In/Out

Po paskutinės nakties su vampyru Harlandu, Daeira pasidarė kone visiškai nekontroliuojama ir nepasotinama. Net ir dienos metu nebegalėjo susitelkti ties savo pareigomis ir darbais, vis mąstė kur pasimaitinti taip, kad pagaliau pajaustų sotumą. Tačiau kad ir kiek kūnų ji glamonėjo po tos nakties pakeitusios jos gyvenimą, Coridellai niekaip nepavyko numalšinti alkio. Skęstanti visiškoje neviltyje ji griebėsi kraštutinumų - parašė merginai, su kuria seniai nepalaikė kontakto, tačiau jas vienijo itin intymūs ir stiprus prisiminimai. Mažai turėjo vilties, kad Haik jai atrašys, nes ta mergina prapuolė it į vandenį, tačiau Cori laimei, ji ne tik atrašė, bet ir pasikvietė pas save. Pakelyje Tenebris nupirko saldainių prie arbatos ir nuvažiavo su taksi pas Haik į naująjį butą. Gana nesunkiai rado jos buto duris, į kurias paskambino su kiek virpančia iš nerimo ir nekantrumo širdimi.

Haik kaip tik sukosi virtuvėje ir užkaitė žolelių arbatos lyg nujausdama kad va jau tuoj tuoj susitiks savo paauglystės simpatiją. Nekantravo. Namuose susimaišė mėtos ir vanilės kvapai. Dar ant greičio pridegė smilkalą ir nukišo tolėliau, jog šiek tiek užgaudytų skersvėjo ir namuose nebūtų perdaug kvapų. Išgirdusi skambutį greit prilėkė prie durų, trumpam stabtelėjo, kad atgautų kvapą ir žvilgtelėjo per akutę. Taip, ten ji. Atidarius duris merginos veide iškart nušvito šypsena, negalėjo suvaldyti savo jaudulio.
-Coridella, - net balsas šiek tiek prikimo. Žengusi didelį žingsnį stipriai stipriai apkabino draugę. - Šimtas metų!!

Po šitiek metų pamačiusi tarpduryje Haik, Coridella apstulbo. Ta miela paauglė, su kuria nimfa retkarčiais išdykaudavo, dabar buvo brandi ir seksuali moteris, kuri tiesiog gniaužė kvapą. Nimfos burna akimirksniu prisikaupė seilių, kurias nugurkė ir ištiesusi rankas ji apsivijo draugės kūną. Panardinusi nosį į merginos plaukus įkvėpė jų aromato ir visa sudrebėjo. Po velnių, kas jai pastarosiomis dienomis darosi?
- Tu taip išgražėjai... - su atodūsiu ištarė Daeira perbraukdama delnais per draugės nugarą ir atsitraukusi plačiai išsišiepė. - Ir tie metai tikrai tave papuošė, - priglaudusi pirštus prie merginos skruosto, paglostė jį nusišypsojusi. - Atnešiau saldainių, - perspėjo užeidama į vidų ir paskui save uždarydama duris. Nimfos nosį pakuteno malonūs kvapai, ši apsidairė po butą, kuris atrodė velniškai jaukiai, nepalyginus su jos namais, kur vyravo šaltos ir tamsios spalvos. - Kaip jauku čia, - pagyrė aplinką, tačiau nimfos dėmesys vėl buvo sutelktas tik ties draugės veidu ir kūnu. - Tai kas nutiko? Kur buvai prapuolusi? - paklausė Coridella vieną po kito nusimaudama batus, o tuomet nusiėmusi kuprinę nuo pečių išsitraukė saldainius ir pametė ją ant žemės, mat daugiau nieko nebereikės.