staliukai viduje

Atėjusi į kavinę, kurioje anksčiau tikrai neretai su tėčiu lankydavosi, Daeira nuėjo prie staliuko, prie kuriuo dažniausiai su Jake sėdėdavo. Nežino ar tėtis vėluos, ar visgi pasirodys sutartu laiku, todėl užsisakė tik sau žalios arbatos, kadangi nenorėjo, kad tėčio kava atvėstų. Kol laukė jo pasirodančio, iš rankinuko išsitraukė knygą ir ją atsivertusi ėmė skaityti ketindama naudingai išnaudoti laukimui skirtas minutes.

Jake po pokalbio su dukra gana greitai išsiropštė iš lovos , palindo po dušu ir apsirengęs pirmus pasitaikiusius drabužius išsiruošė į miestą.Atrodė lyg galvą kas daužo plaktuku, mielai dabar pamiegotų ir pakimarintų prie  kokio filmo ,tačiau dukros  žodžiai vertė nerimauti kas bebuvo gana keista ,- Labas rytas, - pravėręs kavinukės duris bei priėjęs prie dukters iš nugaros tarė paplekšnodamas per petį bei klestelėdamas priešais ,- Turėčiau užisakyt viskio ar kavos? ,- kilstelėjo antakį , akivaizdžiai kalusdamas kas per naujienos bus.

Išgirdusi tėčio balsą, Coridella akimirksniu užvertė knygą, net nepabaigusi skaityti sakinio ir įsidėjo ją atgal į rankinuką. Šyptelėjo Jake paplekšnojus jai per petį, sugavo trumpam tėčio pirštus, juos spusteldama ir tuomet žvilgsniu jį palydėjo iki sėdimos vietos. - Labas dar kartą, - pasisveikino mergina ir prisitraukė arčiau savęs puodelį su žaliąja arbata. - Airiška kava būtų pats tas, - lengvai nusijuokė Coridella, bet tuoj jos akys nukrypo į savo arbatą, ji atsiduso. - Mama prašė ir tau pasakyti, kad susipažinau su vampyru, - iškart šovė Daeira nevilkindama gumos ir neketindama erzinti tėtį nežinia.

Nimfa prisitraukusi puodelį arčiau, kilstelėjo jį prie lūpų, šiek tiek papūtė jo turinį ir gurkštelėjo. Kol kas tėčio reakciją neatrodė tokia baisi, mama kur kas didesnę isteriją buvo iškėlusi, negu Jake. Gal vis tik pokalbis praeis ne taip baisiai, kaip mergina tikėjosi. Gavusi klausimą nežinojo kaip į jį tikslingiau atsakyti. Juk ji nimfa, turi ne vieną meilužį vien tam, kad gautų reikiamą kiekį feromonų ir išliktų amžinai jauna bei graži. Vampyro paskirtis nebuvo kitokia... Jis buvo tiesiog dar vienas meilužis, tik su juo buvo kur kas sudėtingiau saugoti Coridellos nekaltybę nuo visiško žlugimo. - Nieko rimto, tiesiog retkarčiais susitinkam, - gūžtelėjo pečiais nieko konkretaus neįvardindama, juk  nesakys tėvui, kad susimato su vampyru iš jo išpešti seksualinės naudos, o jis - nimfos kraujo užtai mainais gauna. Nors... Kalbant apie patį Harlandą mergina nesijautė tvirtai vien todėl, kad pamažu pradeda vis labiau prie jo prisirišti, o tai nėra gerai.

Na štai ir prasideda... Coridella pavartė akis tėvui pagrasinus, tiesiog absurdiška, kaip jis nesigilindamas nei ką dukra veikia su vampyru, nei kodėl su juo būna, nei apskritai koks jis asmenybė yra taip kategoriškai nusprendžia kelti ultimatumus vien išgirdęs apie rasę, kuri apipinta žiaurių legendų. - Pasmerktum niekuo dėtą žmogų kankintis jo nepažinodamas ir tik dėl to, kad jis vampyras ir juo susidomėjusi tavo dukra? - paklausė Coridella, negalėdama patikėti, kad tėvas rimtai taip ir iškėlė ultimatumą. - Rimtai, tėti, man smalsu, kažkada juk turėjau sutikti vampyrą savo gyvenime. Negaliu kliautis nimfų pasakomis kokie jie baisūs padarai, noriu pati įsitikinti. Jis geras ir malonus, nieko man blogo nepadarė, atrodo, kad net saugo. Ir nesakau, kad aš su juo velsiuosi į kažką rimto, tiesiog man įdomu ir noriu pažinti tą rasę, nes kol kas, tas vampyras neigia viską, kas man buvo skiepijama nuo gimimo, - rimčiau ir argumentuotai prabilo mergina. Nors ir nenorėjo ginčytis su tėčiu, gerbė jį, bet taip pat negalėjo pritarti jo neadekvačiam sprendimui.