūt užsilenksi,-Nusivaipė, ranką patraukdama nuo kaklo. Delnas buvo kiek išsikruvinęs, tad moteris nusivalė jį į jau spėjusią išsidirbti palaidinę. -Jei imsi jausti kažkokius simptomus, nepyk, tai tik jaunutės raganaitės žaidimai su žolelėm. Nežinau pasekmių, -Išrėžė jam prie pat veido patenkinta savo rezultatu, ir nors tai nebuvo didis pasiekimas ar šimta procentinis laimėjimas, savo darbu liko patenkinta. -O dabar išleisk, -Sušnypštė sugriebdama už mašinos rankenos. Viskas kūnas dar virpėjo nuo įkandimo ir ilčių žymėjimo vietoj skausmas kunkuliavo lyg būti verdantis.

Visgi ragana jam paspendė spąstus, tik kiek kitaip, nei Harland manė. Įniršis jo akyse varsto Diną, kuri pradeda kikenti. Na, žinoma, tai jai kaip žaidimas. Laisvąja ranka nusišluostęs lūpas vampyras stebi kaip Ophelia vaiposi priešais jį, kaip jai gera matyti kenčiantį Harland. Nesusitvardęs jis tėškia antausį moteriai ir atsišlieja nuo jos dar labiau, sugrįžta į savo vietą ir atrakinęs automobilį atsidaro dureles, tuoj pat palinkęs į lauko pusę ima spjaudytis pusiau užnuodytu krauju. - Šlykštynė, - burbteli įžeisdamas raganą, po kelių sekundžių vėl užveria dureles ir pasuka galvą į ją. Akių rainelė tampa nebe tokia tamsi, kaip prieš užpuolimą, bet vampyro kvėpavimas vis dar nerimsta. Netiki, kad tie raganiūkštės žolelių užpilėliai galėtų jį paveikti fiziškai, gal tik keliolika minučių jaus bjaurų skonį burnoje. Juk tokį padarą nužudyti reikia kur kas labiau pasistengti. - Dink iš čia, - tarsteli įpykęs ir nusuka akis į apšviestą miesto aikštę. Išties nesėkmingas vakaras ir dar kenksmingas jam pačiam.

Tiesiog maistas akims stebėti kaip raukosi tas padaras, kuris prieš keletą minučių manė, kad Dina bus tiesiog paprasta auka ir jis pasimaitinęs išspirs ją lauk. Vis dar nedingsta pikdžiugiškas žvilgsnis iš tamsiaplaukės akių, velniškai smagiai čia pakišo tą vyrioką, ir pati didžiavosi, kad suraitė kažkokį mažą priešnuodį. Antausio nesitikėjo, todėl jį gavus tyliai cyptelėjo ir tuojaus prisidengė delnu skruostą. Tai visvien neužgesino liepsnelių žvilgsnyje, priešingai-Ophelia užsinorėjo dar labiau erzinti vampyrą. Bet nutylėjo, ir patenkinta nužvelgė kaip prasidaręs dureles, Harland išspjauna jos kraują. -Vienintelis šlykštynė kurį čia matau esi tik tu, -Išrėžia kai tąsai dar ir įžeidžia Bellemore. Pirma kanda, po to trenkia, tada išvadina bjauriais žodžiais, ir viskas tik dėl Dinos sugudravimo ir gal dėl liežuvio nelaikymo. Na, ir naglumo, žinoma, tas irgi gali išvest iš proto. Atsirakinus durelėms, ji praleidžia tuos vyro žodžius ir tiesiog išlipa laukan. Stipriai užtrenkia duris, ir pro stiklą dar šypteli Harland, o tada pasisuka eiti. Tik kelis žingsnius paėjus stabteli. Išsitraukia peiliuką, ir pribėgus dar įrėžia matomą ryškią D raidę kažkur į mašinos šoną. Na, o tada pasileidžia jau bėgti ir užsuka kažkur į posūkį, kad tąsai nesugalvotų užsivyt jos.

Sukyla begalinis noras atkeršyti Dinai, tikrai ne paskutinį kartą jiedu matosi, dar kaip nors jai atsilygins. Raganos cyptelėjimas po antausio nė kiek nesuvirpina vampyro širdies, nors anais laikais jį mokė su moterimis elgtis pagarbiai ir niekuomet nekelt prieš jas rankos, bet Dina tikrai pirmoji jį išvedė iš kantrybės ir viską darė apgalvotai. Piktai dėbtelėjęs į ją Harland sugriežia dantimis ir viena ranka įsikibęs vairo suspaudžia jį. - Pasirinkai ne tą auką, - pasako žinodamas, kad dabar tarp jų įsiplieskė kone karas, visiškai netikėtai ir nepelnytai. Raganai pagaliau išsinešdinus iš automobilio vampyras nulydi ją žvilgsniu, bet šiai staiga vėl pribėgus su savo tuo miniatiūriniu peiliuku Nixon pašėlsta, tuoj pat praveria dureles, tikėdamasis jomis užgauti ir Diną, bet nepavyksta. Ragana greita, nuskuodžia į aikštę, o Lust veide atsiranda apmaudas dėl suraižytos mašinos. Daugiau nebešūkauja, tik apsidairęs sėda vidun ir netrukus užvedęs variklį išvažiuoja.