Įėjimas ir prieškambaris

Tokį ilgą laiką išgyveno būdama atsargi, tiek būdama trapi nimfa tiek būdama ragana, nesiveldavo į bėdas ir nelakstydavo naktimis kur papuola. Bet protą užvaldė galios troškimas, naujas ilgo gyvenimo žaidimas. Oceana sulaukusi žinutės iš nežinomo numerio neskubėjo atrašyti, jau buvo besiruošianti eiti miegoti. Bet. Suvokus, kad tai ne bet kas kitas o Blair, veidą papuošė pergalinga, piktdžiugiška šypsena. Galėjo tik pasidžiaugti jog jis sutiko susitikti jo namuose, gal ten ras ko ieško. Neskubėjo ruoštis, makiažo vos minimaliai užsidėjo, rūbus pasirinko atsargiai, nei per daug nei per mažai. Paliekant namus dar užrašė adresą į savo dienotvarkę, o maža kas... Važiuojant svarstė ar gerai elgiasi, juk turi dukrą kuria reikia rūpintis. Bet apėmė azartas, noras turėti viską. Okeana nieko kas būdinga raganoms, nesiėmė, norėjo įgauti vampyro pasitikėjimą, neketino skubėti. Pasiekus adresą, užrakinus automobilį patraukė pro vartus, o prisistačius prie durų į šias pabeldė.

Cillian jau gal valandą sėdėjo ant žalio minkštasuolio, vis pažvelgdamas į savo išmanųjį. Juokinga. Jis jau buvo apsirengęs, susiruošęs. Tiesą pasakius, jau išėjęs pro duris, kai teko apsisukti ir įeiti atgal į vidų. Pas jį. Kodėl pas jį. Tiek gyvybių čia užgeso... Nei vienas iš čia neišeidavo gyvas. Smegenų plovimu jis tiek nepasitikėjo, kad ramia širdimi kažką paleistų iš savo namų. Pavargo kraustytis. Pavargo keisti gyvenamąją vietą vosi tik kažkas nutikdavo. Tačiau nesutikti negalėjo. Nedrįso. O kas jei ji persigalvos? O kas jei ji jau persigalvojo? Po galais, kiek laiko užtrunka žmonės, kad susiruoštų? Ko jis nervinasi?
Blair nusikeikė, pakildamas iš vietos. Reikėjo viskio. Tokiam momentui tikrai reikėjo viskio. Ir taip ilgai iškentė. Visą savaitę negalėjo išmesti jos iš galvos. Sakyti, kad jis 'užkibo' buvo per švelnu. Tas septynias dienas tapo tiesiog nepakenčiamu ir, kol vienas jo draugas vyro nepasiuntė, pasiūlydamas susitvarkyti gyvenimą, tol vampyrui nenušvito, kad kažkas ne taip. Jis privalėjo vėl ją pamatyti ir viską...sutvarkyti. Kažkaip tą užbaigti. Negalėjo leisti sau toliau gyventi tokios beprotybės.
Jis jau ėjo link svetainės, kai beldimas į duris privertė vyrą apsisukti, sparčiai prie jų prieinant. Pirmiau jas pravėrė, pasigrožėjo moters apranga, o tik tuomet pagalvojo apie savąją. Namuose su striuke. Taip šios ir nenusimetė.
-Sveika, - tarstelėjo trumpai. - Užeik.
Vampyras pasitraukė iš kelio, dar pažvelgdamas pro įeinančią moterį ir įsitikindamas, jog aplink namą nestovi tuzinas jį paaukoti pasiruošusių raganų. Nusiėmė striukę, mesteldamas šią ant minkštasuolio, ir tik tuomet vėl atsisuko į moterį.
-Kodėl tą naktį palikai savo telefono numerį?
Ak taip, svarbu pirmam užsipulti ją, kai didesnis klausimas buvo tai, kodėl jis jai parašė.