Kriokliai

Coridella jau savaitė kai buvo patalpinusi skelbimą juodojoje rinkoje, kad ieško vampyrui nuo saulės amuleto ir į jį atsiliepė tik vakar. Nežinodama kaip tiksliai elgtis su asmenimis iš pogrindinio pasaulio, Coridella ėmėsi pagrindinių saugumo priemonių kaip nimfa - susitikimo laiką ir vietą paskyrė pati. Pasirinko nuošalų vandens telkinį ir šviesų paros metą bijodama susidurti su vampyru ar kokiu kitu kenkėju. Apie sandorio partnerį devyniolikmetė mergina nieko nežinojo, o jis į kalbas telefonu nesivėlė apskritai, todėl abu ir susitarė aptarti visas detales susitikimo metu. Nors ir protongas asmuo būtų nesivėlęs į akivaizdžią aferą, Daeira kai būdama jauna ir nepatyrusi naiviai tikėjosi gauti amuletą, kurio reikėjo net ne jai, o vienam iš jos draugų.
Atvykusi į Waitakere Rangers nacionalinį parką kiek anksčiau negu buvo tartąsi, Coridella nukeliavo iki atokaus krioklio, prie kurio retai kada būdavo žmonių. Nusimovusi basutes mergina įbrido į vandenį, ten jausdamasi pakankamai saugiai braidžiodama ėmė laukti asmens, kuris atsiliepė į jos skelbimą.

Heath vis dažniau ir dažniau ieškodavo preteksto išeiti iš namų, todėl atsiradus tinkamai progai bent kažkiek ištrūkti vyras patraukė link susitikimo vietos kurią paskyrė Coridella. Pastarasis nežinojo jog Daeira yra niekas kitas kaip nimfa, kurioms Ethan turėjo perdėtą susižavėjimą bei šiokį tokį kažkur giliai viduje užslėptą pyktį. Tiesą sakant, Campbell kaip tikras savo rasės atstovas buvo labai nepatikimas asmuo, dar daugiau - vyras nieko nedarydavo veltui, mainais į kažkokią suteiktą paslaugą Heath paprašydavo ne visai suvokiamų dalykų. Todėl šis kartas tikrai nebus išimtis ir merginai teks gerai paplušėti jog gautų taip jos trokštamą amuletą.
Atėjęs į susitikimo vietą vyras akimis peržvelgė aplinką, aplink tvyrojo ramybė, žmonių beveik nebuvo, todėl visai nesunkiai Heath surado merginą dėl kurios čia ir atėjo. Nieko nelaukęs priėjęs prie Tenebris nužvelgė merginą nuo galvos iki kojų bei išsišiepė.
- Nemaniau, kad manęs lauks tokia simpatiška mergina, - ištaręs žodžius nusijuokė, akimirką vaikino galvoje šmestelėjo tikrai ne pati geriausia mintis merginos atžvilgiu, tačiau gerai bent tiek, jog ji negali skaityti minčių, nes tai jai tikrai nebūtų patikę.

Tenebris gamtoje jautėsi geriausiai, tačiau šį kartą net ir mylimo parko prieglobstis nepadėjo nimfai atsipalaiduoti. Kankino kažkokia negera nuojauta, niekada nebuvo su niekuo susitikusi dėl antgamtinių dalykų ir tuo labiau susitarusi susitikti iš juodosios rinkos puslapio. Tiesą pasakius tuo savo kvailu skelbimu labiau tikėjosi suerzinti motiną, kad ši atlyžtų ir vis tik atiduotų vieną amuletą dukros pažįstamam, bet įvyko kur kas kitaip negu nimfa tikėjosi.
Braidžiodama vandens telkinyje Daeira nervingai tikrino savo telefoną, tai stebėdama laiką, tai tikėdamasi sulaukti kokios nors žinutės. Tikriausiai todėl nieko nuostabaus, kad vyriškas balsas ją kiek išgąsdino. Coridella krūptelėjo, akimirksniu atsuko veidą į garso sklidimo pusę. Nimfos akys įsmigo į vyro akis, lėtai nuslydo jo kūnu iki blauzdų ir vėl užkilo iki veido. Ne jauniklis, apskritai nepanašus į tokį, su kuo paprastai leidžia laiką nimfa, net jeigu ir patrauklus. Tiesą pasakius, jis net kiek baugino jauną merginą, jo žodžiai, tas juokas, spinduliuojantis pasitikėjimas savimi... - Echem, - atsikrenkštė susinepatoginusi ir kiek įraudusiais skruostais nimfa, jautėsi kvailai užsiimdama nelegaliais dalykais pirmą kartą. - Labas, - pasisveikino ir priėjo keliais žingsniais arčiau, tik iš vandens neišlipo. - Turi amuletą? - pasiklausė Coridella kiek virpančiu balsu, ne kiek iš baimės, o apskritai pasimetimo.