staliukai

Colt naudojosi savo rasės privalumais. Pasimaitinęs žmogumi, kuris dažniausiai būdavo eilinė mergina, kuri greitai pamesdavo galvą dėl vaikino, Blackwood neišeidavo basas. Pragyvenimui dažnai reikėjo pinigų, tad iš aukų lėšų jis įsigijo ir namą. Tai buvo priežastis dėl kurios vaikinas sėdėjo klube ir rinkosi tik brangiausius gėrimus, pasiūlomas tabletes. Tai buvo jo dalis, kuri tapo per daug prilipusi prie jo, kad šis to atsisakytų net po virsmo. Taip, tai neveikė kaip veikdavo būnant žmogumi, tačiau kraujas, alkoholis ir narkotikai susijungdavo į tobulą mišinį. Colt žinojo, kad toks gyvenimas niekur nevedė, tačiau jis turėjo visą amžinybę, o kaltė jo pernelyg negraužė. Jis nenužudydavo savo aukų, nors vien tik maitinimasis atnešdavo kaltę,kad ir kelioms sekundėms.

Colt kiekviena diena buvo tarsi ta pati, besitęsianti rutina. Tas pats kraujo skonis, alkoholis, tabletės - viskas pakeldavo lyg ant sparnų visada taip pačiai. Jis neturėjo noro ieškotis net gyvenimo partnerės, nes žinojo, kad iš to jokios naudos. Jis buvo tik sužalotas vaikas, augęs be vaikystės. Tad nieko keisto, kad balsas, kuris atrodė toks pažįstamas, išmušė vaikiną iš vėžių. Pašnairavęs į ją keletą akimirkų, Colt galų gale tik nusišypsojo. Suprato, kad mergina tikrai ne žmogus. Blackwood nužiūrėjo ją nuo galvos iki kojų, susipažindamas su jos išlinkimais. Ką galėjo pasakyti, mergina tikrai buvo verta dėmesio.
-Nemanau, kad visų čia esančių neblaivų galvų savininkams rūpi dėmė ant mano marškinių,- lygiai taip pat ramiai ištaria jis, baigdamas savo stiklinę viskio.
-Be to, problemų kiltų man, o ne tau. Taigi... Tai nėra dalykas, kuris tau turėtų rūpėti, tiesa? - kilstelėjo antakį viršun paklausęs.

-Ko tokia nepatenkinta? - paklausė dar pavėjui, kuomet ši paėmė ir nuėjo. Gal Norah taip staigiai ir atpažino vaikiną, tačiau Colt reikėjo keletos minučių, jog suprastų kas toji mergina. Stipriai susiraukęs, vaikinas paliko savo gėrimą ten pat ir nužingsniavo paskui merginą.
-Galvojau, tu mirusi,- tyliai sumurmėjo žiūrėdamas jai į akis. Pirmą kartą po tiek laiko Colt neteko visų savo žodžių, savo minčių. Viskas tapo painiava. Jis nuleido akis, jausdamas artėjančią paniką. Nuleido ir rankas. Nesuprato, galbūt grįžo jam karma ir jis mato jos pasiklydusį vaiduoklį?... Keletą karų sumirksėjęs, Colt pirštus įvėlė į plaukus. Nesuvokė kas dėjosi aplink.

Kol Norah atrodė pernelyg rami, Colt baigė plaukus nusiraut pirštais, kurie buvo panardinti jo tankiuose plaukuose. Jis negalėjo patikėti, jog ji, štai ji, sėdi čia. Kelių metrų atstumu nuo jo. Jis pyko ant jos, pyko ant savęs, kad pasielgė šitaip šlykščiai su ja. Numetė tarytum panaudotą, niekam nereikalingą skudurą.
Stipriai suspaudęs kumščius, Colt atsisėdo šalia jos. Akyse matėsi išgąstis, baimė, kad mergina, sėdinti dabar jau priešais jį, yra netikra. Tik vaiduoklis.
-Kada tai įvyko? Tavo virsmas?- paklausė prikimusiu balsu, žvelgdamas į ją. Nors ir praėjo tiek metų, ji buvo ta pati mergina, kuri kėlė jam jausmus, stipresnius už jo priklausomybes. Ji buvo tarsi jo viena priklausomybė, nuo kurios jis stengėsi išsigydyti. Taip ir atrodė, tačiau Enersyn grįžo. Jo Enersyn.
-Kaip čia atsidūrei? - dar vienas klausimas paliko jo lūpas. Colt žiūrėjo tiesiai jai akis, kuomet žvilgsnis nusileido iki lūpų, kurios kažkada priklausė jam.

Colt daugiau neiškentė jos tokio prikišinėjimo.
-Tau būtina visur kaišioti tai, jog tave palikau? Galvoji, per visą šį laiką nesigailėjau nė trupučio to? Atsipeikėk,- piktas balsas skambėjo garsiau nei muzika. Jam įgriso. Tuomet buvo jaunas ir nežinojo ką daro.
Norai pasakius, kad ši gali paskęsti sekso liūne, Colt sukando stipriai žandikaulį ir suspaudė kumščius dar stipriau. Vien pagalvojus, kad ji galėjo būti kieno nors kito glėby, vaikino viduje sukildavo begalinis pyktis. Visai kas kita, galvojant, kad ji - mirusi, gulti į lovą su kita mergina. Tačiau viskas yra atvirkščiai, kuomet jis kalbins kitas merginas dabar. Nors žinojo, kad vien mintis, kad ji kažkur yra, neleis Blackwood žvelgti į kitas.
-Nekaltink manęs. Puikiai žinojai koks esu. Tau nereikėjo tada išeiti. Pažįsti mane geriau nei bet kas kitas. Galvoju vieną, sakau kitą,- gynėsi jis. Jam trūko jos. Jis jautė ilgesį. Ir vos tvardėsi jos nebučiavęs, tačiau žinojo, kad liktų tik su antausiu. Nieko nedarė, tik pyko ant savęs, ant jos. Laikėsi nenugriovęs viso pastato.