Virtuvė

Buto durys ir mini kolidoriukas yra sujungtas su virtuvėle, tad merginos iškart atsidūrė čia. Šilti saulės spinduliai krito per langą, jaukus, baltas interjeras šiuo metu atrodė toks gyvas. Haik viduje rodos virte virė, sugrįžo visi malonūs paauglystės dienų praleistų kartu su Coridella prisiminimai. Viskas buvo taip senai, nepaprastai keista, kad merginos stovi vėl viena priešais kitą. Pasikeitę, išaugę, subrendę.
-Tau galiu pasakyt tą patį...- Haik nesidrovėjo, nestovėjo atokiai susigūžus, ji priėjo prie dailios moters, paėmė saldainius ir padėjo ant stalo - labai malonu, turėsim prie arbatos, - mirktelėjo jai ir sugrįžus priėjo arčiau. Troško jausti jos šilumą, jos odos švelnumą, uosti jos kvapą. -Pameni tą seną davatką su kuria augau? Kažkas iš mokyklos sužinojo apie mus, o gandai sklinda greitai. - tai sakydama perbraukė pirštais per Cori ranką. Rodos norėjo įsitikinti, kad ji reali. Atrodė, kad tuoj vėl pranyks kaip gražus sapnas ir niekad nesugrįš. - Bet...kodėl tu nebandei susisiekti su manimi anksčiau? Kur buvai prapuolus? - paklausė nueidama staliuko link ir pastatydama du puodelius gardžios arbatos, linktelėjo pakviesdama ir draugę kartu.

Coridella negalėjo atplėšti akių nuo Haik. Buvo velniškai išbadėjusi feromonų, o nuo draugės sklido malonus kvapas, kuris traukte traukė. Prisiminimai, verdantys galvoje tik dar labiau sustiprino gniaužiamą geismą. Ta arbata ar saldainiai dabar mažiausiai rūpėjo nimfai, ji vogčiomis, nes kitaip nemandagu, vis slysčiojo žvilgsniu merginos kūnu, tyrinėdama kiek labiau išryškėjusius moteriškus apvalumus nuo paskutinio susitikimo. Coridella puikiai prisiminė Haik močiutę, tačiau nesitikėjo, kad ji galėtų taip pasielgti su anūke ir atimti iš jos gražią dviejų merginų draugystę. - Ak, nežinojau... maniau, kad manęs vengi, - prikando lūpą Coridella ir prisilietus Haik pirštams prie odos, visa suvirpėjo. Gerklė kone perdžiūvo iš seksualinio alkio, nimfa sustabdė Haik pirštus suimdama juos savaisiais bent trumpam. Kone degė iš vidaus, kaip norėjo arčiau prisiliesti prie draugės, kaip norėjo dar kartą įkvėpti jos plaukų aromato ar prisiliesti prie nuogos odos.
Haik nuėjus prie staliuko, Coridella nusispyrė batus koridoriuje ir nuėjo merginai iš paskos. Vietoj to, kad prisėstų priešais draugę, kėdę prisitraukė šalimais, kuo arčiau. - Jei tik būčiau žinojus, kad viskas dėl močiutės, seniai bučiau paskambinus ir susiradus tave. Maniau, kad tai tavo sprendimas išsiskirti, - atsiduso nimfa ir prisitraukė arbatos puodelį arčiau savęs. Arbata kvepėjo pasakiškai, bet... nimfos šnerves dirgino ne jos, o Haik kvapas. - Kaip tu gyveni? Kuo dabar užsiimi? Viena čia? - pažėrė klausimų laviną Coridella, jai viskas buvo įdomu, kas tik lietė Haik gyvenimą.

Haik taip pat kartais nužvelgdavo draugę. Su kiekvienu žvilgsniu vis labiau ir vis stipriau sugrįždavo prisiminimai, apimantis geismas merginą privertė pasijusti šiek tiek nepatogiai. Ji nežinojo, ar Cori dar tokia pat pašėlus kaip seniau, todėl valdėsi neužsivertus merginos ant šio stalo. Atsidusus, kai visus vaizdinius prasklaidė klausimų lavina Haik pažvelgė Cori į akis ir apsilaižė išdžiuvusias lūpas.
- Aš... - irgi prisitraukė arbatos puodelį ir paėmė vieną saldainį, išpakavo, įsimetė burnon ir sukramčius, bei apgalvojus ką sakyti pratęsė - po truputį. Iš močiutės palikimo dar galiu leisti sau pragyvent gerą pusmetį nedirbant, bet galvoju pradėt lankyti kokius kursus, gal blakstutes priauginėt, gal nagus daryt. - gužtelėjo pečiais ir atsilošė,- žinai, kuo ten užsiima šiais laikais merginos.- Haik nusijuokė, visiškai ne jos skonio užsiėmimai, bet kažką pradėt mokytis, jog atneštų pelno, tikrai reikės.
-Bet Cori... Geriau papasakok apie save. Aš tavęs nesveikaiiiii pasiilgau. -Mergina persimetė plaukus per vieną petį, užsimetė mažą sruogelę ant piršto ir pradėjo su ja žaisti.

Jeigu tik Coridella mokėtų skaityti mintis, tai ne arbatos puodelis dabar būtų jos rankose, o Haik kūnas. Nimfa negalėjo tiesiog atplėšti akių nuo draugės, kiek pravėrė lūpas sustingusi stebėdama, kaip Donnofar apsilaižė savo lūpas, gerklėje akimirksniu pasidarė sausa, nimfa nugurkė seiles ir gurkštelėjo arbatos, norėdama numalšintį troškulį, kurį sukėlė tikrai ne dehidratacija. Daeira stebėjo, kaip Haik išsilukšteno saldainį, kaip įsimetė jį į burną ir sukramtė. Po velnių, taip gundo... Coridella net įsitempė visa. Išklausiusi draugės žodžiu, menkai šyptelėjo, kažkaip sunkiai įsivaizdavo Haik tokioje rolėje. - Galėčiau tau paieškoti darbo, jei tik nori, tarp savų, - pasisiūlė Coridella, nors mintyse save jau prakeikė už tokius spontaniškus žodžius. Juk nimfa įsisukusi tarp antgamtinių būtybių, kur paprastam žmogui nebūtų saugu. Paprašyta papasakoti apie save, Coridella dar gurkštelėjo pasakiškai kvepiančios arbatos ir nurijusi ją pakėlė akis į Haik. Tos kalbos... dabar mažiausiai norisi kalbėtis... - Įstojau į veterinariją, kaip visada norėjau, - šyptelėjo pasigyrusi, o daugiau nežinojo apie kokius pokyčius pasakoti. Apie tai, kad nuo paauglystės laikų pasidarė velniškai ištvirkusi vilioklė? Ar tai, kad ant savo galvos užsikrovė ryškiai per daug pareigybių? Vis tik, nimfa norėjo nukreipti temą kitą linkme, todėl paklausė kur kas asmeniškesnio klausimo:
- ...Turi ką nors?

-Vau! Veterinarija, kaip nuostabu, - nusistebėjo keldama puodelį prie lūpų. Atsigėrusi padėjo arbatą ant staliuko ir pakilo iš vietos. Negalėjo nusėdėti kylant tokiai įtampai. Turbūt reikėtų dažniau masturbuotis, galėtų bent susilaikyt kaip žmogus.
-Tarp savų? Ką turi omeny? Ar tavo manymu, aš ten tikčiau? -apipylė draugę klausimais, nes šiek tiek pasimetė. Ji nieko nežinojo apie būtybes kurios gyvena aplink ją, nes nuo vaikystės visa informacija buvo kruopščiai slepiama. -Kalbi taip, lyg būtumėm kokiam fantastiniam filme, - nusijuokė kažko besirausdama spintelėje, - dabar staiga išlys vilkolakiai ir visus sudraskys, būūūūū. Radau! - Iš mažo stalčiuko Haik ištraukė kažkokį žiedą. -Jį man paliko močiutė, sakė, kad apsaugos mane.
Donnofar priėjo prie draugės ir sustojo jai tiesiai už nugaros, uždėjusi delną ant peties lėtai nuslydo ranka link riešo, švelniai suėmusi draugės pirštus užmovė žiedą ant bevardžio. -Turbūt čia tik pigus niekutis, bet žinai...sentimentai. Noriu, kad prisimintum mane, jeigu mūsų keliai netyčia vėl išsiskirtų.
Haik neskubėjo atsitraukti nuo draugės -Neturiu...-daugiau nusprendė nesitramdyti, palinkusi priglaudė lūpas prie jos kaklo. - O tu vis dar tokia pat švelni ir kvepianti kaip anksčiau.-sušnabždėjo lūpomis pakilus link ausies spenelio. Viduje mergina virė, karščio banga perbėgo kūnu.

Vos tik Haik pakilo nuo kėdės, Daeira pasisukusi ėmė ją sekti žvilgsniu, tarsi bijodama pamesti merginą iš akiračio. Šiaip tai atsiradus atstumui kiek lengviau galėjo kvėpuoti, nes kylanti seksualinė įtampa tiesiog smaugė gerklę. Draugei pradėjus parodijuoti kažkokį fantastinį filmą, Daeira nesusilaikiusi nusijuokė. - Turiu omeny tarp savo pažįstamų ir draugų. Tokio darbo, kuris būtų neužknisantis, lengvas ir padoriai apmokamas reikia paieškoti, - pavartė akis Coridella, nors ir Haik buvo pataikius atspėti jos mintis. - Nors neabejoju, kad fantastiniame filme būtum gera aktorė, - nusijuokė nimfa ir pasisuko į merginą. - Nors galėtum būti modelis, - šyptelėjo, mintyse nusipiešė vaizdinys, kaip Coridella suorganizuoja Haik erotinę fotosesiją, net kūno plaukeliai pasistojo piestu nuo tokios idėjos.
Kuomet Haik prisilietė prie peties, Daeira tyliai aiktelėjo ir pakėlė galvą į merginą, kiek tik išėjo. Nuo prisilietimų per visą kūną nuėjo malonus šiurpulys ir nimfa užgniaužė kvapą iki kol mergina užmovė žiedelį. - Ačiū, - vos girdimai ištarė ji, žodžiai strigo gerklėje, burnoje kaupėsi seilės, todėl Coridella taip daugiau nieko ir nesugebėjo pasakyti, tarsi būtų pernelyg apkvaitusi, kad suregztų bent sakinį. Vos tik merginos lūpos prisilietė prie nimfos odos, jai užsidegė ryški žalia šviesa ir Coridella suvokė, kad bereikalo mėgino save sutramdyti. Tarsi nudeginta, Daeira pašoko nuo kėdės, apsisuko ant kulno veidu į draugę. Švelnūs erzinimai ir žaidimai? Po velnių, Coridella tokia įsiaudrinusi, kad neturi tokiems dalykams kantrybės. Nimfos delnai akimirksniu apgaubė Haik skruostus ir jos lūpos savininkiškai pasigrobė Donnofar lūpas.

-Aš mielai priimsiu tavo pasiūlymą. Duok žinią, jeigu kažką gero nugirsi. O ir modelio darbas būtų visai įdomus. - Įsivaizdavo save sėdint kažkokiam ofisiuke ir monotoniškai barškinant klaviatūrą, - fe, visgi ofiso nesiūlyk jeigu kas. - nusipurtė vien nuo minties dirbt kažką tokio neįdomaus ir nuobodaus.
Haik veide tūnojo žaisminga šypsenėlė kai draugė taip staigiai pakilo ir atsidūrė prie jos. O brangiausieji, pasirodo niekas nepasikeitė, jos vis dar taip pačiai stipriai geidė viena kitos. -Man atrodo...- nespėjo užbaigti minties kai Cori lūpos atsirado prie josios. Atsakiusi į bučinį uždėjo rankas jai ant nugaros, viena nuslydo ties klubais, nagai stipriai įsirėžė į odą. -po velnių, - tarstelėjo atsitraukusi sekundei įkvėpti oro, žvelgė merginai į akis rodos trokšdama praryti ją su visa siela.
Nieko nelaukusi vėl įsisiurbė jai į lūpas, grubiai suėmė už šonų ir parsivertė ant staliuko nuverdama pustuščius puodelius velniop ant žemės. Haik lūpomis susirado merginos kaklą, stipriai įsisiurbusi paliko žymę, liežuviu perbraukė per kairyjį raktikaulį. Rankomis susiradus Cori bliuskutės kraštus nuvilko ją šalin, delnais stipriai suėmė krūtį ir išbučiuodama kiekvieną odos lopinėlį sugrįžo prie lūpų į kurias įsisiurbė dar geidulingiau nei prieš tai.

Pagaliau Coridella sugebėjo iš minčių išmesti Harlandą, būdama šalia Haik. Jai taip reikėjo tokios akimirkos, kai protas užtemsta iš geismo patraukliai būtybei. Sentimentai, nesveikas ilgesys ir apakinanti aistra visiškai užvaldė nimfą, ji norėjo padaryti Haik viską, kas tik priverstų ją rėkti Coridellos vardą. Saldus bučinys pavergė Daeira, feromonai tiesiog sunkėsi į jos kūną apsvaigindami šiek tiek smegenis. Pagaliau tas beribis alkis buvo užmuštas ir nimfa galėjo mėgautis gardžiu patiekalu - sena, tačiau niekados neužmiršta drauge. Haik nusikeikus, Coridella mįslingai šyptelėjo apsilaižydama lūpas, norėjo dar ir dar, tad net kiek inkštelėjo, kai mergina atitraukė savo lūpas net ir tik trumpam. Agresyvus antras bučinys kaip reikiant nustebino Daeirą. Haik ją puolė kaip alkanas žvėris, Coridella per bučinį numykė, ją užplūdo karščio banga, įsikibus į Haik pečius, kad neprarasti lygsvaros. Besipinant liežuviams ši per prievartą atsigulė ant stalo, puodukai nustumti žemyn skambiai dužo į grindinį, kas tik dar labiau sujaudino nimfą. Donnofar lūpoms perėjus ant kaklo, nimfa atvertė galvą atgal, palikdama daugiau erdvės bučiniams. - Haik... - suaimanavo geismo persisunkusiu balsu meilužės vardą, jausdama, kaip kilęs susijaudinimas privertė ją smarkiai sudrėkti. Coridella suinkštė, kai draugė įsisiurbė į kaklo odą, protas kone aptemo ir visos mintys priklausė tik šiai geidulingu žvėrimi pavirtusiai būtybei. Kol keliavo Hail liežuviu per nimfos odą, prieš tai palikta žymė dingo, kadangi Coridella itin greitai gijo, bet tokiu aistringu momentu vargu ar kuri nors iš jų į tai atkreiptų dėmesį. Daeira pakėlė rankas į viršų, leisdama ją išrengti, likusi nuoga krūtine ji geidulingai šyptelėjo pažvelgusi į Haik akis. Aiktelėjo, stipriau suimta už krūties, tarsi keršydama už sukeltą skausmą, Daeira per naujai užgimusį bučinį, krimstelėjo į Haik lūpą. Nimfos pirštai nusileido nuo merginos pečių ant jos liemens, palindę po megztuko medžiaga, nagais perbraukė per jos nuogą šiltą pilvo odą. Coridella visa sudrebėjo, kaip ji norėjo daugiau paliesti ir patyrinėti per tiek metų pasikeitusį Haik kūną. Delnais nuslydusi link nugaros, nimfa linkdama į priekį rankomis nuslydo iki merginos sijono, kurį pakėlusi surado Donnofar sėdmenis ir juos suėmusi pirštais stipriai suspaudė. Net urgztelėjo per bučinį, ėmė kur kas agresyviau ir intensyviau bučiuotis smarkiai susijaudinusi. Paleidusi draugės lūpas, praskėtė savo kojas kiek plačiau, spustelėjo Haik kūną artyn savęs, kad šią galėtų įkalinti tarp savo kojų. Lūpomis išbučiavo merginos žandikaulio liniją, iki pat ausies, kur žaismingai dantimis sukando ausies spenelį, o tuomet smakrą padėjusi ant peties išsitempusi pažvelgė į saldžią Haik sėdynę. Sijoną tuoj pat viena ranka pakėlė, kad apnuoginti merginos užpakalį, prikandusi lūpą išleido garsiai orą iš plaučių, kuomet susigundžiusi vis tik užkišo kitą delną už merginos kelnaičių ir kiek grubiau suspaudė nuogą sėdmenį. - Kaip aš tavęs noriu... - beviltiškai ištarė Coridella, lėtai pirštais slysdama žemyn link Haik lyties, tarsi atsiklausdama, ar gali daugiau sau leisti.